„Lietuvai šitas Rusijos karas Ukrainoje, – matyt, reikšmingesnis išbandymas ir didesnė krizė negu pandemijos sukelta krizė“, – sako bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tas „gaisrų gesinimas“ išeikvos mūsų resursus. Tikėtina, kad sukiršins visuomenę“, – pažymi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Briuselyje įsikūrusi ekspertų grupė „Bruegel“, apžvelgdama 22 Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos ir Jungtinės Karalystės taikomas priemones, suskirstė jas į šešias pagrindines grupes: išmokos pažeidžiamiems asmenims (dauguma atvejų), mokesčių mažinimas, mažmeninių kainų reguliavimas, didmeninių kainų reguliavimas, įpareigojimai valstybinėms įmonėms, taip pat mokesčiai arba reguliavimo keitimas energetikos sektoriuje.
Kainų fiksavimas arba „įšaldymas“
Vengrija išsiskiria radikaliu sprendimu švelninant infliacijos poveikį. Nuo lapkričio vidurio iki šių metų vasario vidurio šalis nutarė patvirtinti ir fiksuoti benzino ir dyzelino kainas ties 480 forintų (1,36 Eur) už litrą. Benzino ir dyzelino kainos gali būti mažesnės, bet ne didesnės, rašoma Lietuvos Seimo kanceliarijos paskelbtoje apžvalgoje, kurioje aptariamos aštuonių Europos šalių antiinfliacinės priemonės.
Sausį Vengrijos vyriausybė nusprendė fiksuoti – ir į pernai spalio mėnesio lygį grąžinti – šešių maisto produktų pardavimo kainas, į sąrašą pateko: granuliuotas cukrus, kvietiniai miltai, saulėgrąžų kepimo aliejus, kiauliena, vištienos krūtinėlė ir 2,8 proc. riebumo karvės pienas.
Ekonomistas Ž. Mauricas įvardija penkis pagrindinius Europoje taikomus infliacijos poveikio švelninimo būdus, tačiau Vengrijos varianto sąraše nėra. Ekspertas pabrėžia, kad kainas diktuoja rinka.
Pasak jo, kainoms nukritus valstybės, nedariusios intervencijos galės pajusti tą kritimą, o fiksavusiose kainas šalyse bus „daug pykčio ir barnių“, kai bus pradėta aiškintis, kas ir kodėl turi mokėti už praeities sprendimus „įšaldyti“ kainų lygį.
„Nėra tokio dalyko kaip kainų įšaldymas – yra tiktai atidėjimas arba per įmones, arba valstybė kompensuoja“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, pavyzdžiui, Estijoje gali būti iš pradžių aukštesnė infliacija nei Latvijoje, bet pastarajai šaliai vis tiek vėliau teks pajusti didesnį kainų augimą.
„Estai neriboja kainų, pas juos liberalizavimas elektros kainų yra pažengęs žymiai labiau (...) Vis tiek gi abi šalys sumoka tiek pat, tik viena iš karto perkelia tikrus kaštus vartotojams, o kita ne, ir tada Latvijoje kitais metais bus didesnė infliacija negu Estijoje“, – sakė Ž. Mauricas.
Išlaidų kompensavimas
Estija tarp priemonių pasirinko kompensuoti dalį energijos išlaidų, viršijančių tam tikrą kainą. Šalies vyriausybė sausį paskelbė, kad iki kovo elektrai numatytos 12 centų už kilovatvalandę (kWh) „lubos“, o jas viršijančią sumą (suvartojant iki 650 kWh per mėnesį) dengs valstybė. Pavyzdžiui, jeigu namų ūkis per mėnesį suvartos 650 kWh ir gaus 150 Eur sąskaitą, valstybė kompensuos 56,4 Eur iš šios sumos.
Estijos valdžia taip pat nutarė taikyti „lubas“ ir gamtinėms dujoms – 65 Eur už megavatvalandę (MWh) namų ūkiams: valstybė kompensuos šią ribą viršijančią sumą skaičiuojant minimalų 2,75 MWh mėnesio suvartojimą.
Latvija nutarė nuo pernai lapkričio iki šių metų pabaigos taikyti 15-20 Eur mėnesines energijos mokesčių subsidijas 150 tūkst. skurdžiausiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms grupėms.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, matyti, kad Europos regione vyrauja taiklesnės antiinfliacinės priemonės vengiant „horiztontaliųjų“.
„Didžioji dalis šalių stengiasi imtis priemonių, kurios atlieptų poreikius tų visuomenės sluoksnių, kurie labiausiai nukenčia nuo infliacijos, kuriems tai yra rimtas smūgis ir išbandymas ir kurių perkamoji galia reikšmingai sumažėja“, – sako ekonomistė.
