Projektą palaikė 112 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, vienas – susilaikė.
Kaip numato teikiamos Užimtumo įstatymo pataisos, vienkartinė kompensacija, kuri būtų skirta padengti dalį persikėlimo į Lietuvą išlaidų, sudarytų iki 4,1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – 2993 eurus.
Ją gauti galėtų bet kurios šalies pilietis, bent nuo 2021 m. nuolat gyvenantis ir mokantis mokesčius Lietuvoje, taip pat ir į šalį grįžtantys emigravę Lietuvos piliečiai – tiesa, tik tie, kurie mažiausiai 5 metus negyveno ir nemokėjo mokesčių Lietuvoje.
Norėdamas gauti kompensaciją, asmuo privalėtų turėti kvalifikaciją, kuri įtraukta į Lietuvoje trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą, taip pat su darbdaviu būti sudaręs neterminuotą darbo sutartį su Lietuvos darbdaviu.
Lengvesnes sąlygas siūloma pritaikyti į Lietuvą nuo karo pabėgusiems Ukrainos piliečiams. Jie galėtų gauti išmoką net jei jų specialybės nėra trūkstamų profesijų sąraše, o gaunamo darbo užmokesčio minimali riba siektų 2,4 MMA (apie 1750 eurų). Kompensacija galiotų ir per pastaruosius 5 metus Lietuvoje gyvenusiems ukrainiečiams. Juos pritraukę darbdaviai išmokos negautų.
Tokių darbuotojų pritraukę darbdaviai pretenduotų į išmoką specialisto paieškos išlaidoms kompensuoti, ji būtų lygi paskutinių 12 mėn. įdarbinto asmens vidutiniam užmokesčiui, tačiau negalėtų viršyti 7,1 MMA (5,2 tūkst. eurų).
Darbuotojai dėl atvykimo išmokos galėtų kreiptis praėjus 6 mėnesiams po įdarbinimo, tačiau ne vėliau kaip per 2 metus, o darbdavys – po 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip per 2 metus.
„Priemonės logika yra tokia, kad kuo daugiau žmonių dirba ir uždirba daug pinigų, tuo (daugiau – ELTA) laimi visa visuomenė“, – pristatydamas iniciatyvą kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Pasak jo, jei daugėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, jie sumokėtų ir daugiau mokesčių, be to, turėtų kilti ir minimalus mėnesinis atlyginimas.
„Jie moka aukštesnius mokesčius, vadinasi, galime imti mažiau mokesčių iš kitų asmenų. Antra, minimali alga pas mus susieta su vidutine alga. Tad kuo daugiau yra uždirbančių aukštus atlyginimus, tuo atitinkamai kyla minimali alga ir laimi visa visuomenė“, – aiškino V. Šilinskas.
Pasak projekto iniciatorių, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, siūlomi pakeitimai reikalingi, kad į Lietuvą būtų pritraukta daugiau aukštos kvalifikacijos talentų ir augtų šalies konkurencingumas.
Kaip pažymi ministerija, iki 2030 m. numatyta ženkliai didinti aukštos kvalifikacijos sektorinių prioritetų sukuriamos pridėtinės vertės dalį, tačiau spartesnei jų plėtrai būtini nišiniai specialistai, kurie Lietuvoje nerengiami. Tarp reikalingų profesijų įtraukti gyvybės mokslų, informacinių ir ryšių technologijų, inžinerijos specialistai, fizinių mokslų ir inžinerijos technikai.
