„Būsiu nepopuliarus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad gana sparčiai auga ir darbo užmokestis. Mes prognozuojame, kad jis ir šiais metais toliau sparčiai augs. Taip, mes matome spartų kainų augimą, bet iš tikrųjų ne visos visuomenės grupės susiduria nebeišgali pakelti tikrai gan aukštos infliacijos naštos. Todėl mes, Lietuvos bankas, pasisakome, kad trumpuoju laikotarpiu fokusuokime mūsų valstybės pagalbą pirmiausiai tiems, kam reikia, per socialinės pagalbos priemones“, – antradienį LB ekonomikos apžvalgoje kalbėjo G. Šimkus.
Kaip aiškina ekonomistas, galima išskirti dvi antiinfliacinių priemonių grupes: pirmosios, skirtos kainų sumažinimui, kaip kad akcizų ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas, o antrosios, skirtos kompensuoti dėl kainų augimo patiriamas išlaidas. G. Šimkus akcentavo, kad nors diskusijoje dėl infliacijos padarinių švelninimo, šios dvi priemonių grupės neretai yra suplakamos į vieną, jos nėra tapačios.
Kaip gerą antiinfliacinės priemonės pavyzdį LB valdybos pirmininkas išskyrė dar su šių metų biudžetu priimtas šildymo kainų kompensacijas. Nors jis nulinio PVM tarifo įvedimą centriniam šildymui taip pat įvertino pozityviai, tačiau pabrėžė, kad ši priemonė turi trūkumų.
„Tai yra platesnė priemonė, kurios naudą patirs ne tik tie, kurie iš tikrųjų sunkiai gali susimokėti naštą, išaugusias išlaidas, bet ir tie, kurie neturi šitos problemos. Kita vertus, centrinis šildymas buvo daugiau miestų problema, bet vėlgi, išaugo ir kitų šildymo būdų kainos, tai vėlgi, ši priemonė nėra pati taikliausia“, – aiškino jis.
Tuo metu kalbėdamas apie mokestines lengvatas maisto produktams, G. Šimkus pabrėžė, kad ne visais atvejais būtina sekti kitų valstybių pavyzdžiais.
„Tokios priemonės, kaip PVM maistui mažinimas, iš principo jos yra mažai veiksmingos. Mes puikiai matėme sumažintą PVM kai kurioms veikloms praėjusiais metais, kad tai nevirto į mažesnes kainas. Nieks nėra garantuotas, kad ta apimtimi, kuria sumažintas PVM, sumažės ir maisto kainos, kad jos nebus padidintos prieš PVM sumažinimą. Po to, kai PVM būtų atstatomas, mes patirtume dar stipresnį kainų ūgtelėjimą“, – tikino ekonomistas.
Todėl, pasak LB vadovo, efektyviausios antiinfliacinės priemonės yra tos, kurios nukreiptos į pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms.
„Mes pasisakome už tas priemones, kurios trumpuoju laikotarpiu yra nukreiptos pirmiausiai į tuos vargingiausius, socialiai labiausiai jautrius asmenis, kurie ir patiria didžiausią kainų augimo poveikį“, – apibendrino G. Šimkus.
Lietuvos banko ekonomistai kovo mėnesį, vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
