BFK pirmininkas Mykolas Majauskas posėdyje teiravosi, kokių rekomendacijų ir siūlymų fiskalinei politikai turi Lietuvos bankas. Lietuvos banko atstovė kaip vieną iš priemonių įvardijo kompensavimą už šildymo sąskaitas.
„Kalbant apie tai, ką iš biudžeto ir viešųjų finansų pusės reikėtų gelbėti ir padėti, rekomenduotume tikslingai ir taikliai taikyti į tuos žmones, kuriems nesueina pajamos su išlaidomis, t. y. geriausios priemonės, kurios atsižvelgia į pajamas ir patiriamas išlaidas. Pavyzdžiui, tokia priemonė yra kompensavimas už šildymo sąskaitas.
Geriausia toliau eiti per socialinės apsaugos sistemą, ją tobulinti, <...> galbūt plėsti atskiras priemones, bet tai geresnis būdas nei vienkartinės priemonės ir plačios priemonės, kurios – finansavimas visiems, kai visi suneša mokesčius ir visi išsineša atgal. Tai neatrodo prasminga, reikia padėti tiems, kuriems situacija sunkiausia“, – komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
M. Majauskas paprašė patikslinti, kokios priemonės reikalingos kainų stabilumui užtikrinti. LB atstovė pažymėjo, kad centrinis bankas pritaria NPD didinimui.
„Nėra daug priemonių kainas sumažinti. Lietuvos bankas NPD siūlė sieti su MMA, kad tai taptų automatišku didinimu kartu su MMA, ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims būtų užtikrinamas geriausias NPD tarifas. NPD didinimui pritariame, bet manome, kad turi būti numatomas ne vienmetinis finansasvimas, bet ilgalaikis, nes tai ilgalaikis pokytis mokestinėje sistemoje“, – pažymėjo K. Tamoševičienė.
BFK pirmininkas pažymėjo, kad yra rizikų įsisukti į antrąją pavojingesnę infliacijos spiralę.
„Kur matome paslaugų kainų kilimą, tai didžiausią įtaką, matyt, tam turi darbo užmokesčio augimas, nes tai yra pagrindinė paslaugų teikimo dalis. Kiek karas atlyginimų augimui turi įtakos kaip antrinis poveikis, nes augant energijos ištekliams, turime švelninti infliacijos padarinius, didinti atlyginimus, atitinkamai atlyginimų didinimas turi įtakos paslaugų augimui ir tada vėl atlyginimus augimas. Tai čia mes galime įsisukti į vadinamąją antrąją spiralę, kuri – daug pavojingesnė nei pirmoji, nes po to antrąją suvaldyti gali būti pakankamai sudėtinga“, – atkreipė dėmesį jis.
Seimo narys Algirdas Butkevičius pritarė, kad yra dvi spiralės, kurios turi įtakos infliacijai, tačiau jis paragino atskirti du laikotarpius – iki karo ir po jo, nes ir iki karo Lietuvoje infliacija esą augo sparčiausiai tarp visų ES šalių.
„Mano manymu, jei nepriimsime priemonių, kaip indeksuoti pabrangusias žaliavas, medžiagas statybų sektoriuje, kelių sektoriuje, tai faktiškai nuo kitų metų jie stabdys savo veiklą, nes suprantama, kad projektai, kurie buvo pradėti įgyvendinti nebus tęsiami, jei generuoja nuostolius įmonės“, – pažymėjo jis.
„Kitas klausimas, kuris nėra liečiamas – Lietuva viešųjų finansų išlaidų didinime yra sparčiausiai vykdanti, lyginant su BVP, analizuojant Valstybės kontrolės išvadas ir siūlymus, ir ilgalaikiame procese nėra numatytos tvarios pajamos. Čia aš irgi nesulaukiu argumentų, kaip tai turi įtakos šalyje mūsų infliacija. Neminėta, kaip elgsis bankai su išduodamų paskolų palūkanomis, ar ruošiasi jas didinti, ar ECB artimiausiu metu svarstys šį klausimą.
Vienas pagrindinis klausimas rūpi – ar tikrai mūsų ekonomika nepradės stagnuoti po mėnesio, nes statybų ir kelių sektoriai ir kitos pramonės įmonės dėl žaliavų trūkumo iš Rusijos ir Ukrainos gali stabdyti savo veiklą ir būsime nekonkurencingi eksporto rinkoje“, – klausė A. Butkevičius.
Paklausta, ar LB nemato požymių, kad artimiausiu metu Lietuvos ekonomika gali pradėti trauktis, atstovė pažymėjo, kad tai įtraukta į vieną iš scenarijų.
„Tai įtraukėme į scenarijų. Žaliavų trūkumas aktualus atskiriems sektoriams: statybų – metalo trūkumas, baldų sektoriui gali atsiliepti medienos trūkumas. Sunku pasakyti, kokiu keliu bus nueita. Vienas variantas – atrasti tiekėjų kitur, tos žaliavos tuomet tiesiog brangs. Kitas variantas – tų žaliavų visai neįmanoma gauti. Tai paveiks ekonomiką bendrai – lėtės augimas arba jis gali tapti neigiamas“, – sako K. Tamoševičienė.
Delfi primena, kad itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos bankas šalies ekonomikai parengė tris galimus raidos scenarijus: konvencinį, šoko ir didesnio šoko. Visuose juose laikomasi prielaidos, kad karas neišplis už Ukrainos ribų.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 dieną turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 dienos, šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 metų BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
