Interviu „Delfi“ V. Cerebiejus tvirtino, kad apie rusus kaip tautą „nemano nieko“.
„Nieko prieš juos neturiu, neturiu nei blogos nuomonės, nei ką. Aš ten ir rusų kalbą galiu naudoti, viską. Tarp kitko, su ta ponia, kai reikėjo, visi darbuotojai kalbėjo rusiškai, kad tik ji suprastų“, – sakė jis.
Vis dėlto, jis taip pat aiškino, kad reikia suprasti dabartinę, t. y. karo Ukrainoje, situaciją.
„Nesuprasi, kas tas rusas, ką jis apie kažką galvoja. Netgi nežinome nei jos pažiūrų, nei nieko. Iš kur mes žinome, kas ji tokia? Žinome tik tiek, kad ji lietuviškai prastai kalba“, – sakė V. Cerebiejus.
Priėmė trijų pabėgėlių šeimą
O. Demina iš Rusijos išvyko prieš 6 metus. Kaip rašė savo atsiliepime į darbdavio laišką, tokį sprendimą priėmė, nes nesutiko su šios valstybės vykdoma politika.
„Padariau tai iškart po to, kai Rusija užėmė Krymą. Buvau nėščia, todėl į mitingus eiti negalėjau, nors man ne kartą dėl to priekaištavo. Aš tiesiog norėjau išsaugoti savo vaiką, neprarasti jo kalėjime. Esu Raudonojo Kryžiaus ir fondo „Dapamoga“ savanorė
Šiuo metu mano namuose yra trijų žmonių šeima iš Charkivo, kuriuos pilnai išlaikau. Padariau viską, kad įrodyčiau savo poziciją. Tai padariau ir feisbuke. Už tokius dalykus Rusijoje man grėstų 15 metų nelaisvės“, – rašė ji.
Apie tai ji nusprendė papasakoti po to, kai visas „Lietuvos prabavimo rūmų“ kolektyvas kovo 15 dieną iš V. Cerebiejaus gavo tokį laišką:
„Visų prašau neįsižeisti, bet, kaip visada, paskutinis sužinojau, kad tarptautinėje parodoje „Ambertrip“ paskaitą skaitys Lietuvos prabavimo rūmų brangakmenių ekspertė, Rusijos pilietė Olga Demina.
Įvertinę pastarojo laikotarpio tarptautinę situaciją, turėtume susilaikyti nuo tokio dalyvavimo tarptautinėse parodose. Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėją prašau paaiškinti, kas priėmė sprendimą dėl jų atstovo dalyvavimo.
Manau, yra du variantai – arba Olga skaito paskaitą ir įstaiga (Lietuvos prabavimo rūmai) parodoje nedalyvauja, arba rūmai dalyvauja, bet Olga paskaitų neskaito.
Prašau, kad tai būtų paskutinis kartas, kai be derinimo priimami tokie sprendimai“, – nurodė direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas.
Paskaitą skaitys
Ketvirtadienį O. Demina „Delfi“ sakė, kad šiuo metu sutarta, kad ji savo paskaitą parodoje „Ambertrip“ skaitys.
„Skaitysiu pranešimą kaip fizinis asmuo, ne kaip prabavimo rūmų atstovė. Pasiėmiau atostogų darbe. Buvome iš anksto sutarę, kad mano darbovietė nurodyta nebus. Tiesiog savaitę iki pranešimo jie patikslino, kur aš dirbu, aš pasakiau.
Vadovas šios situacijos nežinojo, tada iškėlė ultimatumą. Manęs nieko nepaklausė, iškart parašė laišką. Arba jie, arba aš“, – sakė ji.
O. Demina pasakojo, kad po to, kai ši situacija buvo paviešinta socialiniuose tinkluose sulaukė finansų viceministro Gedimino Norkūno (Finansų ministerija yra „Lietuvos prabavimo rūmų“ dalininkė) skambučio.
„Jis atsiprašė. Pasakė, kad V. Cerebiejus kažką ten ne taip suprato, persistengė, – sakė ji. – Bet pats V. Cerebiejus neatsiprašė, kitame laiške tik parašė, kad jam gaila, jog susiklostė tokia situacija.“
O. Demina aiškino, kad su V. Cerebiejumi telefonu bendrauti nenorėjo.
„Pas jį tokia bendravimo maniera – jis sau leidžia rėkti ant pavaldinių. Dėl to nenorėjau su juo kalbėti telefonu. Tai būtų didžiulis stresas. Dėl to paprašiau parašyti laišką.
Jis parašė, kad jam gaila, jog susiklostė tokia situacija. Kad aš galiu atstovauti prabavimo rūmus konferencijoje, kad jis buvo neinformuotas“, – pasakojo ji.
Ekspertė dar papasakojo, kad dar prieš kurį laiką direktoriaus pavaduotojui rašė kelis laiškus, jog norėtų skaityti paskaitą parodoje, bet jos kreipimaisi buvo ignoruojami.
V. Cerebiejus patvirtino, kad prieš 3 mėnesius buvo gavęs laiškų iš O. Deminos.
„Čia ji rašė, kai mes išvis nežinojome, ar dalyvausime parodoje, kokia bus pandeminė situacija. Sutartis dėl dalyvavimo parodoje pasirašyta kovo mėnesį“, – pastebėjo jis.
Apskritai pašnekovas pabrėžė, kad paviešintas jo laiškas buvo darbinis.
„Esminis dalykas, kad tai yra darbinis susirašinėjimas, neaišku kaip jis pateko į viešumą. Nieks ten apie tuos rusus nieko, atsiprašant, nerašė.
Problema iškilo dėl darbinių reikalų. Žmogus nieko neinformavęs sugalvojo skaityti pranešimą ir nieko neatsiklausęs – mes sužinome paskutinę minutę, kad ji skaito pranešimą.
(Pilietybę ir tarptautinę situaciją – „Delfi“) paminėjau, nes nenorėjau, kad ji būtų išprovokuota, kažkaip apkaltinta ta situacija, kas vyksta Ukrainoje. Tuo labiau, kad ji kalba prastai lietuviškai. Ką aš žinau – dėl to pagrinde“, – sakė jis.
V. Cerebiejus po to dar pridūrė: „Galiu tiek pasakyti: kad po tokių išsišokinėjimų į tuos rusus požiūris čia pas mus pasidarys irgi kitoks“.
Po pirmojo direktoriaus pavaduotojo laiško O. Demina parašė prašymą atleisti iš darbo, tačiau šiuo metu sakė, kad dar nėra iki galo apsisprendusi dėl šio sprendimo.
Ji „Delfi“ papasakojo, kad jos specialybė – gemologė – Lietuvoje reta, tokių studijų šalyje nėra.
„Diplomą esu įgijusi Maskvoje, turiu didelę šios srities žinių bazę. Ne tai, kad kažkokius pusės metų kursus baigiau, turiu mineralogijos magistrantūrą, daugybė kitų kursų, kurie leidžia save laikyti gera specialistė“, – sakė ji ir dar pridūrė, kad jos darbo sutartyje nėra draudimo skaityti paskaitas.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad agresorius yra Rusijos režimas, o ne kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gyvenantys rusakalbiai žmonės.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė priminė, kad Lietuvoje gyvena rusai ir baltarusiai, kurie palaiko Ukrainą ir dalyvauja pilietinėse iniciatyvose. Ji paragino neversti Vladimiro Putino ar Aliaksandro Lukašenko nusikaltimų ant nekaltų žmonių vien dėl jų pilietybės.
