Paragino remti žemdirbius
„Lietuva yra labai atviros ekonomikos šalis, gamyba yra ryškiai orientuota į eksportą, tai reiškia, kad daugumą vartojamų prekių įsivežame, tad ir didelę dalį infliacijos importuojame. Jei mėginti prognozuoti, kaip viskas rutuliosis toliau, reikia žiūrėti į pasaulinius procesus, pasaulines biržas. Vienintelį radau reikšmingą rodiklį, kuris pastaruosius porą mėnesių gerėjo – krito „Nord Pool“ biržos Lietuvai elektros kaina, už vasarį vidurkis buvo du kartus mažesnis nei gruodį, bet buvo du kartus didesnis nei buvo prieš metus.
O kas darosi su dujomis, su nafta visi mato. Su dujomis tragiška padėtis, tai reiškia, kad trąšos bus brangios, plastikai, kai kurios statybinės medžiagos. Jei pažiūrėsime įvairias žaliavas, visur jų kainų augimas yra kartais – palyginti, kas darėsi prieš pandemiją.
Žinoma, papildomą prieaugį pridėjo ir karas Ukrainoje, bet jau ir prieš karą buvo daug žaliavų, kurios pabrango kartais, pavyzdžiui, akmens anglis dabar yra 8 kartus brangesnė nei prieš pandemiją. Maistas – bendras indeksas maisto, kurį Jungtinės Tautos skaičiuoja, per praėjusius metus pašoko 29 proc. Šiuo metu kviečiai yra maždaug du kartus brangesni nei buvo prieš porą metų ir tai yra rekordinė kaina nuo 2008 metų“, – nepalankius skaičius Delfi TV laidoje „Iš esmės“ vardijo ekonomikos profesorius Rimantas Rudzkis.
Jam antrino Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas Rimas Varkulevičius, kuris teigė, kad į eksportą orientuotos Lietuvos įmonės išveža apie 60-80 proc. savo produkcijos.
Problema, anot jo, ta, kad eksportuojančios įmonės su pirkėjais turi sudariusios ilgalaikes sutartis, jose produkcijos kaina yra fiksuota, nepaisant to, kad pastaruoju metu žymiai išaugo gamybos sąnaudos.
„Dabar situacija tokia, kad daugiau gamini, tuo didesni nuostoliai. Tokia šiandieninė įmonių kasdienybė, nes pabrango ir elektros energija, ir dujos, ir žaliavos, ir darbo užmokestis. Įmonės turi kelis scenarijus.
Vienas jų – išgyventi kainų kalną, net ne duobę, o kalną, kurį reikia apeiti, ieškoti įvairių rezervų ir derybinių galimybių su pirkėjais. Antras – stengtis išgyventi šį laikotarpį ir eiti į naują, kai bus suderėtos naujos kainos.
Dar viena problema įmonėms – žaliavos. Agresoriaus valstybė tiekdavo didelius kiekius metalo, medienos, cheminių medžiagų ir tai atsiliepė tiesiogiai įmonių veiklai, jos greitai turi persiorientuoti į naujus tiekėjus. Tai ne visada sėkmingai pavyksta. Taigi, tokio slalomo, kuriame yra ir visokių akrobatinių triukų, verslas dar nebuvo patyręs. Bet įmonės, jau išgyvenusios kelias krizes, turi tam tikrą imunitetą, supratimą ir sugeba prisiimti riziką. Todėl nematome tik tamsos, vis tiek kažkokia šviesa turi būti, optimizmas egzistuoti“, – kalbėjo R. Varkulevičius.
Jis tvirtino, jog Vyriausybė dabar, kaip niekada, turi padėti Lietuvos žemdirbiams, nes kitu atveju galime pristigti net maisto.
„Sėja turi vykti pilnu tempu, vadinasi, valstybė turi skolintis daugiau pinigų ir padėti žemdirbiams įsigyti trąšų, kuro, kad visa tai įvyktų, nes mes neturėsime papildomai maistinių žaliavų iš Rusijos, Ukrainos, turime savo užsiauginti“, – pabrėžė R. Varkulevičius.
Maistas pabrango 20-30 proc.
Kainas stebinčio portalo „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas patikino, jog karas Ukrainoje išmušė visus saugiklius.
