Vasario 23 dieną konferencijoje „Lietuvos verslo forumas“ M. Civilka skaitė pranešimą apie teisinius iššūkius naujoje realybėje.
Technologijų vaidmuo
Teisininkas savo pranešimą pradėjo pastebėjimu, kad žmogaus sąmonėje ir prigimtyje yra sukoncentruoti ir užkoduoti keli pamatiniai dėsniai.
„Vienas jų yra pastovus klausimas, ar tai, ką aš matau yra tikra, ar tai, ką aš jaučiu yra tikra. Pastovus klausimas, ar regimoji tikrovė yra tikra, būdingas kiekvienam mūsų nuo pat prigimties. Tikriausiai tarp mūsų nebuvo nė vieno, kuris šio klausimo nebūtų uždavęs – ar tai, kas vyksta yra realu.
Antrasis mūsų prigimčiai būdingas bruožas yra bandymas modeliuoti alternatyvią realybę, bandymas pabėgti nuo tikrovės, bandymas susikurti kad ir vienai sekundei, akimirkai tikrovę, kurioje man geriau, saugiau, maloniau. Platonas tai išdėstė savo veikaluose išvardindamas regimąjį pasaulį ir idėjų pasaulį. Todėl metavisata yra kur kas senesnė nei rašytiniai žmonijos šaltiniai atmena“, – sakė jis.
M. Civilka pastebėjo, kad technologijos žmonėms palengvino patyrimą, t. y. alternatyvios visuomenės, realybės susikūrimo patirtį.
„Jos sukūrė virtualius akinius, prietaisus, ekranus. Tačiau tenka pripažinti, kad tai tik kelias į tikrąjį metavisatos pasaulį. Užuomazgos yra žinomos nuo maždaug 2003 metų, „Second Life“, o pačią metavisatos sistemą, sąvoką sukūrė Nealas Stephensonas knygoje „Snow Crash“.
Technologijos leido priartėti prie to patyrimo. Jei seniau jį mums garantuodavo įvairios substancijos, tam tikri fiziologiniai skysčiai ar kitos priemonės, dabar galime priartėti prie tos virtualios, alternatyvios tikrovės technologijų pagalba“, – sakė jis.
Dominuojanti visata
M. Civilka svarstė, kad šiuolaikiniame pasaulyje „metavisata“ yra toks madingas žodis, panašus į žodžius „dirbtinis intelektas“ ar „startuolis“.
„Prieš 10 metų kiekviena įmonė norėjo vadintis startuoliu, o prieš 5 metus kiekviena programinė įranga norėjo vadintis dirbtiniu intelektu. Lygiai panašiai dabar platformos, kurių ne viena nori vadintis metavisatomis, visgi reikia pripažinti, kad kalbame tik apie atskirų platformų užuomazgas, kurios tarpusavyje konkuruoja.
Tai daro dviem požiūriais. Pirma – laiku, kurį žmogus norėtų praleisti toje visatoje. Yra įrodyta, kad iš esmės žmogus žaidimams gali skirti tiek laiko, rekreacijai – tiek, bendradarbystei – tiek. Tai visų konkuruojančių platformų tikslas yra tą laiką praleisti. Antras tikslas – kad žmogus kuo daugiau įvairių veiklų perkeltų į tą platformą. Kad kuo daugiau savo visuomenės, gyvenimo, šeimos ir pan. veiklų atliktų ten“, – sakė jis.
Pranešėjo teigimu, teisė, kaip konstruktas, visada buvo prieš inovacijas. „Ji buvo prieš. Vien dėl to teisė, kaip visuomeninio elgesio sistema, išgyveno“, – sakė jis.
„Kalbant apie teisės vietą mūsų visuomenės narių reguliavime, galime atkreipti dėmesį, kad gimdami tampame dominuojančios metavisatos dalimi. Šiuo metu dominuoja realybė, kuri yra pagrįsta valstybine santvarka.
Mes gimdami į dantis gauname kontraktą, kuriame yra surašytos mūsų dalyvavimo fizinėje realybėje sąlygos. Tų sąlygų labai daug. Valstybė mainais už tai, kad gimei tau pažada tris dalykus.
