Vis daugiau Vakarų ir kitų užsienio įmonių ryžtasi nutraukti trijų dešimtmečių investicijas, kurios pradėjo plūsti po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais.

Kai kurios pasaulinės įmonės apie pasitraukimą paskelbė nedelsdamos, pirmąją savaitę nuo invazijos pradžios, kitos sureagavo tik po viešumoje pasipylusios kritikos. Trečios įmonės priėmė sprendimą toliau tęsti veiklą Rusijoje.

Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios kompanijos buvo priverstos nutraukti arba riboti savo veiklą Rusijoje, nes dėl įvestų sankcijų ar tiekimo sutrikimų kito pasirinkimo neturėjo. Tarp jų pateko automobilių ir lustų gamintojai. Visgi daug kompanijų pasitraukia savo noru, taip solidarizuodamosios su nuo karo kenčiančia Ukraina.

Ekspertas: liekančios kompanijos taps toksiškos

Vienos užsienio įmonės kalba apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos, kitos – veiklos pristabdymą, dar kitos – apie investicijų ir plėtros pristabdymą, pastebi marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis. Paklaustas, kokie galėtų būti tik veiklą pristabdančių arba nusprendusių nesitraukti įmonių motyvai, pašnekovas įvardija kelias galimas priežastis.

„Labai daug didžiųjų kompanijų, kurias valdo ne savininkai, o samdomi direktoriai, jų atlyginimai priklauso nuo ateinančio ketvirčio rezultatų. Jeigu jie dabar trauksis, bus didžiuliai nuostoliai, jie nori dabar gelbėti savo asmeninius pinigus.

Ilgu laikotarpiu didžioji dalis įmonių praras daugiau nei dabar, jei tiesiog išeitų iš Rusijos. Ši šalis šiandien tapo toksiška, tai gali būti, kad tos liekančios kompanijos taps toksiškomis pirkėjams.

Kita vertus, matome, kad nedideles ir negarsiais problemas žmonės linkę užmiršti. Geras pavyzdys – „Adidas“ išsišokimas, kai prieš kelerius metus kompanija atkūrė SSSR laikų drabužius su komunistine simbolika – kūju ir pjautuvu. Lietuvoje kilo ažiotažas. Bet dabar nuėjus į bet kokią parduotuvę matome, kad žmonės tiesiog tai pamiršo. Taigi dalis kompanijų tikisi, kad trumpu laikotarpiu prasisuks ir ilguoju laikotarpiu viskas bus užmiršta, kažkaip jos grįš į įprastą verslą“, – komentuoja rinkodaros ekspertas.

Coca-Cola

Kai kurios pasaulinės įmonės, tokios „Coca-Cola“ ir „McDonald's“, delsė priimti sprendimą trauktis iš Rusijos, todėl viešumoje sulaukė aršios kritikos. Praėjus maždaug dviem savaitėms, jos visgi apsisprendė nutraukti ryšius su šia šalimi. Tačiau, panašu, kad ne visam laikui. Pavyzdžiui, „McDonald's“ ir toliau mokės atlyginimus Rusijoje likusiems 62 tūkst. darbuotojų.

L. Šimonio vertinimu, pavėluotą „Coca-Cola“ ir „McDonald's“ reakciją iššaukė krentantys pardavimai Vakarų pasaulyje.

„Jie kasdien Vakaruose labai gerai mato skaičius, kurie rodė, kad pigiau išeiti iš Rusijos, nei joje pasilikti. Gali būti, kad pradėjo reikštis vartojimo kritimas Vakaruose.

O dėl mokėjimo darbuotojams, ką jiems daryti su tais rubliais, kuriuos turi? „Pasirodykim geri ir sumokėkime darbuotojams, galbūt po poros mėnesių viskas nurims ir verslą toliau tęsim, galėsime vėl greitai atnaujinti veiklą“, – svarsto rinkodaros ekspertas.

Kurie verslai nesitraukia iš Rusijos rinkos

Vis dėlto ne visi gamintojai seka iš Rusijos pasitraukusių įmonių pavyzdžiu. Prancūzijos pieno produktų gamybos bendrovė „Danone“ paskelbė nutraukianti investicinius projektus Rusijoje, tačiau toliau gamins ir platins pieno produktus ir kūdikių maistą, mat „Rusijoje tėvai turi tokią pat teisę pirkti, tarkim, mišinėlius kūdikiams kaip ir žmonės kitose šalyse“. Rusijoje dirba apie 9 tūkst. bendrovės darbuotojų.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Metro AG“ lieka Rusijos rinkoje, nes nenori nuvilti savo darbuotojų ar nekaltų Rusijos pirkėjų, kuriems reikia jų prekių.

