Darbą rado jau beveik pusė tūkstančio ukrainiečių

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, iš šalies pabėgo jau daugiau žmonių, nei gyvena Lietuvoje, – per 3 mln. Kai kurie atvyksta ir į Lietuvą, tačiau tik nedidelė dalis. Migracijos departamento duomenimis, iki trečiadienio Lietuvoje užsiregistravo per 15,7 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Dauguma jų – moterys ir vaikai.

Dalis jų jau spėjo įsikurti Lietuvoje ir susirasti darbą. Užimtumo tarnybos paslaugomis pasinaudojo per 1400 ukrainiečių, o iš jų 480 jau rado darbą. Manoma, kad šie skaičiai gali būti dar didesni, nes darbdaviai nuo kovo 1 dienos gali laisvai įdarbinti ukrainiečius be jokių papildomų procedūrų. Karo pabėgėliai taip pat nėra įpareigoti registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT).

Pasak UŽT, paskelbus specialų numerį ukrainiečiams, pirmosiomis dienomis Skambučių centras sulaukdavo iki 20 užklausų, o dabar kasdien kreipiasi daugiau nei 100 darbo ieškančių ar kitais klausimais norinčių pasikonsultuoti Ukrainos karo pabėgėlių.

Beveik pusė užsiregistravusių Vilniaus apskrityje turi aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis jau dabar išreiškė norą dirbti. Apie 90 proc. sudaro moterys, dažniausiai 24–44 metų amžiaus.

Populiariausias pageidavimas darbui – pagalbinis darbininkas. Ukrainiečiai norėtų dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, virėjais, automobilio vairuotojais. Yra pageidavimų dirbti pilotais, mokytojais, bendrosios praktikos slaugytojais, tatuiruočių meistrais, kirpėjais ar kosmetologais.

Ukrainiečių registracija Belgijoje
Foto: Zuma Press / Scanpix

UŽT Vilniaus departamento direktorė Jurgita Bražinskienė sako, kad ukrainiečiai yra motyvuoti, dažnai sutinka dirbti ir kvalifikacijos neatitinkantį darbą.

„Ne visi turi santaupų ar artimųjų, galinčių padėti finansiškai. Tačiau dauguma tikisi Lietuvoje gyventi laikinai, kol galės grįžti į gimtąją šalį“, – teigė ji ir pridūrė, kad įdarbindami ukrainiečius darbdaviai šiuo metu gali spręsti darbo jėgos trūkumą, bet ilgalaikėje perspektyvoje ši situacija darbo rinkos problemų neišspręs.

Siūlo tūkstančius darbo vietų

Lietuvos darbdaviai aktyviai siūlo tūkstančius darbo vietų nuo karo pabėgusiems asmenims. Per UŽT daugiau kaip 800 įmonių pasiūlė per 5,2 tūkst. darbo vietų. Didžioji dauguma – moterims pritaikytos darbo vietos. Daugiausia jų registruota Vilniaus mieste ir rajone, tačiau darbdaviai aktyvūs ne tik didžiuosiuose miestuose. Utenoje, Trakuose, Neringoje taip pat registruota per 100 darbo vietų ukrainiečiams.

Kaip Delfi informavo UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė, daugiausiai pasiūlymų sulaukta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus – maisto produktų gamybos bei drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gamybos įmonių. Darbo vietas siūlo prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai, statybos įmonės ir daugybė kitų sričių darbdavių.

„Darbdaviai ieško tiek nekvalifikuotų, tiek kvalifikuotų darbuotojų – įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, vairuotojus, siuvėjus, pakuotojus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, baldų apmušėjus, staklių operatorius ir inžinierius, IT specialistus, programuotojus, buhalterius ir kt.“, – vardija ji.