„Visa energetika rodo šuolį į viršų, šalia viso to yra ir žaliavos, metalai, mediena, statybinės medžiagos. Ir tas pats maistas, nes aliejų, grūdines kultūras mes nemaža dalimi gaudavome iš Ukrainos, Rusijos. Praėjusią savaitę tarp pirkėjų vėl buvo užfiksuota tikra panika, kurią fiksavome, kai prasidėjo pandemija. Buvo ištuštintos lentynos konservų, kruopų, makaronų. Ta panikos apraiška buvo ir degalinėse.
Šiai dienai žmonės jau kažkiek apsiramino, bent jau nebuvo tualetinio popieriaus išpirkimo vajaus. Visa tai persiduoda tiesiogiai per visas grandines ir galiausiai atsiduria kainose. Degalinėse šiandien jau matome pakilusias kainas, vasario 26 dieną maisto produktuose fiksavome atsispindėjimą gal ne karo veiksmų, bet ta sukaupta branginimo spyruoklė ji pradėjo matytis ne tik prekinių ženklų prekėse, bet ir tame pigiajame krepšelyje.
Sunku įvardinti kažkokį produktą, kuris rodo stabilumą. Gal dar mėsos produktuose matome tam tikrą stabilumą, bet čia specifika to, kad nutrūko teikimas į Kinijos rinką ir turime Europoje mėsos perteklių. Visur kitur turime augimus 20-30 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Ar sustos augimas? Šiai dienai būtų labai sunku pranašauti, nes kol mes nematome karo baigties scenarijų, tai bandyti spėlioti būtų labai sudėtinga. Kitas momentas – netrukus turime sėją, tai turėsime tam tikrą dalyką, ar bus gautas derlius, ar jis bus didelis, gausus, trąšos pabrangusios, tai šitas ciklas, panašu, bus brangus“, – prognozavo A. Vizickas.
R. Rudzkis pritarė, jog artimiausioje ateityje tikėtis, kad infliacija mažės, kainos nustos augusios, būtų labai sunku.
„Vartotojų kainos bėga priekyje gamintojų kainų. ES naujausiais duomenimis, dar negalutiniai, už vasarį metinė infliacija siekė 5,8 proc., o gamintojų kainų metinis šuolis 30 proc. Tai tam tikrai daliai prekių per kelis mėnesius šis šuolis persiduos. Lietuvoje yra tam tikra specifika. Trąšas gaudavome iš Baltarusijos, kaip bus toliau, nežinau.
Kalbant apie degalus, mes iš esmės naudojame degalus, kuriuos pagamina gamykla Mažeikiuose. Ji veikia pirkdama „Ural“ naftą iš Rusijos, nes ji ir pritaikyta Rusijos naftai. Dabar Europoje yra didžiulis judėjimas nepirkti naftos iš Rusijos. Tai prieš kokias tris savaites „Ural“ nafta ir ta etaloninė „Brent“ nafta kainavo maždaug vienodai, šiuo metu Rusija pardavinėja „Ural“ naftą su 30 dolerių diskontu, ketvirtadaliu pigiau nei „Brent“ ir labai sunkiai randa pirkėjus. Mūsų Vyriausybė yra maksimaliai antirusiškai nusiteikusi ir mes tikrai labiausiai esame nusiteikę taikyti Rusijai griežtas sankcijas. Koks bus rezultatas? Jei Mažeikių gamyklai bus uždrausta pirkti rusišką naftą, tai ne taip žaibiškai pavyks persitvarkyti kitai naftai. Antra, dabar yra didelis naftos stygius naftos, reikės ieškoti, iš kur gauti. Taigi, reziumuočiau, kad Lietuvoje, palyginti su visa euro zona, dėl tų specifinių dalykų bus papildomas infliacijos prieaugis“, – optimistiškai nenuteikė R. Rudzkis.
Žmonėms prireiks paramos
Jei akivaizdu, jog karas Ukrainoje turės ekonomines pasekmes ir Lietuvoje, kokia bus jo kaina?
„Lietuvos žmonės yra bene daugiausia Europoje mokantys už maistą, komunalines paslaugas, tam skiriama didelė pajamų. Tai atlaikyti tą laikotarpį, kai energetika ir maistas brangs stipriai, gali būti sudėtinga. Ir ypač neturtingiems namų ūkiams, kur maistas ir kuras sudaro dar didesnę išlaidų dalį, kurie gyvena nuo algos iki algos“, – teigė A. Vizickas.
Todėl jis svarstė, kad ieškodami išeičių žmonės net gali atgaivinti natūrinį ūkį, patys pradėti auginti daržoves. „Daugiau auginsime. Manau, kad neišvengiamai tai bus, atsigaus ūkininkų turgūs, gal kilstels turizmas į Lenkiją apsipirkti. Jei žmonės sakydavo, kad mes netaupome, tai prie visų dabartinių aplinkybių, taupymas taps ne noru, o neišvengiamybe“, – akcentavo A. Vizickas.
