Pirmadienio ankstyvą rytą keli vilkikai su Rusijos valstybiniais numeriais išsirikiavo Panevėžio įmonės „Schmitz Cargobull Baltic“ prieigose laukdami pakraunamų gaminių – panevėžiečių Rusijos rinkai pagamintų priekabų.
Tą patį rytą įmonės vadovybė vidiniame tinkle darbuotojams išplatino pranešimą, jog nuo šios minutės stabdoma šiai šaliai, taip pat Baltarusijai, skirtų gaminių ne tik gamyba, bet ir jau pagamintų pakrovimas.
„Reaguodami į šiandieninę situaciją, išreiškiame tvirtą palaikymą Ukrainos žmonėms ir prisijungiame prie paskelbtų sankcijų Rusijai“, – teigiama pranešime darbuotojams.
„Schmitz Cargobull Baltic“ vadovo Raimundo Petrausko teigimu, Rusijos rinkai skirti užsakymai sudarė nemažą dalį gamybos. Anot jo, šiuo metu aktyviai dirbama ieškant alternatyvių rinkų Europoje, kur įmonė galėtų nukreipti atsilaisvinusius pajėgumus ir greičiau grįžtų į įprastą darbo ritmą.
Per 800 darbuotojų turinti gamykla pranešė dalį jų išleidžianti į prastovas arba atostogų. Pasak R. Petrausko, tokia praktika nebėra naujiena.
„Ir anksčiau buvo sutrikusi medžiagų tiekimo grandinė, taigi, prastovų yra buvę ir anksčiau“, – sako vadovas.
Tačiau apie galimus atleidimus, anot jo, kalbėti gerokai per anksti.
„Mūsų gaminių buvo didžiulis deficitas visoje Europoje. Tačiau negalime drąsiai ir užtikrintai pasakyti, ar lengvai perorganizuosime užsakymus, ar bus šiokių tokių sutrikimų. Neabejojame, kad įmonė toliau gyvuos ir sėkmingai veiks. Krizių buvo ne viena ir su jomis sėkmingai susitvarkėme. Ir dabar susitvarkysime“, – teigia R. Petrauskas.
Laiku pasitraukė
Kompresorių gamintoja „Panevėžio aurida“, jos generalinio direktoriaus Redo Klupšo teigimu, jau keletą metų gręžėsi nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkos. Nuo pernai bendrovė nebeturi jokių verslo santykių su Baltarusija, vadovas tikina, jog nėra dirbama nė su viena gamykla ir Rusijoje.
„Su jomis sutarčių nebepratęsėme dar 2018–2019 m.“, – tvirtino R. Klupšas.
Tačiau, anot jo, bendrovei labai sekėsi partnerystė su Ukraina – iš jos augo užsakymų apimtys. Ir šiuo metu panevėžiečių sandėliuose laukia eksportuoti į Ukraina pagaminta produkcija – automobilių komponentai.
„Mūsų situacija tokia, kad nesėdėjome rankų sudėję. Paskutinius porą trejetą metų aktyviai dirbome prie naujų gaminių, skirtų žemės ūkiui, – vakarietiškiems varikliams pritaikytų kompresorių. Anksčiau gaminę 30–40 kompresorių variantų, dabar gaminių spektrą išplėtėme iki 60. Juos parduodame ir vietinėje Lietuvos rinkoje“, – kalbėjo R. Klupšas.
Visgi, pripažįsta generalinis direktorius, pardavimų kiekiai įmonės netenkina.
Kompresorių gamintoja, pasak vadovo, kreipė žvilgsnį ne tik į Ukrainos rinką, bet ir darbuotojus.
„Labai norėjome iš Ukrainos gamyklų prisikviesti žmonių. Ten stipri automobilių pramonė, yra mums reikalingų specialistų. Iš Pietų Ukrainos atvykęs pas mus įsidarbinęs šaltkalvis remontininkas lengvai įsiliejo į kolektyvą“, – sako R. Klupšas.
Sunkmetis statybų sektoriuje
Humanitarinės katastrofos kontekste labai sudėtinga kalbėti apie ekonomiką, bet jau dabar Europa ir pasaulis jaučia jos pasekmes, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Panevėžio bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas.