Darbo pasiūlymai ukrainiečiams
Foto: DELFI

Daug kvalifikuotų darbų pasiūlymų

Darbo pasiūlymų gausu ir darbo paieškų portaluose. Juose ukrainiečiams pritaikyti skelbimai žymimi specialiais užrašais ukrainiečių kalba. Panašu, kad atvykusiems ukrainiečiams siūloma nemažai kvalifikuotų darbų – IT, finansų, inžinerijos srityse.

Šiuo metu „CV-Online“ tinklapyje yra daugiau kaip 230 darbo skelbimų, kurie pažymėti specialiu ženkleliu „Вітаємо українців“ (liet. kviečiami ukrainiečiai). Anot rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, pirmosios į kvietimą žymėti skelbimus ukrainiečiams atsiliepė IT įmonės, jos siūlo darbą programuotojams. Priklausomai nuo pareigų, reikalingos patirties ir darbo specifikos, atlyginimai vyrauja nuo 1500 iki 10 000 eurų, neatskaičius mokesčių.

Taip pat greitai sureagavo ir finansų / apskaitos įmonės, jos pateikė pasiūlymų apskaitos, klientų aptarnavimo, AML specialistams. Atlyginimai priklauso nuo darbo pobūdžio ir svyruoja nuo 1200 iki 3000 eurų, neatskaičius mokesčių.

Yra darbų ir inžinieriams (atlyginimai – 1400–3400 eurų „popieriuje“). Taip pat siūlomi darbai prekyboje – prekių pakavime, antrinių žaliavų rūšiavime (atlyginimai nuo 725 iki 2250 eurų „popieriuje“), virėjams (atlyginimas 1100–1700 eurų „popieriuje“).

Be šių sričių, siūlomi darbai gamybos staklių operatoriams (1600 eurų „popieriuje“), viešojo transporto vairuotojams (1550 eurų „popieriuje“), vertėjams, teritorijos priežiūros darbininkams.

„Pastebėjome, kad lietuviai, ypač tie, kurie į savo namus priėmė ukrainiečių, aktyviai įsitraukė ir padeda jiems susigaudyti Lietuvos darbo rinkoje ir darbo paieškose. „Вітаємо українців“ šiuo metu yra viena iš daugiausiai peržiūrų sulaukiančių kategorijų“, – pažymi R. Karavaitienė.

Ukrainiečiai neskuba ieškoti darbo

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis Delfi sako, kad į Lietuvą atkeliavusių ukrainiečių srautas yra nedidelis, palyginus su kitomis šalimis. Be to, jo manymu, atvykėliai neskuba Lietuvoje ieškoti darbų, mat pirmiausia turi susirasti gyvenamąją vietą, vaikams – darželius ir mokyklas.

„Lenkijos kontekste tai – labai nedaug (per 13 tūkst. pabėgėlių – Delfi). Akivaizdu, kad Lietuva karo pabėgėliams nėra specifinė kryptis. Dauguma atvejų tai yra moterys, vaikai, senyvo amžiaus žmonės. Be abejo, jie turi savo buitinių ir praktinių iššūkių, kurie jiems neleidžia taip greitai įsilieti į darbo rinką. Jei yra mama su dviem vaikais, pirmiausia ji turi pasirūpinti vaikais – jie turi gauti darželį, mokyklą, socialines paslaugas, kad ji vėliau galėtų dirbti“, – pažymi A. Romanovskis.

Pašnekovas pastebi, kad kyla klausimų dėl atvykstančiųjų kvalifikacijų atitikimo darbdavių lūkesčiams.

„Kvalifikacijos – labai skirtingos. Kiek girdžiu, vieni kalba, kad yra aukštesnės kvalifikacijos žmonių, kiti – žemesnės kvalifikacijos. <...> Kol kas matome, kad nėra atitikimo tarp darbdavių ir darbuotojų lūkesčių. Dar tai neįvyko. Santykinai nedidelis įdarbintų žmonių skaičius. Kol kas nėra ta situacija, kad pas mus atsirado tiek daug norinčių dirbti, kad darbdaviai galėtų rinktis. Pasiūla didesnė nei paklausa“, – sako LVK prezidentas.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Dėl ilgalaikio ukrainiečių įsidarbinimo kyla ir daugiau iššūkių.

