„Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems („Lifosai – BNS) sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.
„Situacija labai problematiška nes „Lifosoje“ dirba per tūkstantis žmonių, o jų vidutinis atlyginimas buvo virš 2,4 tūkst. eurų, kai mūsų rajone vidutinis atlyginimas yra apie 1,5 tūkst. eurų, tai jeigu visiškai sustotų tokia įmonė, tai labai stipriai atsilieps visam mūsų rajonui“, – sakė Kėdainių meras.
Pati bendrovė, kiek anksčiau ketvirtadienį pranešusi, kad kol kas tęsia veiklą ir sieks išsaugoti darbo vietas, vėliau BNS patvirtino, kad jos sąskaitos areštuotos.
„Atidžiai stebime visus tarptautinius procesus ir įvykius, dėl padėties regione konsultuojamės su atsakingomis Lietuvos institucijomis. Esame numatę ir pasirengę įvairiems tolesnės įmonės veiklos scenarijams, kurių imsimės atsižvelgdami į tarptautinę situaciją, padėtį rinkoje ir Lietuvoje“, – kiek anksčiau išplatintame pranešime teigė „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius.
„Šiuo metu darome viską, kas priklauso nuo mūsų, kad „Lifosa“ išlaikytų daugiau kaip tūkstantį darbo vietų gamykloje. Laukiame situacijos išaiškinimo iš Lietuvos valstybės institucijų“, – pridūrė jis.
Pasak Kėdainių mero, trąšų gamykla ne tik įdarbino per tūkstantį žmonių, bet ir per „Panevėžio energiją“ aprūpino šiluma miestą.
Pasak „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus Petro Diksos, įmonė yra pasirengusi, jei „Lifosa“ nebetiektų šilumos.
„Mes pasiruošę tokiam atvejui – užsikursime dujinius katilus. Kol kas kaina (šilumos – BNS) – nesikeis“, – BNS sakė P. Diksa.
„Šiai minutei tokio prašymo oficialiai neturiu“, – pridūrė jis.
„Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius sako, kad šilumos tiekimas miestui dar nėra nutrauktas.
„Gali taip būti, bet dar nėra nutrauktas tiekimas, situacija kinta labai greitai, todėl dar komentuoti nereikėtų“, – BNS sakė N. Vilkevičius.
„Taip, miestas yra šildomas „Lifosos“, jei ji sustoja, tą šilumą „Panevėžio energija“ turės iš kitur gauti. Aišku, tada ir šilumos kaina galėtų būti didesnė“, – sakė miesto meras V. Tamulis.
Premjerė neprognozuoja „Lifosos“ ateities
Premjerė Ingrida Šimonytė neprognozuoja Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ likimo, jos netiesioginį savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukus į ES sankcijų sąrašą.
„Nesiimu spėlioti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta dėl įmonės ateities.
„Dabar turime daug neapibrėžtumų ir dėl globalių tendencijų, tarkime, naftos rinkose ir dėl sankcijų taikymo, todėl nenorėčiau nei spėlioti, nei spekuliuoti“, – teigė I. Šimonytė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad, jo žiniomis, „Lifosa“ kreipsis į teismą ir aiškinsis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai. Jis taip pat siūlo ieškoti būdų, kaip padėti „Lifosos“ darbuotojams.
„Įmonei (...) yra paliekama teisė kreiptis į teismą ir patikrinti, ar sankcijos buvo pritaikytos teisingai. Kiek girdėjau, gali būti šiuo keliu einama“, – žurnalistams teigė ministras
Jis, be kita ko, priminė, kad tuo pačiu keliu anksčiau ėjo ir Baltarusijos valdoma Druskininkų „Belorus“ sanatorija, bet ji teismą pralaimėjo.
Pasak G. Landsbergio, Vyriausybė ir ministerijos turi stebėti situaciją.
„Vyriausybė ir ypatingai tos ministerijos, kurios tiesiogiai gali pagelbėti, manau, kad turi rimtai žiūrėti į problemas, kurios kyla žmonėms ir padėti“, – sakė G. Landsbergis.
„Lifosos“ akcijas nuo 2014 metų netiesiogiai valdo Rusijos koncernas „Eurochem“, priklausantis su Vladimiro Putino aplinka siejamam A. Melničenkai. „Eurochem“ registruotas Šveicarijoje, Cūge.
„Lifosa“ 2020 metais gavo 315,2 mln. eurų pajamų – 10,6 proc. mažiau nei užpernai. Įmonės audituotas grynasis pelnas mažėjo 6,4 proc. iki 16,8 mln. eurų.
„Lifosa“ eksportuoja apie 98 proc. produkcijos. Pagrindine eksporto rinka pernai liko Europa: Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Airijos, Ukrainos, Ispanijos ir Lenkijos rinkos, tačiau eksportuojama ir į kitus žemynus.