Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 dieną turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 dienos, šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 metų BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
„Net blogiausiame sapne negalėjome susapnuoti to, kas įvyko, t. y. šios brutalios Rusijos invazijos į nepriklausomą Ukrainą, kuri daug ką apvertė aukštyn kojomis. Sugriuvo daugelis dogmų, o ekonomikos apžvalgų ir prognozių kontekste situacija kai kuriais atvejais pasikeitė kardinaliai.
Nepaisant to, susirinkome aptarti, kokį poveikį tai, kas vyksta geopolitikoje, gali turėti Lietuvos ekonomikai, jos raidai“, antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Energetikos ir žaliavų kainos
Jis pažymėjo, kad jau kurį laiką minimas žodis „neapibrėžtumas“.
„Tikėtasi, kad ateinantys laikotarpiai praskaidrins situaciją. Visgi, galime apibendrinti, kad kartu su geopolitine eskalacija, neapibrėžtumas tik augo.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, politinio neapibrėžtumo indeksas pašoko beveik iki Rugsėjo 11-osios lygio. Taip pat – viršijo net lygį, kuris buvo po Sovietų sąjungos subyrėjimo, po Irako karo. JAV ir Europoje matėme staigią akcijų kainų korekciją po Rusijos invazijos“, – sakė jis.
G. Šimkus pastebėjo, kad jautriuoju ekonomikos nervu galima pavadinti energijos išteklių kainas.
„Galima pastebėti, kad išryškėjus geopolitinėms grėsmėms dujų ateities sandorių kainos reikšmingai pakilo, taip pat smarkiai išaugo faktinė kaina. Naftos kaina taip pat smarkiai išaugo, o jų raidą ir toliau gaubia didelis neapibrėžtumas“, – sakė jis.
Išmoktos pamokos
Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad jei ir galima šiuo metu įžvelgti ką nors gero, tai – Vakarų reakcija, paskelbtos sankcijos.
„Jos apima individualių asmenų turto užšaldymą ir vizų išdavimą, bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, prekybos ribojimus, naftos, dujų embargą ir pan. Jos nukreiptos paveikti Rusijos ir Baltarusijos ekonomikas, tačiau tam tikrą poveikį turės ir Vakarų ekonomikoms, o labiausiai jis bus juntamas per prekybą ir energijos išteklių brangimą“, – sakė jis.
G. Šimkus nurodė, kad Rusija yra didžiausia teritorijos atžvilgiu, valdo milžiniškus gamtinius resursus, tačiau ekonomikos dydžiu, tai tėra 3 proc. pasaulio BVP.
„O įvertinus rublio nuosmukį ir sankcijų poveikį, galima sakyti, kad tai šalis, kurios ekonomika yra trečiame dešimtuke, lyginant su kitų ekonomikų dydžiu. Nepaisant to, Rusija yra labai svarbi kai kurių specifinių žaliavų gamintoja ir tiekėja. Tai energijos ištekliai, metalai ir grūdai“, – sakė jis.
Pranešėjas pastebėjo, kad Lietuva taip pat yra priklausoma nuo Rusijos.
„Lietuva apie 40 proc. dujų importuoja iš Rusijos. Tai nemažai, bet palyginus su kitomis kaimynėmis (Latvija, Estija, Suomija, kur dalis siekia apie 80 ir daugiau proc.), esame kur kas geresnėje padėtyje“, – sakė jis.
G. Šimkus kalbėjo, kad Rusijos invazija į Krymą buvo gera pamoka, kurią Lietuva pradėjo mokytis nuo 2014 metų.
„Gamtinių dujų kiekiai pradėjo sparčiai mažėti. Šiuo metu importuojamų rusiškų dujų kiekis yra dvigubai mažesnis, nei buvo iki pirmo išpuolio prieš Ukrainą“, – sakė jis.
Ekonomikos inercija
G. Šimkus pastebėjo, kad nepaisant karo Ukrainoje nulemtų pokyčių, ekonomika turi tam tikrą inerciją, nuoseklumą.
„Tie ekonomikos sektoriai, kurie orientuojasi į užsienio paklausą toliau tebeauga, o tie, kurie orientuojasi į vidaus paklausą svyravo apie tą patį lygį. Galima įžvelgti apdirbamosios gamybos, lietuviškos kilmės prekių eksporto raidą. Tai nėra pavienės veiklos, augimą matome ir baldų, ir medienos, ir automobilių, ir plastiko pramonėje, kitos veiklose“, – sakė jis.
Kalbant apie mažiau augusias veiklas, centrinio banko vadovas išskyrė statybas. „Jų augimą riboja mažesnės valdžios sektoriaus investicijos, dėl stipriai išaugusių investicinių projektų sąmatų“, – sakė jis.
Kalbant apie mažmeninę prekybą, G. Šimkus prislopusį augimą siejo su namų ūkių vartojimo įpročių pasikeitimu.
„Atlaisvėjus suvaržymams, namų ūkiai pradėjo didesnę dalį pajamų skirti paslaugoms įsigyti. Nereikia pamiršti ir infliacijos poveikio, kuris, tikėtina, riboja skurdžiausiai gyvenančių Lietuvos namų ūkių galimybes vartoti“, – sakė jis.
Eksportas į Baltarusiją ir Kiniją
G. Šimkus dar priminė apie Lietuvos ginčus su Kinija ir Baltarusija.
„Eksportas į šias valstybes sumažėjo, o importas ir toliau augo. Kalbant apie Kiniją, matome, kad eksporto mažėjimas vyko ne tik pastaraisiais mėnesiais, bet nuo diplomatinio ginčo pradžios. 2022 metų sausį eksportas į Kiniją buvo 85 proc. mažesnis negu vidutiniškai per mėnesį 2021 metais.