„Yra kalbos barjerai, reguliavimo dalykų, pvz., pagal galiojančius teisės aktus, laikino įdarbinimo įmonės kol kas, deja, negali darbinti užsieniečių. Kitas klausimas – ukrainiečiai neturi galimybės užsiimti individualia veikla. Kai kuriose profesijose istoriškai, pvz., tarp grožio industrijos specialistų paplitę ne darbo santykiai, o savarankiška veikla, bet dabar jie negali savarankiškai dirbti. Be to, mūsų mokestinė našta nėra maža, lyginant su kitomis šalimis, tarkime, Lenkija“, – atkreipia dėmesį A. Romanovskis.

Romanovskis: nežinome, kiek dar bus pabėgėlių bangų

Pašnekovo teigimu, situacija specifinė, tad sunku pasakyti, kiek ilgai ukrainiečiai liks Lietuvoje ir kuriam laikui įsilies į darbo rinką. Tad ir vertinti, ar Ukrainos piliečiai padės išspręsti Lietuvos darbo rinkos problemas, pernelyg sunku.

„Pabėgėlis specialiai neieško darbo, ieško tik kaip priemonės pragyventi. Darbo rinkos – darbdavių ir ieškančiųjų darbo – interesai turi sutapti. Ukrainiečiai turi vilties, kad tai trumpalaikis dalykas. Kiek teko bendrauti, dauguma psichologiškai nėra nusiteikę, kad čia liks ilgam, tikriausiai nemaža dalis jų grįžtų, pirmai progai pasitaikius.

Nemaža dalis pabėgusių per pirmąją bangą – turintys vidutines ir didesnes pajamas, nes gaunantiems žemesnes pajamas gerokai sudėtingiau apsispręsti ir pabėgti, nes jie neturi pakankamai finansinių išteklių.

Nežinome, kiek bus dar karo pabėgėlių bangų. Tačiau pagal skaičius matome, kad Lietuva nėra jų maršrute, jie bėga į kaimynines šalis, daugiau į Vakarus. Yra daug klaustukų – jei karas užsitęs, atsiras daugiau pabėgėlių-emigrantų, kurie nebematys perspektyvų savo šalyje. Gali būti, kad po kurio laiko namo sugrįžę ukrainiečiai pamatys, kad šalis tiek sugriauta, kad jie vidutiniu arba trumpuoju laikotarpiu nebeturi perspektyvų rasti darbo, tad jo ieškos kitur. Per anksti dar spręsti, kaip bus“, – komentuoja A. Romanovskis.

Verslo atstovas pažymi, kad ukrainiečiams Lietuvoje palankiau būtų siūlyti laikinus darbus: „Bandysime kalbėtis dėl laikino įdarbinimo, kur galbūt daugiau žemesnės kvalifikacijos darbų. Įmonės turi pakankamai daug laisvų laikinojo įdarbinimo pozicijų. Kita vertus, šiems žmonėms taip paprasčiau ir lanksčiau. Viskas priklauso, kiek ilgai čia jie pasiliks: vieni nori ilgiau, kiti gal porą mėnesių, jiems užteks socialinių išmokų. Labai sudėtinga įvertinti jų elgseną.“

Povilas Drižas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Drižas: karo pabėgėliai neturi reikiamos kvalifikacijos

Lietuvos statybų ir transporto sektoriuose dirba daugiausiai Ukrainos piliečių. Šiuo metu Lietuvos vežėjai vairuotojais yra įdarbinę beveik 33 tūkst. ukrainiečių, o pagal darbo vizas statybose Lietuvoje dirba iki 4 tūkst. ukrainiečių, daugiausia jų dirba subrangos pagrindais. Nemažai jų dėl karo paliko savo darbo vietas ir išvyko ginti tėvynės. Tai verslui kelia didelių iššūkių, mat šiose srityse ir iki karo netrūko problemų dėl darbuotojų. Vis dėlto sektorių atstovai atsargiai vertina galimybes į jų vietas įdarbinti karo pabėgėlių, pirmiausia – dėl kvalifikacijos neatitikimo.