Jos teigimu, tokiomis aplinkybės, kai labai ryškūs saugumo prioritetai dėl kaimynystėje vykstančio Rusijos karo Ukrainoje, ir Lietuvai taip pat svarbu „taupiai ir taikliai“ naudoti savo fiskalinius išteklius, nes neapibrėžtumas labai didelis.
Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį į išlaidų kompensavimą pažeidžiamiausiems asmenims.
„Tą daro, tarkime, Švedija. Skiria nemažus pinigus kompensuoja, jie turi, aišku, pakankamai atidirbtą mechanizmą, identifikuoja ne taip sudėtingai, kurie namų ūkiai turi mažiau pajamų, kurie daugiau.
Lietuvai tai būtų šiek tiek sudėtingiau padaryti, nes nėra tokios statistikos, tai gaunasi dažniausiai, kad remiami tie žmonės, kurie daugiausiai šešėlio pajamų gauna, kas nėra sąžininga, sakyčiau“, – sako jis.
Austrija yra pasitvirtinusi 1,7 mlrd. Eur priemonių planą, kuriame numatytos vienkartinės išmokos namų ūkiams kompensuoti būsto energijos sąnaudas, skelbia „The Local“ ir kiti šaltiniai. Beveik visi austrai, kurie uždirba ne daugiau kaip 5670 Eur per mėnesį, gaus 150 Eur lengvatą energijos sąskaitai. O dar mažesnių pajamų gavėjai – 300 Eur.
Nepraėjus nė mėnesiui šalyje pristatytas papildomas 2 mlrd. Eur pagalbos paketas, kuriame numatyta parama gyventojams naudojantis viešuoju transportu, privačiu automobiliu. Paketas apima 150 mln. Eur investicijas į viešąjį transportą, o 120 mln. Eur bus skirta smulkiam ir vidutiniam verslui bei individualiai dirbantiesiems pereiti prie tvaresnių energijos šaltinių.
Energetikos sektoriaus viršpelnio skirstymas
Italija nutarė padėti ir gyventojams, ir verslui. „Bloomberg“ skelbia, kad kovo mėnesį šalis patvirtino 4,4 mlrd. Eur planą šiam tikslui, o priemonės bus finansuojamos apmokestinant energijos gamintojus, kurie gavo viršpelnį dėl išaugusių energijos kainų.
Ši milijardinė priemonė papildo jau nuo pernai liepos numatytus 16 mlrd. Eur, skirtų kovai su energijos kainų augimu, paaštrėjusiu po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
5,2 mln. Italijos šeimų gali tikėtis, kad jų energijos sąskaitos išliks tokios, kokios buvo pernykštę vasarą. Tarp priemonių: kaina benzinui ir dyzelinui iki balandžio pabaigos sumažės 25 centais už litrą.
Bulgarija spalį paskelbė, kad verslui bus laikinai kompensuojama 110 levų (55 Eur) už megatvalandę elektros, sunaudotos spalį ir lapkritį, pranešė „Reuters“. Tai turėtų padėti 630 tūkst. bendrovių. Tuo metu „Euroactiv“ skelbė, kad reikalingi 225 mln. Eur bus skirti iš Kozlodujaus branduolinės jėgainės pelno. Vėliau pagalbos schemos verslui buvo papildytos.
Kalbant apie namų ūkius, „Reuters“ gruodį informavo, kad šalies įstatymų leidėjai pritarė siūlymui „įšaldyti“ elektros ir šildymo kainas iki kovo pabaigos, taip „suteikiant naujai valdančiajai koalicijai laiko sugalvoti planą, kaip apsaugoti skurdžiausią Europos Sąjungos šalį nuo augančių kainų“.
„Luminor“ ekonomisto teigimu, toks energijos gamintojų lėšų perskirstymas yra dar vienas būdas kompensuoti vartotojams dalį išlaidų.
„Kategorija, kurią labai remia pietų Europos šalys, yra pinigų perskirstymas energetikos sektoriaus viduje – iš įmonių namų ūkiams (...) Tarkime, Prancūzijoje 70-80 proc. elektros kainos gaminama branduolinėje energetikoje, o kainą (Prancūzijos vartotojai – red.) vis tiek moka panašią, ką moka ir kitos šalys, kurios (elektros) gamina žymiai daugiau iš dujų ir kitų priemonių“, – aiškina ekonomistas.