Pirma, kad turėsi teises ir pareigas. Antra, kad galėsi užmegzti santykius su kitu tos valstybės nariu. Trečia, kad tu būsi gerbiamas, tave gerbs ir valstybė, ir kitas narys. Tai trys pamatinės koncepcijos, kurias gina valstybė.
Visos kitos realybės valstybinės metavisatos atžvilgiu yra alternatyvios. Visa kita virtuali realybė, kurią nori susikurti šalia yra konkuruojanti su valstybine“, – aiškino jis.
Metavisatos teisė
Teisininkas toliau aptarė, kaip alternatyvi realybė atrodo teisinės valstybės akimis.
„Pirmas dalykas, kurį man suteikia teisinė valstybė yra teisinis subjektiškumas. Kaip tai gali būti atliekama virtualioje realybėje? Lygiai taip pat – susikurdamas avatarą aš įgyju tam tikrą teisinį subjektiškumą. Klausimas – kas man jį suteiks? Kas mane patikrins, kad aš ne botas, kad realus.
Einama tuo keliu, kad virtualioje realybėje nebus centralizuotos tapatybės patikrinimo sistemos. Kaip patikrinama tapatybė, kai tu gimsti? Kai gauni teises ir pareigas pagimdomas valstybinėje metavisatoje? Fizinio kūno pagalba.
Tu ateidamas į Migracijos departamentą atsiimti paso parodai savo fizinį kūną. Ar kas nors tiria, ar tas fizinis kūnas tinkamai atspindi tavo subjektiškumą? Ne. Todėl, kad teisinė metavisata yra pagrįsta dviem prezumpcijomis. Tu teisinį subjektiškumą įgyji, jei esi ne miręs. Taip pat – jei nesi apribotas, nesi neveiksnus.
Metavisatoje tavo teisinį subjektiškumą gali patikrinti arba platforma, arba decentralizuotas organizmas. Čia, be abejo, bus iššūkių labai nemažai.
Kitas dalykas – kaip teisinis subjektiškumas gali būti panaikintas? Čia dar įdomiau. Teisinėje valstybėje jį atimti nėra taip paprasta. Yra teismų sprendimai, registrai ir pan. Tuo metu jei platforma galės tavo teisinį subjektiškumą atjungti vienu mygtuku – užbaninti, suspenduoti, tada šis klausimas kels žymiai daugiau iššūkių.
Teisinis subjektiškumas metavisatoje, lyginant su fizine visata, yra įdomus. Nesakau, kad jis negali būti išspręstas“, – kalbėjo M. Civilka.
Valios klausimas
„TGS Baltic“ partneris dar pastebėjo, kad valstybė įsipareigoja gerbti žmogaus valią, ją pripažinti, jei ji yra išreikšta teisingai.
„Pagal susiformavusią teisinę tradiciją ji gali būti išreiškiama trimis būdais: žodžiu, veiksmu arba raštu. Su žodžiu ir raštu, manau, problemų metavisatoje bus mažiau (po 100 metų visi kalbėsime viena kalba). Tuo metu konkliudentiniai veiksmai metavisatoje – bus labai įdomu, kaip bus sutarta, ką reiškia vienas ar kitas gestas. Vienas dalykas „Fortnite“ susikurti šokį, kitas – ką reiškia tavo įvairūs veiksmai. Ar po 100 metų metavisatoje mes visi vienodais gestais kalbėsime? Bus matyti.
Tačiau ne veltui senovės Romoje buvo draudžiama sudaryti sandorį su kauke. Ne veltui senovės Graikijoje buvo nepripažįstami sandoriai sudaryti teatrinio vaidinimo metu. Todėl, kad žmogus per kaukę visada veikia kitaip. Ar valia, išreikšta per kaukę, yra kitokia negu be kaukės? Čia turime atvejus dėl priekabiavimo, nusikaltimų ir pan. Patys galite įsivaizduoti, kaip elgtumėtės žaidime, žinodami, kad jame yra sistema, kurioje esate šiek tiek nebaudžiamas, šiek tiek pasislėpęs.