Burger King

JAV plataus vartojimo prekių gigantė „Procter&Gamble“ paskelbė stabdanti reklamą Rusijoje, tačiau dauguma jos prekės ženklų ir toliau lieka šios šalies parduotuvių lentynose.

Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“ praneša, kad savo veiklos Rusijoje stabdyti taip pat neketina. „Veolia“ teikia svarbias paslaugas vandentiekio, energijos ir atliekų surinkimo srityse. Jos tiekiamos milijonams žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Rusijoje bei Ukrainoje.

„Atsižvelgiant į šių paslaugų pobūdį, turime pareigą užtikrinti jų tęstinumą, kiek tai leidžia aplinkybės, o tai ypač sunku mūsų padaliniui Ukrainoje. Nors mūsų veikla ir finansinė priklausomybė nuo Rusijos ir Ukrainos nėra reikšminga grupės mastu, esame nusiteikę tęsti savo veiklą abiejose valstybėse ir būti naudingi vietos klientams ir bendruomenėms“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Didžiausia Azijos mažmenininkė ir „Uniqlo“ patronuojanti kompanija „Fast Retailing Co.“ nusprendė ir toliau veikti Rusijoje.

„Drabužiai – gyvenimo būtinybė. Rusijos žmonės turi tokią pat teisę į gyvenimą, kaip ir mes“, – pabrėžė generalinis direktorius Tadashi Yanai. Jis pasisako prieš karą ir ragina visas šalis jam priešintis, tačiau visos 50 Rusijos „Uniqlo“ parduotuvių ir toliau veiks.

Kai kurie prekių ženklai teigia negalintys pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl franšizės sutarčių, skelbia BBC. Tarp jų – „Marks and Spencer“, „Burger King“, viešbučių tinklai „Marriott“ ir „Accor“, kurie dėl savo sprendimų sako esantys apriboti sudėtingais franšizės susitarimais, neleidžiančiais pasitraukti iš rinkos. Šios įmonės perdavė verslą Rusijoje trečiosioms šalims ir nekontroliuoja operacijų, vykdomų jų vardu.

Kartu šios įmonės Rusijoje turi beveik tūkstantį parduotuvių: „M&S“ 48 parduotuves, „Burger King“ – 800 restoranų, „Marriott“ ir „Accor“ – atitinkamai 28 ir 57 viešbučius.

Foto: Vida Press

Be jau minėtų „Marriott“ ir „Accor“ viešbučių, iš Rusijos rinkos nesitraukia ir kiti didieji tarptautiniai viešbučių tinklai, tokie kaip „Hilton“, „Radisson“, „Hyatt“ ir kt. Šie kol kas pranešė stabdantys tik plėtros planus, viešbučiai Rusijoje toliau lieka dirbti.

„Yale School of Management“ sudarytame sąraše galima rasti ir daugiau nesitraukiančių įmonių pavyzdžių.

Amerikiečių greito maisto restoranų tinklas „Subway“, Rusijoje turintis 446 restoranus, taip pat toliau tęsia veiklą.

Pietų Korėjos tarptautinė elektronikos įmonė „LG Electronics“ taip pat lieka šalyje.

JAV gamybos milžinė „Koch Industries“, kurioje dirba 122 tūkst. žmonių visame pasaulyje, pareiškė, kad ji nenutrauks savo veiklos Rusijoje, nes tai sukels „jos darbuotojams didesnį pavojų ir sukels daugiau žalos nei naudos“.

Didžiausias pasaulyje sporto prekių prekybininkas „Decathlon“ toliau tęsia veiklą Rusijoje, kurioje veikia 60 parduotuvių ir apie 30 tūkst. darbuotojų.

Didžiausia JK vaistų gamintoja „AstraZeneca“ Rusijoje vis dar atlieka bandymus, tačiau svarsto galimybę juos nutraukti, rašo „The Guardian“.

Kai kurios pasaulinės kompanijos, kurie Rusijoje yra didieji darbdaviai, panašu, tik laikinai stabdo savo veiklą šalyje. Pavyzdžiui, „MacDonald's“ skelbia, kad ir toliau mokės atlyginimus savo 62 tūkst. darbuotojų Rusijoje. O Rusijoje 15 tūkst. darbuotojų turinti „Ikea“ taip pat skelbia, kad kol kas ir toliau mokės savo rusų darbuotojams atlyginimus.

Pasaulio verslų reakcija į karą Ukrainoje

Remdamasis užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje pateikta informacija Delfi sudarė įmonių sąrašą, kurios iš Rusijos pasitraukė arba apribojo veiklą per pastarąsias dvi savaites. Primename, kad pirmąjį pasitraukusių Lietuvos ir užsienio verslų sąrašą galite rasti čia.