„Tai tokiu būdų stengiamasi, sakykime, iš vienos kišenės perdėti į kitą: branduolinės energetikos įmonėms pasakoma, kad štai gavote labai didelius pelnus, tai būkite mieli, pasidalinkite su vartotojais“, – pridūrė jis.
Antiinfliacinių priemonių finansavimo prigimtis ar šaltinis yra išties aktualus klausimas, tai pripažįsta ir INVL ekonomistė I. Genytė-Pikčienė, svarstanti, kad Lietuvai praverstų, jeigu fiskalinės drausmės taisyklės dar kurį laiką būtų laisvesnės.
„Lietuvai tikrai pasitarnautų, jeigu būtų nukeltos fiskalinės drausmės taisyklių galiojimas – jis buvo atidėtas, nuo kitų metų jos vėl turėjo įsigalioti ir fiskalinės drausmės taisyklių nebuvimas leistų Lietuvai ir toliau palankiomis aplinkybėmis finansuotis tarptautinėse rinkose ir čia būtų galimybė tų išteklių pritraukti“, – sakė analitikė.
Mokesčių pakeitimai, lengvatos
Belgija tarp antiinfliacinių priemonių pasirinko teisę visiems šalies namų ūkiams taikyti lengvatinį 6 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą elektros tiekimui (įprastas tarifas yra 21 proc.). Ši lengvata šalyje bus taikoma nuo balandžio 1 dienos iki liepos 1 dienos. Taip pat patvirtintos vienkartinės 100 Eur išmokos visiems namų ūkiams. Jos skirtos kompensuoti elektros išlaidas.
Ž. Mauricas teigia, kad manipuliavimas PVM nėra geriausia išeitis, be to, sukuria papildomų įtampų.
„Trečias būdas – įvairių mokesčių lengvatų taikymas: PVM lengvatų taikymas. Galbūt Lenkijos čia pavyzdys, ir naftai, dujoms, ir šildymui. Ir Lietuva, beje, tą padarius su PVM lengvata šildymui. Bet toks sprendimas nėra geras, nes jis daugiausiai remia tuos žmones, kur daugiau energijos sunaudoja, ją naudoja neefektyviai, tai realiai išeina, kad remi turtingus žmones.
Pavyzdžiui, Vilnius prieš dvejus metus mokėjo mažesnę kainą nei Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Kodėl apie tai niekas nekalba? Dėl to, kad dujos tada buvo labai pigios ir (šilumos) kaina Vilniuje buvo mažesnė“, – argumentavo ekspertas.
Lenkija savo priemonę pavadino „Antiinfliacijos skydu“, nuo vasario iki liepos netaikys PVM būtinoms maisto prekėms, taip pat trąšoms ir gamtinėms dujoms, o degalams taikomas PVM tam pačiam laikotarpiui sumažėjo iki 8 proc., elektrai ir šildymui – iki 5 proc. Kaip žinoma, šie sprendimai lėmė ir dalies Lietuvos gyventojų išaugusį norą apsipirkti kaimyninėje šalyje.
I. Genytė-Pikčienė rekomenduoja Lenkijos pavyzdžiu nesekti, nes tokie „horizontalūs“ sprendimai mažina įplaukas į biudžetą.
„Lietuvai reikėtų laviruoti šiek tiek taiklesniais sprendimais ir susilaikyti nuo tokių populiarių, mantyt, infliacinėmis sąlygomis tarp gyventojų, bet vis dėlto netaiklių priemonių“, – rekomenduoja ekonomistė.
Nyderlandai imasi įvairių priemonių, viena iš jų – nuo 21 iki 9 proc. mažinti PVM energijai (elektrai, dujoms, centriniam šildymui), taip pat mažinami ir akcizai degalams, šią savaitę paskelbė šalies vyriausybė. Benzinas nuo balandžio iki metų pabaigos kainuotų 17,3 cento už litrą pigiau, o dyzelinas – 11,1 cento pigiau.
Dar praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad namų ūkiai, kurių pajamos siekia bendro nustatyto socialinio minimumo rodiklius, iš vietos savivaldybių turėtų gauti papildomą ir vienkartinę 200 Eur išmoką, skirtą elektros ir dujų energijos sąskaitoms apmokėti. Dabar šią sumą norima padidinti iki 800 Eur.
Taip pat numatyta skirti 150 mln. Eur skurdžiau gyvenančių namų ūkių energijos taupymo priemonėms įgyvendinti. Visas pagalbos paketas šalyje kainuos bent keletą milijardų.
Vokietija, kurios vartotojai moka bene didžiausią kainą už elektrą Europoje, dar pernai rugsėjį neketino imtis valstybės intervencijos, bet vėliau valdžia pakeitė poziciją, skelbia „Bruegel“.
