„Viena iš tokių svarbių pagalbų yra eksporto draudimas, arba tam tikra pagalba dėl paskolų, apyvartinėms ar kitoms investicinėms lėšoms. Vienas iš tų instrumentų – nacionalinis plėtros bankas. Jo įsteigimas tikrai leistų konsoliduoti viešuosius finansus būtent plėtros kryptimi. Tikrai reikia šituos procesus paspartinti“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.

Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė pažymėjo, kad šalyje reikėtų įvesti mokestinę lengvatą nepaskirstytam įmonių pelnui.

„Tikrai svarbu svarstyti paskirstyto pelno apmokestinimo modelio priemonę. Tokiu būdu, pavyzdžiui, į tam tikrus sektorius nukreipiant šitą galimybę“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

ELTA primena, kad sausio viduryje parlamentarų grupė iš Ekonomikos komiteto įregistravo projektą, kuriuo siūloma nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė yra teigusi, kad tokie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.

I. Valeškaitė pažymi, kad remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2024 m. šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 3,5 proc., o tai reiškia, kad nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui pritaikymas augimą paspartintų maždaug 12 proc., – iki 3,9 proc, o reformai įvykdyti pasiskolintas vienas euras per dešimt metų padidintų bendrą vidaus produkto prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų.

Tačiau skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą nepaskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl, be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių, toks vienašališkas ir itin žymus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pažymi ministrė.

Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją