Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarų taikomų sankcijų vienas tikslų yra paveikti su Kremliaus režimu siejamus asmenis ir naudos gavėjus, apriboti jų valdomų arba kontroliuojamų įmonių veiklą. Tačiau tai padaryti gali būti labai sunku, sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas Eimantas Vytuvis.
„Net ir griežčiausios sankcijos šimtu procentų neužkirs, tam ir organizuojamos įvairios schemos jas apeiti, vienas iš būdų yra naudos gavėjų paslėpimas po sudėtingomis struktūromis, daroma taip, kad finansinėms ir kitoms institucijoms juos identifikuoti būtų kuo sunkiau“, – BNS teigė jis.
Pasak eksperto, finansinių institucijų informacijos apsikeitimas realiu laiku padėtų surasti oligarchų turtą ir jį įšaldyti, tačiau šalies įstatymai to neleidžia, todėl būtina pirmiausia keisti Pinigų plovimo prevencijos įstatymą.
Lietuvoje sankcijas pajuto penkios įmonės ir vienas asmuo
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, Lietuvoje dėl naujausių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai apribojimai taikomi penkioms įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.
„Lietuvoje sankcijos yra taikomos dviem juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir trims juridiniams asmenims bei vienam fiziniam asmeniui, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Šiems asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia virš 650 tūkst. eurų, beveik 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 tūkst. Rusijos rublių“, – BNS pranešė FNTT.
Atvirų duomenų platformos „Okredo“ duomenimis, Lietuvoje gali būti daugiau nei 1,6 tūkst. įmonių, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Rusijos verslininkais.
Jos pačios privalo įsitikinti, ar jų veikla nepažeidžia galiojančių sankcijų, sako teisinių konsultacijų bendrovės „ECOVIS ProventusLaw“ sankcijų specialistė Rūta Sakalauskaitė.
„Jeigu įmonė mato, kad kažkur jos struktūroje yra sankcionuotas asmuo – o tai turėtų žinoti, nes jų sąrašas yra viešai prieinamas, – reikėtų pradėti nuo preliminaraus vertinimo, ar tos sankcijos mus liečia. Gal jos pačios veikla gali būti draudžiama, taip pat reikėtų pasidomėti įmonių partnerėms ir finansinių paslaugų teikėjams, kurie aptarnauja finansinius sandorius. Sankcijų įgyvendinimo įstatymas draudžia visokią veiklą, bet kokių paslaugų teikimas ar darbiniai santykiai yra laikomi sankcijų pažeidimu“, – BNS sakė ji.
Anot E. Vytuvio, šiuo metu veikia speciali darbo grupė iš įvairių institucijų atstovų, kuri aiškinasi, kaip efektyviausiai įgyvendinti sankcijas, tačiau kiek Lietuvoje veikiančių įmonių palietė naujausi su Rusija susiję ekonominiai apribojimai, jis negalėjo pasakyti.
„Tokios informacijos neturime“, – BNS teigė jis.
Identifikuoti verslus kontroliuojančius asmenis turėtų padėti Lietuvoje jau pradedantis veikti galutinių naudos gavėjų registras – pagal jo taisykles šalyje veikiančioms įmonėms atsiras prievolė pateikti tokią informaciją.
„Tikėtina, kad netolimoje ateityje jis turėtų palengvinti šią užduotį, panašūs registrai diegiami ir kitose šalyse“, – kalbėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas.
Norint rasti oligarchų turtą, reikia įstatymo pataisų
Tačiau E. Vytuvis teigia, kad net ir bendri registrai neužkirs galimybių visiškai nuslėpti informaciją apie tikruosius verslų savininkus.
„Ofšorinėse šalyse duomenų pateikimui taikomi mažesni reikalavimai, tad jos gali būti naudojamos šiose schemose, taip pat verslai gali būti registruojami fiktyviems asmenims, tiems, kuriems sankcijos netaikomos“, – sako jis.
Jo teigimu, norint surasti oligarchų turtą ir jį įšaldyti labai svarbu greitai keistis informacija ir tarp šalių partnerių, ir tarp finansų institucijų, tačiau Lietuvoje to neleidžia įstatymai. Todėl juos numatoma greitai keisti.
„Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad apsikeitimas turėtų vykti realiu laiku, tai labai pagreitintų procesus, padėtų surasti vadinamųjų oligarchų turtą, jį įšaldyti. Lietuvoje irgi to labai norėtume, deja, šiandien įstatymai to dar neleidžia keistis tokia informacija tarp finansinių institucijų. Kalbamės su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, reikia keisti pinigų plovimo prenvencijos įstatymą, tai naudinga ne tik sankcijoms, bet ir kovoje su sukčiavimu, tikimės, kad Seimo pavasario sesijoje šis klausimas bus išspręstas“, – kalbėjo jis.
R. Sakalauskaitės teigimu, Lietuvos bendrovių nuosavybės ryšius su sankcionuotais asmenimis nustatyti gana paprasta, tačiau kontrolę ir galutinį naudos gavėją išsiaiškinti gali būti keblu, todėl būtina aiškintis su Užsienio reikalų ministerija.
„Europos Komisijos išaiškinime nurodyta, kad bendrovių kontrolę kiekvienoje šalyje patvirtina kompetentinga įstaiga, o nuosavybę galima paprastai matematiškai apskaičiuoti – 50+1 procentas akcijų. Reikia kreiptis į ministeriją, kad ji patvirtintų arba paneigtų, ar sankcijos galioja“, – sakė sankcijų ekspertė.
