Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės vadovai ir darbuotojai „Delfi“ pasakojo apie tai, kaip gyvena Ukraina ir ten likę kolegos ir artimieji, pasidalijo bendrovės planais. Pastarosiomis dienomis pavyko įgyvendinti ir iniciatyvą, skirtą naujajai Ukrainos realybei.
„Mano tėvai ir jaunesnioji sesuo gyvena kitame mieste, Lucke, prie sienos su Baltarusija, jie labai bijo, kad ateis baltarusiai. Svarsto išvykti kur nors, į Lietuvą, Lenkiją“, – sakė į Lietuvą atvykusi įmonės darbuotoja Susana.
Verslas karo sąlygomis
Lvive pagrindinę būstinę turinčios „Kormotech“ vadovas Rostislavas Vovkas teigia, kad karas pakeitė sąlygas ne tik verslui, bet į kiekvienam gyventojui. Jis pabrėžė, jog Rusijos karas prieš ukrainiečius vyksta jau 8 metus, o dabartinė situacija vadintina „genocidu ir visapusiška invazija“.
Dabar pažeista infrastruktūra, apsunkinta – o kai kur ir paralyžiuota – prekių logistika.
„Rytinė, pietinė ir centrinė Ukraina nuolat patiria apšaudymus ir bombardavimą. Dirba ne visos gamybos, sandėliavimo ar skirstymo bendrovės. Karštuose taškuose nedirba supermarketai, gyvūnų prekių parduotuvės, prekybos vietos prie namų, turgūs.
Kartu yra miestų, kurie palyginti ramūs, ten galima įsigyti prekių ir gyvūnams. Kasdien atsinaujiname šią informaciją. Bankų sistema veikia, ryšys yra. Mūsų pagrindinis uždavinys šiuo metu – logistikos pertvarkymas, komandų relokavimas ten, kur reikia“, – sakė bendrovės vadovas.
Šiuo metu „Kormotech“ gamybą vykdo Kėdainių LEZ, iš dalies ji atnaujinta ir Lvive. Pasak R. Vovko, Lvive palyginti ramu, o darbas ir savanoriška veikla padeda neprarasti vilties: vieni darbuotojai padeda pabėgėliams, kiti – siunčia prekių kareiviams.
„Esame Ukrainos rinkos lyderiai, todėl nėra miesto, kuriame „Kormotech“ nebūtų atstovaujama. Lvivas yra mūsų gimtasis miestas ir čia, be centrinio biuro, dar yra ir mūsų gamybiniai pajėgumai bei sandėliai. Iš esmės čia ramu, periodiškai girdėti sirenos, bet jau pripratome leistis į slėptuves“, – kalbėjo R. Vovkas.
Paklaustas, kokia apskritai situacija su verslu Ukrainoje, jis teigė, kad kiekvienos įmonės istorija skirtinga.
„Yra keletas mūsų tiekėjų Sumose, Kijevo apskrityje, rytuose, jie deja, baigė savo darbą. Kai kurie jų pas mus Lvive saugo dalį įrangos, kurią pavyko išsivežti. O kai kam jau nebėra ką saugoti. Gerai dirba supermarketų tinklai, vaistinių, strateginių prekių gamybos. Antroji kompanija iš mūsų holdingo – „Enzim“, stambus mielių gamintojas, taip pat veikia“, – kalbėjo jis.
„Kormotech“ komandai vadovauja ukrainietis, o kiti darbuotojai Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) yra lietuviai.
„Kijevo ir kitų miestų apšaudymo momentu, Lietuvoje buvo trys mūsų bendradarbės iš rinkodaros, jos dabar užimtos darbu su užsienio partneriais ir renka paramą ukrainiečių kariams. Taip pat inicijuoja ir dalyvauja mitinguose, kurie, kaip žinote, vyksta visame pasaulyje“, – aiškino R. Vovkas.
„Kormotech“ Lietuvoje vadovas Andrijus Bereziukas aiškina, kad situacija išties rimtai pasikeitusi, verslas perorientuojamas į Europą, o gatavos produkcijos tiekti iš Lietuvos į Ukrainą neišeina.
„Pirmiausia ieškome kelių aprūpinti humanitarine parama Ukrainą, kad turėtų, ką ėsti gyvūnai. Perduodame ir tai, kas reikalinga armijai“, – sako jis.