Didžiausias Lietuvos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas pažymi, kad dalis ukrainiečių – aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gali nenorėti dirbti tolimųjų reisų vairuotojais.

„Pabėgėliai nebūtinai tinka dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, nes neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Mano žiniomis, atvyko visai kitų specialybių žmonių – iš IT sektoriaus, verslininkų, kurie galbūt galėtų čia kurti savo verslus, tai jie nebūtinai bus suinteresuoti dirbti vairuotojais.

Jei atvyksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, ir juos reikės perkvalifikuoti į vairuotojus, t. y. aukštesnę kvalifikaciją, įmonėms problemų tai nesudarys. Jos turbūt visą srautą sugers ir įdarbins. Tačiau yra dalis žmonių, kurie yra dar aukštesnės kvalifikacijos negu vairuotojai arba visai kitų specialybių. Klausimas, ar jie norės ateiti dirbti į transporto įmones ir kaip greitai. Yra tokių variantų, tarkime, mokytojų, kurie ES nebūtinai turės galimybių dirbti pagal savo specialybę, galbūt jie bus suinteresuoti pasirinkti vairuotojo profesiją“, – svarsto P. Drižas.

Pašnekovas teigia dar negirdėjęs ukrainiečių pabėgėlių įdarbinimo atvejų transporto įmonėse, tačiau esą stengiamasi pagreitinti jų integraciją: „Yra galimybių, dirbame su Vyriausybe, kad jų integraciją būtų galima padaryti kaip įmanoma greitesnę. Jei pasirinks darbą transporto įmonėse, kad jie patektų į jas lengviau ir greičiau.“

Anksčiau Delfi kalbintos kelios transporto įmonės teigia pasiruošusios įdarbinti kelis šimtus vairuotojų ir kitų specialistų. „Girtekos“ įmonės siūlo darbo vietas vairuotojams, remonto specialistams, IT, finansų ir kitų sričių profesionalams. „Hoptrans“ taip pat galėtų įdarbinti apie 500 tolimųjų reisų vairuotojų ir apie 30 administracijos darbuotojų. Pastarojoje beveik pusė dirbančių Ukrainos piliečių paliko darbo vietas ir stojo į karą.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Gedvilas: statybų sektoriuje įsidarbins minimaliai pabėgėlių

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas abejoja, ar statybų sektoriuje atsiras daug karo pabėgėlių.

„Daugiausia atvyksta moterų ir vaikų. Paslaugų sektorius gal ir ras išeičių, kaip juos įdarbinti, bet statybų sektorius – abejoju. Čia dažniausiai reikia tvirtų vyriškų rankų, žinoti technologijas. Atsitiktinių žmonių statybose negali būti, reikia išmanyti amatą, nes šiandien statybų instrumentai ir įrankiai – pasikeitę, nebedirbama tik su plaktuku, yra elektrifikuotų įrankių, lazerių ir t. t., todėl žmogus turi ateiti pasiruošęs. Manau, kad Lietuvoje statybų sektoriuje pabėgėlių įsidarbins minimaliai“, – svarsto jis.

Pašnekovas sutinka, kad naujus darbuotojus apmokyti įmonės viduje įmanoma, tačiau dėl situacijos statybų sektoriuje neapibrėžtumo šiandien įmonės gali nesiryžti priimti naujų darbuotojų.

„Apmokyti naujus darbuotojus galima, bet dilema – kaip sutvarkyti logistinę sistemą, medžiagų tiekimą. Nė vienas statybų įmonės vadovas nenorės priimti žmonių, nebūdamas garantuotas dėl tiekimo ir kaip jis pabaigs vieną ar kitą objektą.