R. Sakalauskaitė pabrėžė, kad nežinojimas apie ryšius su sankcionuotais asmenimis įmonių nuo atsakomybės neatleidžia. Ji priminė, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimą yra ir finansinė, ir baudžiamoji atsakomybė, taip pat draudžiamas sankcijų apėjimas.
„Dabar, kai sankcijų sąrašas nuolat plečiasi, o asmenų, kurios jiems taikomis, sąrašas didėja, su jomis gali susidurti ir tos įmonės, kurioms anksčiau tai negrėsė. Tikrai rekomenduojamas bendras rizikos vertinimas ir nuolatinis naujienų sekimas. Paprasčiausia priemonė, kuri yra prieinama kiekvienam – patikra viešame sankcijų taikymo sąraše, o tada tikrinti aplinkines sąsajas“, – BNS kalbėjo ji.
Kaip BNS teigė E. Vytuvis, specialioje tarptautinių sankcijų darbo grupėje dirba Užsienio reikalų ministerijos, FNTT, Lietuvos banko, komercinių bankų ir finansinių technologijų kompanijų atstovai. Grupė artimiausiu metu verslui turėtų suteikti aiškią informaciją apie sankcijas.
„Klausimų visiems yra daug, kaip įgyvendinti tas sankcijas, vyksta daug diskusijų, jų metu atsiranda rekomendacijos rinkai, artimiausio laiko tikslas yra specialaus dokumento įmonėms parengimas, reikia išversti tuos institucijų dokumentus į tokią kalbą, kuri būtų suprantama kiekvienam“, – sakė E. Vytuvis.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimą Lietuvoje gresia nuo 200 iki 6 tūkst. eurų bauda, o Baudžiamajame kodekse nurodoma, kad už sankcijų pažeidimu padarytą žalą gali būti skirta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
„Lifosa“ ir „Inter RAO Lietuva“ ryšių su sankcionuotais oligarchais teigia neturinčios
Kėdainių trąšų gamintojo „Lifosa“ akcijas nuo 2014 metų netiesiogiai valdo Rusijos koncernas „Eurochem“, priklausantis su V. Putino aplinka siejamam Andrejui Melničenkai, tačiau nei jam, nei koncernui tarptautinės sankcijos netaikomos, nors tokia galimybė išlieka ateityje. „Lifosos“ atstovas sako, kad situacija stebima, su Lietuvos institucijomis šiuo klausimu bendraujama.
„Visą informaciją įdėmiai stebime, kol kas esame pilnai žaliavomis apsirūpinę, visus įsipareigojimus tiekėjams įgyvendiname. „Lifosa“ yra Lietuvoje registruota ir čia mokesčius mokanti įmonė, bendrovė priklauso „Eurochem“, kuri registruota Šveicarijoje, Cūge. Esame pasiruošę vykdyti visų Lietuvos institucijų sprendimus“, – sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.
Rusiška elektra prekiaujančios įmonės „Inter RAO Lietuva“ kontrolinis 51 proc. paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo Rusijos energetikos milžinė „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.
Bendrovės atstovas BNS atsakė, kad Lietuvoje jai dėl to netaikomi jokie veiklos apribojimai.
„Bendrovė veikia vadovaudamasi Lietuvos įstatymais ir laikydamasi visų teisės aktų. Kadangi įmonės akcijomis yra prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje, pasikeitus kokioms nors esminėms aplinkybėms ar atsiradus naujoms, apie jas būtų pranešta per biržą. Šiandien niekur nėra nurodoma ir įmonė neturi informacijos, kad kokios nors sankcijos dėl bet kokių priežasčių būtų taikomos bendrovei ar su ja susijusioms įmonėms“, – atsakyme BNS teigė „Inter RAO Lietuva“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys.
Tuo metu užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ jau anksčiau pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su „TUI Baltics“, kuri siejama su į sankcijų sąrašą įtrauktu vienu turtingiausių Rusijos žmonių Aleksejumi Mordašovu.
R. Sakalauskaitės teigimu, A. Mordašovas laikomas „TUI Baltics“ naudos gavėju.
Lietuvos bankas pirmadienį pranešė, kad papildomai vertins su Rusija sąsajų turinčių finansų rinkos dalyvių akcininkus ir vadovus, licencijų prašančias bendroves, kad būtų užkirstas kelias apeiti sankcijas. Pasak LB, šiuo metu šalyje Rusijos valdomų bankų nėra, bet yra viena mokėjimo įstaiga, kurią kontroliuoja Rusijos piliečiai, jie taip pat yra kelių bendrovių dalininkai.
„Okredo“ pranešė, kad Rusijos piliečiai arba įmonės Lietuvoje 2020 metais valdė per 1,6 tūkst. įmonių, kurių apyvarta siekė 170 mln. eurų, jos uždirbo 9,6 mln. eurų pelno, jose dirbo 1,1 tūkst. darbuotojų.
Dar beveik 1,2 tūkst. įmonių akcininkai buvo Baltarusijos įmonės bei piliečiai, bendrovių apyvarta 2020 metais siekė per 452 mln. eurų, jos uždirbo 2 mln. eurų pelno, jose dirbo apie 1,3 tūkst. žmonių.