  • „AbbVie“ – amerikiečių biofarmacijos bendrovė nutraukė produktų, naudojamų estetinėje medicinoje, tiekimą į Rusiją. „AbbVie“ gamina dešimtis produktų, skirtų estetinei medicinai, įskaitant „Botox“ (jis naudojamas mimikos raukšlių mažinimui) ir įvairius užpildus (veido kontūrų plastikai).
  • „Accor“ – viešbučių tinklas, kuriam priklauso „Novotel“ bei „Ibis“, stabdo investicijas Rusijoje, tačiau ir toliau šalyje veiks daugiau nei 50 viešbučių.
  • „Alstom“ – Prancūzijos geležinkelių milžinė stabdo tiekimus į Rusiją ir būsimas verslo investicijas joje.
  • „air Baltic“ – Latvijos oro bendrovė traukiasi iš Rusijos.
  • „Asus“ – viena iš penkių didžiausių kompiuterių gamintojų pasaulyje, Taivano elektronikos milžinė stabdo savo produkcijos tiekimą Rusijai.
  • AIIB – Kinijoje įsikūręs Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB) sustabdo su Rusija ir Baltarusija susijusį finansavimą.
  • „Booking.com“ – tarptautinė viešbučių rezervavimo internetu sistema Booking.com nebeleidžia rezervuoti nakvynės Rusijoje.
  • „Bridgestone“ – Japonijos padangų gamintoja stabdo gamybą Rusijoje ir eksportą į šią šalį.
  • „Burberry“ – prabangos prekės ženklas iki atskiro pranešimo nutraukė siuntų į Rusiją tiekimą dėl „veiklos iššūkių“. Jo dvi parduotuvės ir viena koncesija šalyje nebuvo uždarytos.
  • „Coca-Cola“ – didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja stabdo veiklą Rusijoje.
  • „Circle K“ – traukiasi iš Rusijos, čia uždaroma beveik 40 degalinių.
  • „Chanel“ – laikinai uždaro savo butikus Rusijoje ir jau sustabdė tiekimą į šią šalį bei sustabdė e. prekybą.
  • „Cisco“ – JAV technologijų kompanija stabdo veiklą Rusijoje.
  • „Continental“ – Vokietijos tarptautinė automobilių dalių gamybos įmonė sustabdė gamybą Rusijoje.
  • „Conde Nast“ – JAV žiniasklaidos grupė, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“, stabo veiklą Rusijoje.
  • „Estee Lauder“ – Amerikos tarptautinė odos priežiūros, makiažo, kvapų ir plaukų priežiūros produktų gamintoja uždaro visas parduotuves Rusijoje.
  • „Fazer“ – kepyklos traukiasi iš Rusijos. Įmonė turi tris gamyklas Sankt Peterburge ir vieną Maskvoje.
  • „Ferrari“ – Italijos prabangių sportinių automobilių gamintoja stabdo tiekimus Rusijai.
  • „Goldman Sachs“ – JAV investicinis bankas traukiasi iš Rusijos.
  • „Hesburger“ – didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklas nutraukia veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. „Hesburger“ turi 39 restoranus Rusijoje ir 4 restoranus Baltarusijoje.
  • „Heineken“ – antra pagal dydį pasaulyje alaus įmonė stabdo savo vardo prekės ženklo gamybą, reklamą ir pardavimus Rusijoje, naujas investicijas ir eksportą į Rusiją.
  • „Hermes“ – Prancūzijos prabangos prekių grupė laikinai stabdo prekybą Rusijoje.
  • „Hyatt“ – viešbučių tinklas stabdo naujų viešbučių atidarymą ir partnerystes su Rusijos kompanijomis, tačiau viešbučių neuždaro.
  • „Hilton“ – viešbučių tinklas stabdo naujų viešbučių atidarymą ir partnerystes su Rusijos kompanijomis, tačiau viešbučių neuždaro.
  • „Hugo Boss“ – Vokietijos drabužių ir aksesuarų gamintoja laikinai uždaro parduotuves Rusijoje, stabdo pardavimus.
  • „Inditex“ – valdanti „Zaros“ parduotuves, laikinai uždaro 500 parduotuvių Rusijoje.
  • „Intel“ – JAV technologijų bendrovė sustabdo lustų tiekimą Rusijai.
  • „Yum! Brands“ – JAV bendrovė, kuriai priklauso „KFC“ ir „Pizza Hut“ prekės ženklai, stabdo investicijas ir plėtrą Rusijoje.
  • JCB – Didžiosios Britanijos statybos, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir griovimo įrangos gamintojas stabdo visas operacijas Rusijoje.
  • KPMG – tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė nutraukia veiklą Rusijoje bei Baltarusijoje.