Šiandien gali iškilti kita aktualija – ką daryti, jei vienas, antras, trečias projektas stoja, reikės atleisti jau dirbančius žmones. <...> Manau, šiuo metu statybininkai nesiryžta priiminėti tokių sprendimų, bet neseniai gavau keletą skambučių, kurie rodo, kad keli objektai jau stoja. Nežinau, kaip bus toliau“, – pažymi D. Gedvilas.

Paslaugų sektorius siūlo šimtus laisvų vietų

Įdarbinti šimtus ar net tūkstančius ukrainiečių pasiruošusios paslaugų ir aptarnavimo įmonės. „Lidl Lietuva“ planuoja įdarbinti apie 150 nuo karo nukentėjusių ukrainiečių, „Maxima“ ir „Rimi“ galėtų jų įdarbinti per 100, „Iki“ taip pat siūlo darbų ukrainiečiams.

Apie galimybes į darbą priimti ukrainiečių kalba ir restoranų tinklai. „Čili Holdings“ ir daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdanti bendrovė „Amber Food“ galėtų priimti maždaug po 100 darbuotojų.


Įdarbino kelias ukrainietes

Didesnį ukrainiečių domėjimąsi galimybėmis įsidarbinti pajuto ir SBA grupės įmonės. Dėl galimybės įdarbinti iš Ukrainos atvykusius artimuosius, giminaičius ar pažįstamus teiraujasi jau dabar SBA grupės įmonėse dirbantys ukrainiečiai.

„Kauno balduose“ pasiūlėme siuvėjos ir kitokį darbą keturioms ką tik į Lietuvą atvykusioms moterims, jos ir apgyvendintos įmonės būstuose. „Klaipėdos balduose“ įdarbinome vienos kolegės artimą giminaitę.

Į laisvas pozicijas, kurių per visas grupės baldų gamybos ir tekstilės įmones turime apie 100, priimame ukrainiečių, kurie turi tinkamas kompetencijas. Pavyzdžiui, SBA bendrovėse „Utenos trikotažas” ir „Šatrija” galėtume įdarbinti apie 30 siuvėjų. Baldų įmonėse turime laisvų pozicijų žmonėms, turintiems kitokių kompetencijų: priimtume elektrikus, įrengimų operatorius, šaltkalvius ir pan.“, – komentuoja SBA grupės organizacijos vystymo vadovė Jelena Grišina.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš Ukrainos atvykstančios moterys su vaikais darbo ieškotis gali tik tuomet, kai vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklas. Todėl labai svarbu, kad savivaldybės operatyviai rastų jiems vietas švietimo įstaigose.

Delfi primena, kad Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, gyvenantys Ukrainoje, pasitraukę iš jos į Lietuvą dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti dokumentą, leidžiantį dirbti Lietuvoje, todėl juos įdarbinti ketinantiems darbdaviams nereikės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir/ar sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo.

UŽT skelbia, kad daugiausia ukrainiečių įdarbinta įmonėse „Amatininkų užeiga“, „Izolda“, Autorių fondas, „Gruzinai“, taip pat Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Šiaulių Jėzuitų gimnazijoje. Po kelis dirba bendrovėse „Subcontracting“, „Barbora“, „Ledira“, „Lasida“, „Sušių baras“, „Erelita furniture“, „Villon“, „Piciai“, skelbia BNS.

UŽT duomenimis, ukrainietės įdarbintos mokytojomis, ikimokyklinio ugdymo pedagogėmis, virėjomis ir jų padėjėjomis, pagalbinėmis darbininkėmis, pakuotojomis, administratorėmis, baldų apmušėjomis, siuvėjomis, indų plovėjomis, vertėjomis, šiltnamio darbuotojomis. Keli vyrai įdarbinti laivų korpusų prižiūrėtojais.