„Šiandien matome, kad Lietuvoje kriptoveikla reglamentuota nepakankamai. Todėl kitoms valstybėms stiprinant reguliavimą, Lietuva tampa tokia tokia patrauklia užuovėja kriptosektoriui. Tai pastebime ir iš sparčiai augančių registruojamų kriptosubjektų skaičiaus, kuris didėja netgi kartais.

Todėl, bent jau mano asmenine nuomone, šiandien būtina imtis neatidėliotinų veiksmų stiprinant kriptorinkos reguliavimą, intensyvinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vykdomą priežiūrą, siekiant suvaldyti su kriptoturtu susijusias rizikas“, – posėdyje tvirtino M. Majauskas.

Taip pat politikas atkreipė dėmesį, kad reguliavimą griežtinti būtina ir dėl to, jog kriptovaliutos gali tapti įrankiu sankcijų sulaukusiems asmenims, siekiant apeiti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje jiems pritaikytus ribojimus.

Mykolas Majauskas

Lietuvos bankas pateikia Estijos pavyzdį

Tuo metu prie įstatymų pakeitimų projekto rengimo prisidėjusio Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad reguliavimu pirmiausiai siekiama reglamentuoti kriptopaslaugų tiekėjų veiklą. Kaip aiškina jis, būtent šie subjektai užtikrina kriptovaliutų mainymą bei jų keitimą į tradicines valiutas, taip pat kuria kriptoturto pinigines, kuriose galima kaupti skaitmeninę valiutą.

Šalies centrinio banko atstovas pažymi, kad palankią aplinką kriptoturto paslaugų teikėjams siekusi kurti Estija, susidūrusi su jų keliamomis rizikomis, pakeitė savo politikos kryptį ir ėmė griežtinti jų reglamentavimą. Todėl šios įstaigos ėmė ieškoti jiems palankesnį reglamentavimą taikančios valstybės, kuria šiuo metu ir yra Lietuva.

„Ryškiausias ir šviežiausias pavyzdys yra Estija. Jie prieš keletą metų netgi deklaravo, norėjo tapti kriptoturto, kriptovaliutų rojumi ir tai jiems iš tiesų pasisekė. Jie turėjo daugiau nei 1 tūkst. kriptokeityklų, tačiau gana greitai pamatė, kad vis dėlto rizikų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, tie subjektai atneša labai daug. Ir priėmė ryžtingus sprendimus griežtinti reguliavimą“, – komiteto nariams sakė S. Krėpšta, pabrėždamas, kad, teikiant įstatymo pakeitimus, būtent Estijos pavyzdžiu ir siūloma sekti.

Pasak Lietuvos banko atstovo, pastebimas eksponentinis šalyje įsikuriančių kriptooperatorių skaičiaus augimas, o šiuo metų jų veikia maždaug 250. Vien per pastarąsias kelias savaites, jo teigimu, veiklą pradėjo vykdyti dar 50 naujų kriptopaslaugų teikėjų.

Simonas Krėpšta
Foto: DELFI / Lukas Motiejūnas

„Tai kelia nerimą, nes kažkiek primena tą situaciją, kurią turėjo estai“, – tvirtino S. Krėpšta.

FNTT: auga įtartinų operacijų skaičius

Šalyje už kriptoturto paslaugų reguliavimo priežiūrą atsakingos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas pabrėžė, kad Lietuvoje pastebimas ne tik įsikuriančių įstaigų, bet ir pranešimų dėl įtartinų veiklų skaičiaus augimas.

Institucijos atstovo teigimu, 2021 m. 15 tūkst. eurų sumą viršijančių operacijų skaičius siekė 3 tūkst. 153, o per du šių metų mėnesius jau gauti 826 pranešimai. Tuo metu dėl įtartinų operacijų praėjusiais metais gauti 49 pranešimai, o šiemet, per pirmuosius du mėnesius, – jau 22.

Vis tik, komiteto posėdyje paklaustas, ar tai, jog planuojamų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo data yra numatytas šių metų lapkričio mėnuo, FNTT atstovas sakė manąs, jog vien žinutė apie šią iniciatyvą Seime kriptosektoriaus įstaigoms pasiųs signalą apie veiklos reglamentavimo pokyčius.

Mindaugas Petrauskas

„Galvoju, kad pati žinutė, ir kurią šiandien Finansų ministerija išleido, ir mūsų žinutė rinkai, tai jie turėtų per viešą erdvę gauti žinutę, kad iš tos Estijos gal jau nebeapsimoka taip greitai bėgti, nes panašų reguliavimą ras Lietuvoje. Mes galvojame, kad tai turėtų pristabdyti nuo to momento, kai jau sužinos, kad teisėkūra yra pažengusi į priekį“, – parlamentarams teigė M. Petrauskas.

Finansų ministerija: rizikų yra visas pluoštas

Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje taip pat dalyvavęs finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pažymėjo, kad pokyčiai, susiję su kriptovaliutų sektoriaus reglamentavimu, buvo intensyviai rengiami pastarąsias kelias savaites.

„Daug ekspertinių diskusijų ir bandymų išgryninti, kokie įstatyminiai pakeitimai turėtų būti siūlomi artimiausiu metu, kaip trumpalaikiai, nieko nedelsiant priimamas žingsnis stiprinant kriptoturto segmento reguliavimą. Geriau valdyti tiek rizikas, kurių yra visas pluoštas, tiek ir didinti paties sektoriaus skaidrumą“, – tvirtino jis.

Mindaugas Liutvinskas
Foto: Asmeninis archyvas

Pasak viceministro, siūlomi greitai įgyvendinami pokyčiai susiję su reikalavimais įsisteigimui, padidinant reikalavimus įstatinio kapitalo dydžiui, bei valdymo ar priežiūros organų nariams, naudos gavėjams numatant griežtesnius reputacijos reikalavimus.

Reglamentuojant šių įstaigų veikimo taisykles, ketinama numatyti reikalavimą, kad įmonė bent dalį veiklos turi vykdyti Lietuvoje, o įmonės administracijos vadovas reziduoti Lietuvoje, taip siekiant užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Taip pat norima uždrausti, kad įmonės pinigų plovimo prevencijos specialistas galėtų dirbti daugiau nei vienoje kriptoturto įmonėje. Pradedant dalykinius santykius, kliento tapatybę reikėtų nustatyti nepriklausomai nuo sandorio sumos, taip pat būtų apribotos galimybės atsidaryti anoniminę sąskaitą. Už šių reikalavimų laikymosi priežiūrą būtų atsakinga FNTT.

Viceministras akcentavo, kad kitas kriptoturto įstaigų reglamentavimo žingsnis – Europos Sąjungos (ES) lygmeniu rengiamas Markets in Crypto Assets regulation (MiCA) reglamentas, kuris turėtų įsigalioti nuo 2025 m. pradžios.

ELTA primena, kad Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, FNTT bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.

Anot projekto iniciatorių, įstatyme planuojama nustatyti daugiau reikalavimų virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams (virtualiųjų valiutų keitykloms, depozitinėms virtualiųjų valiutų piniginėms), jų vadovams, veiklai, kapitalo dydžiui ir kitų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūrą privalės užtikrinti šį sektorių prižiūrinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus artimiausiu metu numatoma teikti konsultacijoms rinkos dalyviams, suinteresuotoms institucijoms ir svarstyti Vyriausybei. Parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti šioje Seimo pavasario sesijoje. Įstatymo pokyčiai įsigaliotų dar šiemet.