Eksportas į Baltarusiją reikšmingiau sumažėjo tik šių metų sausį. Tai susiję su sankcijų taikymo laikotarpiu. 2022 metų sausį eksportas į Baltarusiją buvo 20 proc. mažesnis negu vidutiniškai per mėnesį 2021 metais“, – sakė jis.
Infliacija ir BVP
Pranešėjas taip pat aptarė, kad ilgą laiką didėjusios gyventojų pajamos leidžia naujus iššūkius pasitikti turint finansinę pagalvę.
„Matome, kad 2021 metais vartojimo lygis buvo aukštas. Svarbu aptarti, kas leidžia vartoti – gyventojų pajamos buvo augančios, tai nesusilpnėjo ir per pandemijos laikotarpį. Netgi priešingai, pasiekė rekordinius tempus.
Pandemijos metu gyventojai labiau taupė, o tai slopino vartojimą. Dabar tos santaupos įsilieja į vartojimą, bet infliacijos veiksnys mažina perkamąją galią ir galimybes vartoti“, – sakė jis.
G. Šimkus nurodė, kad namų ūkių taupymo norma 2020 ir 2021 metais buvo pakilusi į rekordines aukštumas, o 2022 ir vėlesniais metais turėtų mažėti. Jis dar aptarė, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygis yra gerokai sumažėjęs (pašalinus sezono įtaką siekia 7 proc.), gerokai išaugusią darbo jėgos paklausą ir darbo vietų pasiūlą.
Lietuvos banko vadovas dėstė, kad karas Ukrainoje Lietuvos ekonomiką gali paveikti per infliaciją ir BVP.
„Infliaciją – labiausiai per energijos kainas, o BVP – per eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą mažėjimą, žaliavų importo mažėjimą. Įmanoma pakeisti šias žaliavas, surasti importą iš kitų šalių, tai įmanoma, bet tai gali užtrukti. Dar gali būti neigiamai paveiktas logistikos, transporto sektorius“, – sakė jis.
Darbo rinka
G. Šimkus aiškino, kad artimiausiu metu pokyčiai darbo rinkoje labiausiai priklausys nuo migracijos tendencijų.
„Dar anksti daryti toli siekiančias išvadas, kaip keisis tendencijos. Taip, turime 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Iš kitos pusės, matome, kad dalis žmonių, kurie imigravo į Lietuvą anksčiau, vyrai, dirbę transporto sektoriuje – bent dalis jų grįžta į Ukrainą. Kita vertus, dabar į Lietuvą atvyksta moterys su vaikais. Keičiasi imigrantų sudėtis.
Į Užimtumo tarnyba visoje šalyje kreipėsi per 1,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų, beveik pusė užsiregistravusių Vilniaus apskrityje turi aukštąjį išsilavinimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad dauguma atvykstančiųjų šiuo metu tikisi Lietuvoje gyventi laikinai, o pasibaigus karui grįžti į gimtąją šalį.
Konvencinis scenarijus
G. Šimkus pabrėžė, kad nė vienas iš Lietuvos banko parengtų scenarijų 2022 metams neturėtų būti traktuojamas kaip pagrindinis.
„Visuose laikomasi prielaidos, kad karo veiksmai apsiribos Ukrainos teritorija“, – pridūrė jis.
Net ir pagal konvencinį scenarijų, prognozės buvo peržiūrėtos neigiama kryptimi. „Šių metų BVP augimo prognozė sumažinta nuo 3,6 proc. iki 2,7 proc. Infliacijos prognozė padidinta nuo 5,1 proc. iki 10,5 proc., o nedarbo lygis padidintas nuo 6,7 proc. iki 7,1 proc.“ – įvardijo jis.
Pranešėjas pastebėjo, kad ir be Rusijos sukelto karo Lietuvos ekonomika susiduria su rizikomis. Tai – užsitęsę tiekimo grandinės trikdžiai, kainų ir atlyginimų didinimo spiralė, infliacijos lūkesčiai, COVID-19 atmainos ir kt.
G. Šimkus dėstė, kad vidutinė metinė infliacija gali siekti 10,5 proc. „Iš esmės yra peržiūrėtos visos pagrindinės komponentės. Daugiausiai lemia energijos komponentė, bet matome ir maisto kainų išaugimą“, – sakė jis.
Papildomi šokai
G. Šimkus sakė, kad Lietuvos bankas išskyrė penkis kanalus, per kuriuos šalies ekonomika gali būti paveikta papildomai.
„Tai tiesioginis eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, paklausos mažėjimas Europos Sąjungos valstybėse, importuojamų žaliavų trūkumas ir brangimas, energijos žaliavų ir maisto kainų didėjimas, padidėjusio neapibrėžtumo dėl ateities poveikis“, – išvardijo jis.
Centrinio banko vadovas nurodė, kad šoko scenarijaus atveju daroma prielaida, jog eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą sumažėja dviem trečdaliais, o didesnio šoko – kad eksporto išvis nelieka.
„Papildomi scenarijai yra šokų kombinacijos, sudarytos remiantis prielaidomis. Dėl itin didelio ne ekonominių veiksnių poveikio, scenarijų išsipildymo tikimybių nustatymas neįmanomas“, – sakė jis.