R. Rudzkis priminė, jog vidutinis atlyginimas į rankas praėjusį metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje siekė 1050 eurų.
„Tiems, kuriems atlyginimai augo, jie nepastebės, kad pienas ar duona pabrango. Bet išsibarstymas Lietuvoje labai didelis. Atlyginimų mediana yra truputį daugiau nei 800 eurų, tai reiškia, kad 50 proc. dirbančiųjų į rankas gauna 800 eurų ir mažiau. Vyriausybė pernai gavo 11 proc. viršplaninių pajamų, pinigų gausa. Tai Vyriausybei tikrai reikėtų galvoti, kaip tas sukauptas perteklines pajamas panaudoti maksimaliai efektyviai, kaip padėti patiems skurdžiausiems sluoksniams, o čia jau galimi įvairūs sprendimai. Prezidentas siūlė po 100 eurų, idėja gal ir nebloga, tik jau ne po 100 eurų, nes skamba labai nerimtai. Žinoma, kad per mažai. Mėnesinis atlyginamas yra 1000 eurų į rankas, o čia vienkartinė išmoka 100 eurų“, – galvoti apie tokios paramos padidinimą siūlė ekonomikos profesorius.
A. Vizickas atkreipė dėmesį, jog gyventojams derėtų nepamiršti, kad prie to, kas jau dabar matoma – kainos parduotuvėse, degalinėse, komunalinių mokesčių sąskaitose, ateina tam tikras signalas, kad gali prisidėti ir paskolų aptarnavimo padidėjimas.
„Šalia to, kad buvo nulinės palūkanos ar net neigiamos, tos fiksuotos, tai jos artimiausiu metu galimai keistis, jos gali augti ir tai gali prisidėti kokiu šimteliu prie paskolos aptarnavimo. Prie tokios infliacijos, kokią dabar stebime, vienintelis būdas ją valdyti yra per palūkanų normą, nes normalus infliacijos lygmuo, kurio siekiama, yra 3-4 proc., o mes dabar matome virš 10 proc. Tai jau yra per daug pavojingas ciklas, kurį reikia suvaldyti“, – įspėjo A. Vizickas.
Įmonės trauksis iš Europos
Be to, jis prognozavo, kad išaugusių kainų nepavyks kompensuoti padidėjusiais atlyginimais, nes jų augimas gali ne tik sulėtėti, bet algos gali net pradėti mažėti.
„Mes realiai dar to nematome, bet mano scenarijus, kad tos įmonės, kurios pardavinėja produktus, kurios valdo prekės ženklus, jos ieškos tokios gamybos vietos, kur yra saugumas, kur galima planuoti energetiką, gamybos kaštus. Galimai tai bus ne Europos Sąjunga, kur vyksta perturbacijos. Tad gali būti, kad užsakymai keliaus į kitą geografiją, sakyčiau, kad Azijos rinką, nes ji vėl įgauna savo aktualumą, ten išgaunama nafta, ten vis dar yra pigi darbo jėga.
Nenoriu būti tokiu makroekonomistu, kuris spręs, bet tokią riziką matau. Ką tai reiškia Europai – sumažėję užsakymai ir sumažėjusi paklausa, tai reiškia, kad reikės vis mažiau darbuotojų arba jiems reikės mažinti atlyginimus. Tai prie to, kad pasidarė brangiau gyventi, atsiranda rizika, kad gali mažėti pajamos“, – prognozavo A. Vizickas.
Visos šios aplinkybės lems, kad šiemet kone visus metus bus dviženklė infliacija, o tai reiškia, kad gyventojams kai reikiant reikės susiveržti diržus.
„Vasarį infliacija buvo 14 proc., artimiausius kelis mėnesius, tikėtina, bus dar didesnė, o toliau nuo labai daug ko priklausys – kokie bus derliai, kada pasibaigs karas. Mes esame ant tos geležinės uždangos krašto ir mes labiausiai juntame tų visų sankcijų poveikį, mūsų situacija kur kas keblesnė nei, tarkime, Olandijos ar Prancūzijos.
Tačiau priminčiau tą gerai žinomą teiginį, kad krizė yra ir galimybių metas. Neišnaudojome galimybių 2008 metais, tai gal šįkart išnaudosime“, - vylėsi R. Rudzkis.
