Tuo metu siekiant sumažinti energetikos išteklių kainas, pasak parlamentaro, jau artimiausiu metu Seime prasidės svarstymai dėl papildomų investicijų į žaliosios energetikos plėtrą.
„Pagrindinė antiinfliacinė priemonė, kuri Lietuvoje galėtų būti taikoma be pajamų didinimo, yra energetikos kryptis, atsinaujinančios energetikos plėtojimas. Saulės ir vėjo jėgainės, kurios leistų ir vietoje pasigaminti energiją, ir gaminti ją žalesnę ir, kas dabar svarbu yra, gaminti ją pigesnę, negu yra rinkoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Mitalas.
„Įstatymo projektas, kuris yra būtent atsinaujinančios energetikos srityje, taip pat bus pristatomas šį penktadienį, šią savaitę. Tai tikrai mes tai Seime išvysime labai artimu metu“, – pridūrė jis.
Tuo metu tokios priemonės, kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kainų sumažėjimo efektą gali turėti tik tuose sektoriuose, kuriuose jos yra reguliuojamos, pabrėžė Seimo vicepirmininkas.
„PVM mažinimas niekuo nepadeda, nes laisvoje rinkoje esančioms prekėms jis neatsispindi tokiu pačiu procentu kainų sumažinimu, kiek buvo sumažintas PVM. Ir, manau, tuo nebereikia spekuliuoti“, – tikino jis.
Laisvės frakcijos seniūnas pažymėjo, kad, svarstant apie galimą mokesčių mažinimą, verčiau pagalvoti apie darbo jėgos mokesčių pakeitimus, taip gerinant Lietuvos konkurencinę padėtį, siekiant pritraukti į šalį reikiamų sričių specialistus.
„Jeigu reikėtų vieną mokestį išsirinkti, apie ką mes diskutuosime artimu metu, tai man atrodo, kad yra gyventojų pajamų mokestis. Nes postkovidiniame pasaulyje, kada darbo vietos daugeliui žmonių yra lankstesnės, negu buvo anksčiau, konkuravimas dėl talentingos darbo jėgos, kur gyvens visi tie žaidimų kūrėjai ir kitos specialybės, kurioms užtenka tik kompiuterio ir interneto, kad galėtų dirbti. Tai iš tikrųjų mes matysime didelę konkurenciją dėl tokių specialistų ir didelę konkurenciją taip pat dėl mokestinių sistemų, kurios bus patrauklesnės darbo jėgos apmokestinimo požiūriu“, – tvirtino V. Mitalas.
ELTA primena, kad Lietuvos banko ekonomistai kovą vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