Skambutis anksti ryte
„Daugelis Lietuvos gyventojų, lietuvių labai nori padėti, suteikia gyvenamąjį plotą, padeda net ir parvežimu iš užsienio, yra žmonių, kurie nori išvykti kuo toliau, ypač turintys mažus vaikus, tokių žmonių daug“, – sakė Lietuvoje likusi ukrainietė Susana.
„Tačiau iš Kijevo ir kitų miestų, kuriuos dabar bombarduoja, tiesiog neįmanoma išvažiuoti. Jie negali palikti slėptuvių, priešingu atveju, žus“, – pridūrė ji.
Moteris atvyko į komandiruotę iš Lvivo kartu su kitais rinkodaros skyriaus kolegomis. Nebuvo net minties, jog įvykiai pakryps tokia linkme.
„Vieną dieną pabudome nuo artimųjų skambučių, prašė rinktis daiktus, bėgti į slėptuvę, nes prasidėjo karas. Tai buvo penkta ryto ar pusė šešių. Dar pagalvojau „kodėl man tėtis skambina pusę šešių?“ Paprastai tokie skambučiai reiškia, kad kažkas numirė. Net nepagalvojau, kad karas“, – apie savo naujo gyvenimo pradžią Lietuvoje pasakojo Susana.
Jos teigimu, apsisprendimas likti Lietuvoje ar važiuoti į Ukrainą, buvo sunkus, juk gimtinėje liko šeimos, artimieji.
„Ką daryti? Bet paskui kiekviena iš mūsų pasikalbėjo su savo šeima. Ir tėvai, vyrai prašė pasilikti Lietuvoje, jeigu yra galimybė, nes Ukrainoje krenta bombos“, – kalbėjo moteris.
„(Lietuvoje) mes buvome keturiese, bet Aleksandras, mūsų pardavimų vadybininkas išvyko iškart, ten pas jį mažas vaikas, žmona. Jis net nesvarstė. O mano kolegės Nastia ir Ana – mes likome trise“, – pasakojo ji.
Paklausta, ar pavyktų iš Lucko pasiimti savo seserį ir tėvus, Susana sakė, kad labai sunku išvykti, didžiulės eilės. Jai per pastaruosius keletą metų tai – jau antras persikėlimas.
„Esu kilusi iš Krymo, gyvenau ten. Ir jau kartą man teko persikelti dėl Rusijos. Vertė mane keisti pasą, nešioti Georgijaus juostelę, ir aš tuomet iškeliavau į Lvivą, pradėjau visai kitą gyvenimą. Bet, kaip matote, man tai teko padaryti dar kartą“, – kalbėjo ukrainietė.
Iniciatyva keturkojams draugams
„Kormotech“ šį mėnesį pristatė ir iniciatyvą „Gelbėkime Ukrainos gyvūnus“ („Save Pets of Ukraine“). Bendrovė sako koordinuojanti pastangas išgelbėti naminius bei zoologijos sodų augintinius.
„Šiuo metu padedame naudodamiesi savo ištekliais, bet artimiausiu metu mums prireiks ir pagalbos iš išorės“, – teigiama iniciatyvai skirtoje svetainėje.
„Katastrofos mastas didžiulis. Civilių aukos, pabėgėliai, sugriauti namai ir infrastruktūra, vandens ir maisto tiekimo blokada. Vaikai ir namų augintiniai tampa įkaitais. Daugybė gyvūnų palikti gatvėje, o jų prieglaudos – ties išgyvenimo riba“, – padėtį šalyje aprašo bendrovė.
„Kormotech“ darbuotoja Susana sako, kad fondas padės su maisto pirkimu gyvūnams Ukrainoje.
„Dabar Ukrainoje labai sudėtinga situacija kaip žmonėms, taip ir gyvūnams. Labai sunku spręsti, kam pagalba reikalinga labiau. Skauda ir spaudžia širdį, norisi padėti visiems. Pas mus visi žmonės, dirbantys „Kormotech“, padeda pagal savo galimybes – kuo gali, tuo padeda.
Kas dėl „Kormotech“ įmonės čia (Lietuvoje), tai mes spausdiname skrajutes, platiname informaciją, kad Lietuvoje veikia organizacija „Blue/Yellow“, kuri padeda Ukrainai“, – sako moteris.
Ukrainoje bendrovė ieško savanorių, kurie galėtų privežti automobiliu pašaro gyvūnams. Deja, vairuotojų surasti sunku, daug vyrų pašaukti kariauti.
