„Euro sistemos pinigų politikos sprendimas šitose didelio netikrumo sąlygose pirmiausiai atidarantis duris įvairioms pinigų politikos opcijoms“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.
„Aš į tai žiūriu, kaip į rankų atsirišimą, kad euro sistema galėtų veikti plačiau“, – pridūrė jis.
Remiantis naujausiu ECB Valdančiosios tarybos sprendimu, balandį grynieji turto pirkimai bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, nors anksčiau planuota pirkimus už šią sumą vykdyti visą trečią ketvirtį, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą, nors anksčiau tokio dydžio pirkimai planuoti vykdyti tik nuo spalio.
Nors Lietuvos banko vadovas pažymi, kad nėra konkrečios datos, kada bus imtasi palūkanų normų didinimo, sprendimai tiek dėl skolinimosi galimybių, tiek dėl turto pirkimo programos ateities priklausys nuo konkrečių ekonominių prognozių bei infliacijos rodiklių.
„Jeigu infliacijos lūkesčiai išliks tokie pat stiprūs, kaip ir dabar, tai iš principo (turto pirkimo – ELTA) programa bus baigta trečią ketvirtį“, – aiškino jis.
Tuo metu vertindamas ECB pristatytas infliacijos prognozes, Lietuvos centrinio banko vadovas pažymėjo, kad duomenys, kaip ir anksčiau, rodo, jog infliacija ateityje turėtų mažėti. Pasak jo, vienintelis klausimas, kiek ilgai išliks svarbūs kainų augimo tempus aukštumose išlaikantys veiksniai.
„Jeigu infliacija toliau kels savo galvą ir tos tendencijos stiprės, tai turbūt bus artėjama ir į šitą sprendimą (palūkanų normų didinimo – ELTA), bet yra daug, jeigu. Neapibrėžtumas yra didelis“, – tikino G. Šimkus.
ECB prognozuoja, kad šiemet infliacija padidės iki 5,1 proc., lyginant su ankstesne 3,2 proc. prognoze. Numatoma, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sieks atitinkamai 2,1 ir 1,9 proc., anksčiau prognozuota, kad ji sieks 1,8 procento.
„Tą 1,9 proc. matau, kaip tam tikrą indikaciją, kaip tam tikrą kryptį. Pripažįstant, kad yra stiprios infliacijos rizikos ir gali būti, kad infliacija bus tik didesnė“, – tikino G. Šimkus.
„(Infliacijos– ELTA) žemėjimo trajektorija niekus nedingo. Klausimas turbūt yra laiko, kiek užsitęs ir iki kada“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovas pažymėjo, kad ekonomikos prognozes nuolatos būtina atnaujinti, kadangi niekas negalėjo tikėtis tokio žaliavų kainų augimo. Jis atkreipia dėmesį, kad gamtinių dujų kaina rinkoje augo 2,5 karto, naftos ir kviečių kainos – trečdaliu. Būtent tolimesnės žaliavų kainų tendencijos, pasak jo, ir lems, kada infliacija ims slopti.
„Viskas priklauso nuo to, kaip vystysis tarptautinė aplinka. Nes jeigu nebūtų įvykę Rusijos agresijos prieš Ukrainą, tai aš sakyčiau, kad jau tada mes būtume buvę pike ar arti jo. Bet dabar manau, kad esame kažkur ten. Už mėnesio, dviejų“, – svarstė G. Šimkus.
ELTA primena, kad, euro zonai ruošiantis Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir aukštos infliacijos padariniams, ECB ketvirtadienį nekeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pažadėjo lanksčiai užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą.
Kaip ir prognozuota, ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Tačiau akcentuojama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 proc. lygiu.
ECB pranešime teigiama, kad bet kokie pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis numatomas balandžio viduryje.
