„Opozicinės frakcijos sako, kad reikia spręsti antiinfliacinių priemonių paketą taip pat. Rastas bendras sutarimas – skubos tvarka gynybai. Tada žiūrime, analizuojame, kaip pasaulio rinkose keičiasi kainos, ties kokia riba nusistovi naftos kaina, dujų kaina. Tada mes matysime infliacijos mastelius. Tada imamės normaliai peržiūrėti biudžetą“, – pirmadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalo teigimu, dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, kuriame ir būtų įvertintas kainų augimo amortizavimo priemonių poreikis, galėtų įvykti tuomet, kai išryškėtų energetikos išteklių kainų tendencijos rinkoje. Politikas akcentavo, kad valstybės išlaidas didinti srityse, kurios nėra pačios svarbiausios, reikėtų itin atsargiai.
„Aš visada sakiau, kad atsargiau taškykime pinigus. O geriausiai, jų netaškykime, nes jų gali prireikti gyvybiniams poreikiams. Tai, kas neišvengiama, gynybiniai poreikiai turi būti užtikrinti. Kitur stabtelime ir tikrai neprisiiminėjame įsipareigojimų“, – tikino E. Gentvilas.
ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Pirmadienį politinės partijos susitarė siekti, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 250 mln. eurų., taip pasiekiant 2,5 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai ribą.
Tuo metu Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas.
Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