Tuomet buvo nuspręsta sumažinti žaliosios energetikos rinkliavą (EEG) nuo 6,5 iki 3,72 cento didmeninėje elektros kilovatvalandės kainoje. Priemonė, kainuojanti 3,3 mlrd. Eur, įsigaliojo šį sausį ir yra finansuojama iš federalinio biudžeto bei CO2 apmokestinimo. Vėliau paskelbta, kad nuo liepos bus išvis atsisakyta EEG. Tai buvo norėta padaryti 2023 metais, bet infliacija paankstino planus.
Vokietijos valdančioji koalicija šią savaitę sutarė dėl naujų priemonių paketo gyventojams. Tarp šių žingsnių – tris mėnesius galiosiantis degalų mokesčių mažinimas (30 centų pigs benzinas ir 14 centų – dyzelinas) ir viešojo transporto atpiginimas, skelbia „The Local“ ir „Deutsche Welle“ (DW).
Dar viena priemonė – vienkartinė 300 Eur išmoka, mokama su atlyginimu, o gaunantieji socialinę paramą sulauks dar papildomų 100 Eur. Numatyta ir 100 Eur parama šeimoms už vieną vaiką.
Sąskaitų apmokėjimo atidėjimas
Ž. Mauricas teigia, kad dar vienas būdas yra „nustumti“ kainų augimą į ateitį, užkeliant šią naštą ant kokių nors įmonių pečių su rizika, kad paskui joms reikės valstybės pagalbos.
„Jeigu susiklostys situacija ir dujų kaina liks aukšta, elektros kaina bus aukšta, tai tiesiog toms įmonėms tada kils iššūkių, reikės jas remti, tai tokia politika yra rizikinga.
Ji gal būtų mažiau rizikinga, žinant, kad tai tikrai laikinas šuolis ir jis tuoj pasibaigs. Tarkime, cunamis užlieja ir turbūt neateis kitas. Bet čia, kadangi yra geopolitiniai neapibrėžtumai, neaišku, kaip bus kita žiema“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Toks sprendimas, be kitų, pasirinktas ir Lietuvoje.
Lietuva taiko kelias antiinfliacines priemones, nors išsamesnis jų vaizdas turėtų paaiškėti artimiausiu metu. Šalyje jau yra elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo atidėjimas, buitinių vartotojų mokėjimų už dujas paskirstymas ilgesniam laikotarpiui, laikinas PVM naikinimas centriniam šildymui, šildymo kompensacijų gavėjų aprėpties išplėtimas.
Teikiama siūlymų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mokėti vienkartines išmokas pažeidžiamoms grupėms ir kita.
Pajamų didinimas
Ž. Mauricas kaip dar vieną būdą spręsti aukštų kainų problemą nurodo galimybę didinti pajamas.
„Ir dar paskutinis būdas, tai gyventojų pajamų kėlimo būdas. Tai sakyčiau, Lietuvos tokia strategija, nes Lietuva pakankamai ženkliai padidino pajamas (...) Tai yra tokia sąžiningiausia politika, nes biurokratinis mechanizmas nėra didelis – pakeli ir ramu.
Ir tada patys žmonės tegul priima sprendimus, kaip galėtų taupyti energijai ar maistui, ar kažkam kitam. Istorija ir praktika, ir teorija rodo, kad toks modelis yra pats efektyviausias. Tai yra, kai valstybė mažiau kišasi“, – įsitikinęs jis.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad ypač dabartiniame karo Ukrainoje kontekste būtina galvoti ir apie ekonomikos atsparumo infliacijai schemas, užuot „neelegantiškai“ metant pinigus į antiinfliacines priemones, įskaitant ir „horizontalius“ instrumentus.
„Lietuva yra pramoninė šalis, mes turime reikšmingą ekonomikos struktūroje pramonės dalį ir kuomet matome žaliavų kanalų užsidarymą dėl Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos importo netekimo ir kitų energetikos nešėjų toks reikšmingas išbrangimas gali tapti dideliu iššūkiu Lietuvos įmonėms.
Kalbu tiek apie statybų sektorių, tiek apie tam tikras pramonės šakas, kurioms reikės reaguoti į labai staigų sąnaudų šuolį (...) Tai tam subalansuoti reikės, matyt, ir tam tikrų likvidumo priemonių, kurių kol kas nežinia, ar yra ir kurių gali tikrai reikėti“, – kalbėjo INVL ekonomistė.
Ji pabrėžia, jog gynyba bei saugumas yra aukščiausiai sąraše, tačiau ekonomikai taip pat reikės priemonių.