Šita dichotomija yra pati pavojingiausia valios išreiškimo požiūriu. Kol bus dvi valios – viena iki ekrano, kita ekrane, tol bus galimybė slėptis, manipuliuoti ir apgaudinėti. Ypač pavogus kito tapatybę“, – įspėjo jis.
M. Civilka apibendrino, kad ilgainiui teisinės sistemos turės susijungti.
„Viena yra platformos teisinė sistema, kuri galioja už ekrano, kita – iki ekrano. Antstolis, atėjęs dėl jūsų skolų už šildymą, atims kėdę, rūbą ir kompiuterį. Tačiau greičiausiai neatims to, kas liksite ten. Avataras nėra jūsų atstovas. Negaliu kaltinti, kad ne aš išspyriau – paduokite į teismą mano batą. Avataras – esate jūs“, – sakė jis.
Išvados
Pranešėjas dar aptarė pagarbos klausimą.
„Duomenų apsauga yra kertinis asmens savigarbos elementas, pagrįstas konstitucine vertybe. Jei BDAR ir pan. yra grindžiami tuo, kad asmuo turi turėti savo duomenų kontrolę, tai metavisatoje... Nėra taip, kad žmogus praranda tą kontrolę, bet yra taip, kad ji yra pagrįsta biologiniais asmens duomenų rinkimais, panaudojimais.
Kitaip sakant, jei esate užsidėję virtualius akinius, pilnavertiškai dalyvaujate metavisatoje, tada visą savo DNR atiduodate metavisatai. Pagal jūsų lėliukes, vyzdžio susitraukimus bus rodomas jums biologiškai patraukliausias turinys, reklamos. Pagal tai, kur nuvesite savo žvilgsnį, bus nusprendžiama, ką ir kada jums rodyti. Nebūkime naivūs – platformos nebus už dyką, reklamos ten bus.
Dabar įsivaizduokime BDAR biologinių duomenų perdavimas už Europos Sąjungos ribų be tam tikro pagrindo yra labai didelis nusikaltimas. Metavisatoje dalyvavimas be šių duomenų yra ir bus neįmanomas. Čia tik keli klausimai, kalbant apie metavisatą, kaip apie vietą, kurioje bus galima užmegzti santykius“, – kalbėjo jis.
M. Civilka sakė, kad apie metavisatą, kaip apie vietą, ji atsiranda kaip konkurentė tradicinei fizinei visatai, pagrįstai fiziologine mūsų smegenų sandara.
„Jeigu tradicinė valstybinė teisė buvo grindžiama teritorija – tik teritorijos ribose valstybė galėjo įgyvendinti savo prievartą – tai metavisatoje tų sienų nebėra. Čia yra labai geras šansas žmogui pasirinkti tą vietą, kuri jam yra patogesnė, pereiti iš vienos platformos į kitą.
Pakeisti valstybę ir išvažiuoti gyventi į Gibraltarą yra įmanoma, bet tai susiję su tam tikrais kaštais. Tuo metu išeiti iš platformos, kurioje nepavyko – nenuskilo šeima, darbas – pakeiti platformą ir tiek.
Tai dar patogiau, nes vienoje platformoje galios tik jos teisinė sistema. Pabandykite parduoti prekę elektroninėje parduotuvėje – pamatysite, kiek įvairių teisinių sistemų reikia suprasti. Tuo metu globalioje metavisatoje bus taikoma viena taisyklių sistema“, – sakė jis.
Galiausiai teisininkas pateikė tris išvadas.
„Pirma, valstybės prievartos monopoliui yra keliamas iššūkis. Antra, alternatyvi metavisata gali tapti vyraujančia visatos forma, o valstybinė visata taps alternatyvia. Tada ji turės du pasirinkimus: arba pati pereiti į metavisatą, arba pati tapti metavisata, kontroliuoti mažesnes galaktikas, tokias kaip „Facebook“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Roblox“. Trečia, teisė visada priešinsis, dėl to ir išgyvens, dėl to ir apgins mus visus“, – sakė M. Civilka.