Anot jo, pramonininkai prognozuoja drastišką žaliavų, ypač kai kurių, brangimą. Didžiuliai sukrėtimai galimi statybų sektoriuje, mat kai kurios žaliavos, kaip kad granitinė skalda, betono gaminiai ir kitos, buvo gana nemažais kiekiais gabenamos iš Baltarusijos.
Pasak M. Gudo, drastiški pabrangimai gresia daugeliui žaliavų, kurių specifika lemia didelius transportavimo kaštus: sunkius krovinius, metalą, statybines medžiagas, netgi medieną gabenant iš toliau vežimo kaina darosi didesnė nei paties gaminio.
Dėl Vakarų pasaulio demokratinio solidarumo Lietuvos verslas nebepirks žaliavų iš Rusijos, Baltarusijos, mesis pas alternatyvius tiekėjus, todėl natūralu, kad kaina šoks ir dėl išaugusios paklausos.
Be to, pasak M. Gudo, statybos sektoriui gali kirsti ir stabdomi projektai. Karo atveju dėl neužtikrintumo investicijos yra stabdomos, ypač kalbant apie infrastruktūros objektų statybas.
„Galimi užsakymų netekimai ir statybų, ir inžinerijos sektoriuje, nes pramonės inžinerijos gigantai vykdė projektus toje pačioje Rusijoje. Jei jie stabdo projektus, stoja ir užsakymai subrangovams Lietuvoje“, – prognozuoja verslo atstovas.
Gamybos kaštai augs
Panevėžyje veikiančiai „Metalistas Group“, jos valdybos pirmininko nuomone, pasekmės neturėtų būti drastiškos. Įmonė neturi jokių verslo santykių su Rusija ir Baltarusija. Jos eksporto rinkos 90 proc. koncentruojasi Vakarų Europoje.
„Jau prieš dešimt metų, matydami, kas vyksta ir kur link krypsta, sąmoningai nusprendėme į šitas rinkas neiti“, – sako M. Gudas.
Visgi, anot jo, natūralu, kad žaliavų brangimas neišvengiamai atsilieps įmonės produkcijos kainai.
„Gamintojas neturi tiek daug resursų, kad tokius augimus amortizuotų iš savo vidinių resursų. Bet aiškinamės su klientais, nušviečiame vakariečiams situaciją. Jau esame matę panašių sukrėtimų ir planuojame išlaikyti turimas gamybos apimtis“, – teigia įmonės atstovas.
Ar Vakarams vieningai atsukus nugarą agresorei, ateityje gali atsirasti ranką V. Putinui ištiesusių verslininkų, sugrįžusių į Rusijos rinką, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas teigia nenorintis prognozuoti.
Visgi, jo manymu, verslui teks padaryti išvadas ir priimti teisingesnius sprendimus, investuojant į stabilesnes demokratines rinkas.
Ginklų ir medikamentų
Panevėžio verslo rinka Rusijoje ir Baltarusijoje užima maždaug 10–15 proc. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, įmonės keičia kryptį – skuba persiorientuoti į Vakarus.
„Bet kuriuo atveju šitas karas atneš didžiulių nuostolių. Pirmiausia nukentės vežėjai, kurie dabar turi rimtų problemų su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Įšaldytos mašinos, likusios tose valstybėse, reikia ieškoti kelių, kaip sugrįžti. Dabar nežinia, ar išsiųstas krovinys pasieks tikslą, ar pakeliui bus atimtas ir sunaikintas“, – kalbėjo V. Matkevičius.
Visgi, anot jo, pavojaus signalų, kad reikės atleisti darbuotojus, iš Panevėžio darbdavių nėra. Kaip tik kalbama apie galimybes įdarbinti nuo karo pabėgusius ukrainiečius.
„Verslo situacija nebėra tokia kaip 2014 m., kai buvo didžiulis šokas rinkoms griūvant, jau šiek tiek prisitaikęs. Verslas gyvas organizmas, jis suras išeitis. Nepaisant to, kad turime sudėtingą situaciją, nuotaikos yra racionaliai optimistinės, visi nusiteikę dirbti ir pagelbėti Ukrainai“, – pabrėžė V. Matkevičius.
Anot jo, ryžtingi ir patys ukrainiečiai.
„Kalbėjomės su Kijevo, Vinycios prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Jie nusiteikę kovingai ir net neabejoja Ukrainos pergale. Dabar jiems labiausiai reikia ginklų ir medikamentų“, – pasakojo Panevėžio PPAR generalinis direktorius.