  • „Lamborghini“ – Italijos išskirtinių sportinių automobilių gamintojas stabdo prekybą Rusijoje.
  • „Lenovo“ – Kinijos kompiuterių gamintoja nutraukė produktų tiekimą į Rusiją.
  • „Levi Strauss & Co.“ – JAV bendrovė, gerai žinoma dėl savo gaminamų džinsų „Levi's“ laikinai stabdo komercinę veiklą Rusijoje, įskaitant bet kokias naujas investicijas.
  • „L'Oreal“ – didžiausia pasaulyje kosmetikos bendrovė laikinai uždaro parduotuves Rusijoje.
  • „LVMH Moet Hennessy – Louis Vuitton“ – Prancūzijos mados namai stabdo prekybą Rusijoje.
  • „Mars“ – JAV maisto ir maisto gyvūnams gamintoja stabdo investicijas Rusijoje, taip pat reklamą Rusijoje ir Baltarusijoje.
  • „McDonald's“ – greito maisto restoranų tinklas laikinai uždaro visus 850 savo restoranų Rusijoje, bet toliau mokės atlyginimus savo darbuotojams.
  • „Mondelez International“ – viena didžiausių pasaulyje konditerijos bendrovių Rusijoje stabdo investicijas ir reklamą, tačiau palaikys maisto produktų tiekimą.
  • „Netflix“ – sustabdė paslaugų teikimą Rusijoje.
  • „Nestle“ – Šveicarijos didžiausia pasaulyje maisto ir gėrimų įmonė stabdo investicijas Rusijoje.
  • „Orsted“ – Danijos energijos bendrovė nutraukė rusiškų anglių ir biomasės tiekimą savo elektrinėms, nebekurs naujų ryšių su Rusijos bendrovėmis, tačiau toliau pagal sutartį pirks gamtinių dujų iš „Gazprom“.
  • „Paulig“ – maisto ir gėrimų kompanija pasitraukia iš Rusijos, joje veikė įmonės skrudykla.
  • „PepsiCo“ – gėrimų gamintojas stabdo pardavimus Rusijoje.
  • „Philip Morris“ – JAV tabako gamintojas stabdo investicijas Rusijoje.
  • „Prada“ – prabangos prekės ženklas laikinai stabdo prekybą Rusijoje.
  • „Rolex“ – Šveicarijos laikrodžių prekės ženklas nutraukė eksportą į Rusiją.
  • „SAP“ – Viena didžiausių Europoje programinės įrangos gamintoja iš Vokietijos stabdo veiklas ir pardavimus Rusijoje.
  • „Siemens“ – Vokietijos technologijų milžinė nutraukia veiklas Rusijoje.
  • „Starbucks“ – JAV kavinių tinklas stabdo veiklą Rusijoje, uždaro 130 kavinių.
  • „The New York Times“ – JAV žiniasklaidos redakcija traukiasi iš Rusijos.
  • „Universal Music Group“ – didžiausia pasaulyje leidybos įmonė stabdo visą veiklą ir nedelsiant uždaro savo biurus Rusijoje.
  • „Unilever“ – Didžiosios Britanijos tarptautinė plataus vartojimo prekių įmonė, valdanti „Dove“, „Rexona“, „Axe“, „Domestos“ ir kitus prekės ženklus, stabdo eksportą į Rusiją.
  • „TotalEnergies“ – Prancūzijos energijos milžinė nebeteiks finansavimo naujiems projektams Rusijoje.
  • „Qualcomm Inc“ – Viena didžiausių pasaulyje puslaidininkių komponentų gamintojų iš JAV sustabdė savo produktų pardavimą Rusijoje.
  • „Valio“ – Suomijos pieno perdirbimo bendrovė nutraukia veiklą Rusijoje. Įmonė Maskvos regione turi lydyto sūrio gamyklą, taip pat pardavimo biurus Sankt Peterburge ir Maskvoje.

Linas Šimonis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Tai – dar ne pabaiga

Marketingo strategijos ekspertas mano, kad 400 pasitraukusių kompanijų – dar ne pabaiga, dar tikrai matysime daugiau tokių pavyzdžių.

„Buvo geras prekybos tinklo Ukrainoje pavyzdys, kai iš prekybos išgrūdo „Coca-Cola“. Nemanau, kad tai liko nepastebėta pačioje kompanijoje ir tai veiklos nepaveikė. Gali būti, kad ir toliau panašūs dalykai duos poveikį, ir verslai bus priversti trauktis“, – pastebi jis.

Rusija ėmėsi ir atsakomųjų veiksmų – besitraukiančioms Vakarų kompanijoms grasina nacionalizuoti turtą ar patraukti į baudžiamąją atsakomybę. Tačiau L. Šimonio vertinimu, tai kompanijų nesustabdys.

„O ką rusai darys su tuo nacionalizuotu turtu? Sudedamąsias dalis vis tiek Rusija turi importuoti iš užsienio, tai ne viską galės pasigaminti. Kažko negauni, turi importuoti, o importas uždraustas, ir ką veikti su uždirbtais rubliais, kurie nieko verti?“ – pažymi jis.