„Nes Lietuvai šitas Rusijos karas Ukrainoje yra, matyt, reikšmingesnis išbandymas ir didesnė krizė negu pandemijos sukelta krizė ir šiuo atveju tam tikra fiskalinė „pagalvė“ būtų gerai“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Ekspertės teigimu, nors politikai ir linkę kalbėti būtent apie antiinfliacinius „skydus“ gyventojams, neapibrėžtumas labai didelis ir neaišku, kas bus po pusmečio, todėl būtini finansiniai rezervai, kuriais galima būtų „manevruoti“ ateityje, tad svarbu „neiššaudyti visos amunicijos čia ir dabar, kol dar iš tikrųjų laikomės visai neblogai“.
„Net ir kalbant apie gyventojus galime tik pasidžiaugti, kad tokį sudėtingą laikotarpį pasitikome su ypač sveika finansine būkle, su rekordinėmis indėlių sumomis (...) Todėl reikėtų labai taikliai rūpintis tais gyventojais, kurie išties patiria skaudžiausią smūgį, bet ne visais, nes kiti pajėgūs ir patys iškęsti, ištverti šitas aplinkybes“, – sakė ekonomistė.
Ž. Mauricas rekomenduoja neužmiršti galimybės mažinti mokesčius.
„Gyventojų pajamų mokesčius reikės mažinti, nes šalys konkuruos daugiau dėl darbuotojų, dėl talentų, tai geriau daryti tą anksčiau, negu vėliau ir tada žmonėms išaugs pajamos dar kokiais 5 proc. ir tada galės patys daugiau lėšų skirti toms sąskaitoms sumokėti.
Jis mano, kad geriau apskritai skirti pinigus ne vadinamajam infliacijos poveikio amortizavimui, o investicijoms į atsinaujinančią energetiką.
Ekonominės problemos kaip politikos įkaitės
Abu kalbinti ekonomistai nešykštėjo kritikos Seimo patvirtintam laikinam PVM naikinimui centriniam šildymui.
I. Genytė-Pikčienė teigė, kad viena iš geresnių priemonių padėti žmonėms buvo kompensacijų aprėpties išplėtimas.
„Yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruošta kompensacijų schema, kuri yra jautri šildymo kainų pokyčiams ir ta schema yra gerokai taiklesnė, negu sakykime, pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas. Kaip žinoma, yra labai daug erdvės jį kritikuoti“, – sakė ekonomistė.
Ž. Mauricas sako, jog tokie sprendimai tik kiršina visuomenę.
„Visi sušoko „kodėl malkoms ne? kodėl dujoms ne? kodėl autonominiam ne?“, iš karto sušoka žmonės ir sako „kodėl man neduodate?“, tai geriau tokių dalykų nedaryti, geriau į ateitį investuoti. Na, kas ir dabar daroma, tarkime, kompensuosime dalinai šildymo sistemų pakeitimą efektyvesnėmis“, – sakė ekonomistas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pritaikius kokius nors sprendimus dėl lengvatų, vėliau sugrįžti prie ankstesnės tvarkos labai sudėtinga.
„Turime labai gerą pavyzdį – PVM lengvatą šildymui (lengvatinį 9 proc. tarifą, kuris šiuo metu laikinai padarytas nuliniu – red.). Kiek metų? (...) Jau panaikinti reikėjo senų seniausiai – visiškai neefektyvi, niekam nereikalinga ir vis nedrįsdavo panaikinti, nors šildymo kainos, berods, nuo 2012 metų nukrito du kartus, tarkime, prieš krizę pažiūrėjus, o pajamos du kartus išaugo“, – sako Ž. Mauricas, turėdamas galvoje standartinio 21 proc. PVM tarifo grąžinimą centriniam šildymui.
INVL vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad už populistinių sprendimų visuomet slepiasi rizika, jog juos priimti labai lengva, tačiau vėliau pakeisti labai sunku, nes yra didelis pasipriešinimas ir pritrūksta politinės valios.
„Europoje, matyt, tikrai yra nemažai to populizmo ir noro įtikti ir pagerinti situaciją – ar tai būtų gyventojai, ar ekonomika apskritai – čia ir dabar, negalvojant apie ateitį, ką puikiai iliustruoja valdžios sektoriaus skolos, tarkime, pietų šalyse, bet ir kitose Europos valstybėse.
Jos yra labai didelės ir įrodo, kad nėra vertinamos ilgos distancijos, makroekonomine prasme, o tiesiog politikai gyvena savo politiniame cikle, kuris yra trumpalaikis“, – kalbėjo ekonomistė.