„Ukrainoje esančiame biure taip pat organizavome pašaro sandėlį Lvive, laikome keletą tonų, iš ten irgi iškrauname ir vežame“, – sakė moteris.
Žvilgsnis į ateitį
„Kormotech“ vadovas R. Vovkas teigia, kad bendrovė vis dar puoselėja ambiciją patekti tarp 50-ies pasaulio kompanijų, gaminančių pašarą gyvūnams.
„Viskas bus, patikėkite. Mes esame antros kartos šeimos verslas ir krizių matėme nemažai. Taip, šioji yra pati sudėtingiausia, bet mūsų niekas nepalauš. Jeigu tik matytumėte mūsų komandą, kupiną įtūžio ir optimizmo tuo pačiu metu. (...)
Taikos metu 85 proc. viską gaminomės patys. Dabar, priklausomai nuo aplinkybių, didinsime produkcijos gamybą pas partnerius. Kartu gamyklos Ukrainoje iš dalies tebeveikia. Pašaro atsargų sandėliuose turime“, – dabartinę situaciją nusakė vadovas.
Anot jo, pagrindiniu prioritetu lieka komandos, artimųjų saugumas bei greitas prisitaikymas prie rinkos sąlygų.
„Mes dabar persitvarkome, persigrupuojame. Nieko neatleidome ir net galvoti apie tai nenoriu. Esu įsitikinęs, kad darbo užteks visiems, juk esame atstovaujami 37 rinkose“, – kalbėjo jis.
Anot R. Vovko, planuojama ateityje plėsti gamybą, kurti naujus prekės ženklus, vystyti socialines iniciatyvas.
A. Bereziuko teigimu, gamykla Lietuvoje tęsia darbą. Su Rusija ar Baltarusija „Kormotech“ neprekiauja, o šioms šalims taikomos sankcijos bendrovei įtakos neturi.
„Lietuvos gamykla veikia, manau, kad apyvarta augs. (...) Padedame žmonėms, kurie atvyksta iš Ukrainos, bandome juos apgyvendinti, suteikti patalpas padedant Kėdainių administracijai, su lietuvių pagalba ir tų lietuvių, kurie dirba čia gamykloje, – siūlo savo namus“, – kalbėjo jis.
Paprašytas priminti, kodėl „Kormotech“ pasirinko Lietuvą, A. Bereziukas pastebėjo, kad sąlygos buvo tarp geriausių regione.
„Turėjome keletą pasiūlymų, Latvijos, Lietuvos. Lietuva mums tiko labiau, ji pasiūlė geresnes sąlygas, kad mes čia viską pastatytume. Labai padėjo ir pati valstybė. (...) Tarsi vedė už rankos, ką ir kur reikia daryti. Tai mes darėme su „Investuok Lietuvoje“, su (Kėdainių) LEZ – labai mums padėjo“, – sakė jis.
Jis tikisi, kad pražūtinga situacija baigsis.
„Šiuo metu daug šeimų iš Ukrainos – moterys ir vaikai ieško galimybės pasislėpti, visko gali nutikti, nes daug kas vyksta iš Kijevo, Charkivo, kuriuos bombarduoja. Lietuviai padeda. Tikimės, kad karas greitai pasibaigs“, – sakė jis.
Susana taip pat dėkinga Lietuvai už pagalbą. Nors ir labai sunkiu metu, ji sako turinti viską, ko reikia.
„Aš niekada tuo neabejojau, o dabar tikrai žinau, kas mūsų tikrieji broliai“, – kalbėjo moteris.
„Kormotech“ baigė naujosios gamyklos statybos darbus Kėdainių LEZ 2020-aisias – pirmaisiais pandemijos metais.
Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbė, kad gamyklą LEZ buvo nuspręsta statyti siekiant padidinti gamybos pajėgumus ir suteikti logistinių pranašumų užsakovams visame pasaulyje. Bendra investicijų suma sudarė daugiau nei 15 mln. eurų.
Šios gamyklos atidarymas – bendrovės pasaulinės strategijos dalis. Didžioji dalis gamyklos automatizuota. Pasak „Kormotech“, nepaisant tuomet buvusių karantino ribojimų, sumontuota pasaulyje pirmaujančių gamintojų („Selo“, „Somic“, „Lan“, „Karshnell“, „Steriflow“, „Ishida“ ir kitų) įranga.
