Lietuvos banko duomenimis, 2022 metų sausį prekių eksportas į Kiniją buvo 85 proc. mažesnis nei 2021 metų vidurkis. Sumažėjo visos pagrindinės prekių kategorijos. Tuo metu bene visų pagrindinių prekių importas tebedidėja.
Anksčiau skelbta, kad Kinijai taikant neskelbiamas ekonomines sankcijas, Lietuvos įmonės jau nuo 2021 metų vidurio patiria ekonominius ir finansinius sunkumus.
„2021 metais Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo apie 47 proc. lyginant su 2020 metais, o Lietuvos banko teigimu, Kinijos taikomos sankcijos gali turėti įtakos ir Lietuvos bendrojo vidaus produkto sumažėjimui nuo 0,1 iki 0,5 proc. 2022 metais ir nuo 0,3 iki 1,3 proc. 2023 metais“, – rašoma ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo projekte.
Pastebima, jog šiuo metu dėl Kinijos taikomų ribojimų Lietuvos įmonės susiduria su eksporto ir importo trikdžiais, nes taikomi ribojimai tiek kroviniams siunčiamiems iš Lietuvos į Kiniją, tiek kroviniams siunčiamiems iš Kinijos į Lietuvą.
„Įmonės iš Lietuvos praranda Kinijos rinką, žaliavų tiekėjus, Kinijoje įstrigusi Lietuvos įmonių produkcija, prekės iš Kinijos nukreipiamos į kitas pristatymo vietas, esančias ne Lietuvoje, o tai lemia nuostolius, susijusius su prekių transportavimo kainos padidėjimu.
Lietuvos įmonės patiria ir netiesioginius nuostolius: Kinija taiko spaudimą kitų šalių įmonėms nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų, nebendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis. Šios priežastys sąlygoja įmonių likvidumo problemas ir apyvartinių lėšų trūkumą“, – nurodoma dokumente.
Derina naują priemonę
Ministerijos specialistai nurodo, kad įmonės siekiant toliau sėkmingai veikti rinkoje, joms reikalingos apyvartinės paskolos, kurios padegtų apyvartinių lėšų trūkumą ir sudarytų sąlygas įmonėms tęsti veiklą ar ją perorientuoti, surasti naujas rinkas, naujas tiekimo grandines.
Priemonės „Tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams“ projektu siūloma sudaryti galimybę su apyvartinių lėšų trūkumu susiduriančioms įmonėms gauti finansavimą paskolų forma taip mažinant prekybos su Kinija apribojimų padarinius.
„Projektu yra nustatyta, kad paskolas galės gauti tik tie verslo subjektai, kurių vykdomo eksporto ar importo dalis su Kinija yra reikšminga ir turinti ženklų poveikį įmonės veiklai, t. y. sudaro bent 25 proc. nuo bendro įmonės importo ar eksporto.
Priemonei skirta finansavimo suma 130 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, esančių „Investicijų ir verslo garantijų“ kontroliuojančiame fonde „Invegos fondas“ (...), todėl papildomų valstybės biudžeto asignavimų priemonei įgyvendinti nereikės“, – rašoma projekte.
Kaip kovo viduryje „Delfi“ nurodė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, šiuo metu priemonė dar yra derinama su Europos Komisija.
„Tikimasi, kad balandžio mėnesį Europos Komisija jau turėtų patvirtinti pagalbos schemą dėl šios priemonės“, – atsakė jie.
Siūloma, kad didžiausia galima įmonei gauti paskolos suma būtų 5 mln. eurų, o paskolos suma paskolos gavėjo įmonių grupei negalėtų viršyti 10 mln. eurų.
Jau teikia
Ministerijos atstovai dar priminė, kad šiuo metu per „Invegą“ jau yra teikiamos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms bei investiciniams projektams verslui, nukentėjusiam nuo Kinijos spaudimo bei nuo COVID-19 pandemijos. Šioms paskoloms planuojama skirti iki 200 mln. eurų.
Kaip kovo 22 dieną nurodė „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas, iki šiol pagal priemonę „Tiesioginės COVID-19 paskolos“, pasirašyta sutarčių už 111,5 tūkst. eurų.
„Pagal poreikį, paskolos yra skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti – darbo užmokesčiui, žaliavoms, atsargoms, išplėsti asortimentą bei atsiskaityti su tiekėjais. Pastebime, kad daugiausia kreipėsi įmonės, kurioms vis dar yra reikalingas finansavimas, kad galėtų atsistatyti po pandemijos. Todėl daugiausiai sulaukiame prašymų suteikti paskolą apyvartinėms lėšoms papildyti“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar šiuo metu derinamai priemonei būtų populiari tarp „Invegos“ klientų, K. Motiejūnas nurodė, kad pamatyti galės tik priemonei pradėjus veikti.
„Atsižvelgiant į šiandienos įvykius, galime tik patvirtinti, kad būsimos priemonės poreikis tikrai yra ir tikimės, kad verslai, kurie bus nukentėję, nepraleis progos ja pasinaudoti. Tačiau šiuo metu negalime prognozuoti būsimos priemonės populiarumo“, – sakė jis.
Kol kas dar neaišku, ar priemone „Tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams“ galėtų pasinaudoti ne tik nuo Kinijos, bet ir pavyzdžiui, nuo Rusijos ar Baltarusijos veiksmų nukentėjusieji.
„Šiuo metu priemonės sąlygos dar derinamos, bet pagal pradines sąlygas priemonė yra skirta nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiems verslams“, – sakė K. Motiejūnas.
Kaip skelbta, Kinija reikalauja, kad Lietuva pakeistų Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimą. Kinijos Liaudies Respublika šią salo laiko savo teritorijos dalimi, dėl to daug metų su Vakarų valstybėmis tęsiasi geopolitinė įtampa, iš kinų pusės reikalaujama laikytis „vienos Kinijos“ principo.
