„Suprantu, kad reguliatoriui ar priežiūros įstaigai, kuo daugiau reguliuojamų įmonių ateina, ar tai finansinių technologijų startuolių, ar virtualių valiutų operatorių, tai žinoma, šiek tiek padidėja darbo. Tai aš manyčiau, tai labai jaučiasi, kad jiems papildomų etatų niekas neskiria. Bet mus nuvilia išankstinis nusistatymas. Atrodo, kad jeigu kripto-, net nesigilinant, kas po tuo žodžiu yra, jau iš karto yra rizika“, – Eltai kalbėjo V. Kašėta.
Finansų ministerijai paskelbus apie planuojamus teisės aktų pokyčius griežtinant kriptovaliutų paslaugų teikėjų veiklos reglamentavimą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje trečiadienį parlamentarai domėjosi dėl tolesnių šio sektoriaus reguliavimo planų. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Simonas Krėpšta pažymėjo, kad šalyje pastebimas eksponentinis kriptooperatorių skaičiaus augimas, o ši tendencija, pasak jo „kelia nerimą“.
Tuo metu kriptoįstaigų veiklą prižiūrinčios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas komiteto posėdyje pažymėjo, kad vien žinutė apie planuojamus teisėkūros pokyčius šio sektoriaus įstaigoms pasiųs aiškų signalą, kad „iš Estijos čia jau nebeapsimoka taip greitai bėgti“.
Nors kriptoįstaigoms atstovaujantis V. Kašėta pripažįsta, kad dalis įmonių, sugriežtinus reguliavimą Estijoje, iš tiesų galėjo nuspręsti pasirinkti Lietuvą dėl palankesnių įstatymų, tačiau nesutiko, kad virtualaus turto paslaugų įmonių skaičiaus augimas savaime indikuotų negatyvias tendencijas.
Apskritai, jis sako pasigendantis aiškių faktų bei argumentų pateikimo, kodėl kriptoįstaigos kelia papildomas rizikas. Tokia priežiūros institucijų retorika, V. Kašėtos teigimu, taip pat neprisideda prie konstruktyvaus dialogo stiprinimo.
„Tai absoliučiai negatyvi žinia, nes vėlgi tikslas yra stiprinti Lietuvą kaip startuolių šalį. Pritraukinėti tuos verslus, o ne įsteigti baubą ir bandyti atbaidyti visus. Tokia retorika tiesiog netinkama“, – tikino jis.
Kaip aiškina „Crypto economy organisation“ vadovas, dėl nepagrįstos baimės jo atstovaujamo sektoriaus atžvilgiu, reguliuojančios institucijos neretai imasi neapgalvotų ir skubotų veiksmų, o tai prisideda prie kriptorinkos nestabilumo. Jis pažymi, kad Lietuva ilgą laiką save pozicionavo kaip inovacijoms ir pažangioms finansinėms technologijoms patrauklią valstybę, tačiau skeptiškas reguliuotojo požiūris tiesiog kuria neužtikrintumą.
„Nereikia absoliutinti. Nėra taip, kad visos įmonės, jeigu ateina iš Estijos, tai čia blogai. Ne. Tiesiog reikia žiūrėti, kalbėti ir tobulinti reguliavimą“, – įsitikinęs V. Kašėta.
Tačiau būtent dialogo ir konsultacijų prieš pateikiant pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kriptosektoriaus atstovas ir sako pasigendąs. Jis pažymėjo, kad ir pačios įmonės būtų linkusios pasiūlyti tam tikrus patobulinimus kriptoveiklos reglamentavime.
„Mes ir patys siūlome tam tikrus pakeitimus, kur mes patys matome, kad galėtų būti tobulinama. Pavyzdžiui, virtualių depozitinių piniginių operatorius. Aš, kaip klientas, atsidarydamas depozitinę piniginę laikau ten savo virtualų turtą. Žinoma, kad aš norėčiau, jog tokia įmonė atitiktų kapitalo reikalavimą, kad būtų numatyta vertė vien tam, kad tai nebūtų vienadienis startuolis, versliukas, susikūręs patogioje jurisdikcijoje“, – aiškino V. Kašėta.
Priežiūros institucijos akcentuoja, kad esamą reguliavimą griežtinti būtina ir dėl to, jog kriptovaliutos gali tapti įrankiu sankcijų sulaukusiems asmenims, siekiant apeiti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje jiems pritaikytus ribojimus. Vis dėlto kriptoįstaigų atstovas pabrėžė, kad ir be valdžios įstaigų įsikišimo šio sektoriaus įmonės jau ėmėsi atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, jog būtų laikomasi Kremliaus režimui įvestų ribojimų.
„Kriptoverslai iš tikrųjų labai suinteresuoti sankcijų taikymu. Netgi neprašyti niekieno patys sukūrė daug pažangesnes technologijas identifikuoti bandymus apeiti sankcijas ar pinigų plovimą“, – tikino jis.
Būtent iš paties sektoriaus atstovų iniciatyvos kylančių taisyklių sukūrimas, „Crypto economy organisation“ prezidento teigimu, būtų pats efektyviausias būdas užtikrinti skaidrų kriptoveiklos reglamentavimą.
„Ne vieną kartą siūlėme savireguliacijos mechanizmą. Jeigu bendruomenei suteiktume įgaliojimus pačiai reguliuotis rinką, tai būtų pats efektyviausias variantas. Niekas taip efektyviai nesureguliuos kaip rinka pati save“, – pažymi V. Kašėta.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, FNTT bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.
Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį dalyvavęs finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pažymėjo, kad pokyčiai, susiję su kriptovaliutų sektoriaus reglamentavimu, buvo intensyviai rengiami pastarąsias kelias savaites. Pasak viceministro, siūlomi greitai įgyvendinami pokyčiai susiję su reikalavimais įsisteigimui, padidinant reikalavimus įstatinio kapitalo dydžiui, bei valdymo ar priežiūros organų nariams, naudos gavėjams numatant griežtesnius reputacijos reikalavimus.
Reglamentuojant šių įstaigų veikimo taisykles, ketinama numatyti reikalavimą, kad įmonė bent dalį veiklos turi vykdyti Lietuvoje, o įmonės administracijos vadovas reziduoti Lietuvoje, taip siekiant užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Taip pat norima uždrausti, kad įmonės pinigų plovimo prevencijos specialistas galėtų dirbti daugiau nei vienoje kriptoturto įmonėje. Pradedant dalykinius santykius, kliento tapatybę reikėtų nustatyti nepriklausomai nuo sandorio sumos, taip pat būtų apribotos galimybės atsidaryti anoniminę sąskaitą. Už šių reikalavimų laikymosi priežiūrą būtų atsakinga FNTT.
Viceministras akcentavo, kad kitas kriptoturto įstaigų reglamentavimo žingsnis – Europos Sąjungos (ES) lygmeniu rengiamas Markets in Crypto Assets regulation (MiCA) reglamentas, kuris turėtų įsigalioti nuo 2025 m. pradžios.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus artimiausiu metu numatoma teikti konsultacijoms rinkos dalyviams, suinteresuotoms institucijoms ir svarstyti Vyriausybei. Parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti šioje Seimo pavasario sesijoje. Įstatymo pokyčiai įsigaliotų dar šiemet.
