Pasak ekonomisto, Vakarams pritaikius beprecedentes sankcijas Rusijos centriniam bankui, eurais ar JAV doleriais sukauptos atsargos buvo įšaldytos, o siekiant panaudoti aukso rezervus, Maskva taip pat susidurs su iššūkiais.
„Didžioji dalis atsargų buvo doleriais ir eurais. Pritaikius sankcijas tos lėšos buvo įšaldytos, nes jos buvo saugomos užsienyje. Rusija liko su kitomis užsienio valiutomis, tarp jų ir Kinijos valiuta. Taip pat ir su tuo įžymiuoju auksu, kurio čia per paskutinius metus labai daug pripirko“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Dubnikovas.
Ekonomistas neatmeta scenarijaus, kad aukso atsargų parduoti užsienyje Rusijos centriniam bankui taip ir nepavyks.
„Kai režimas kris ir saugyklos bus atrakintos, greičiausiai tas auksas ten ir bus likęs, nepaisant to, kokia sudėtinga bus situacija. Nes jeigu kas nors paklibintų tas aukso atsargas, tas pirkėjas papultų po tomis pačiomis sankcijomis, o to niekas pasaulyje nenori, nes tai yra tavo verslo, finansų griūtis ir pabaiga“, – įsitikinęs jis.
Pasak finansų analitiko, šiuo metu Rusijos sukauptos aukso atsargos realiai yra bevertės, nes jų iškeisti į reikalingus produktus nėra įmanoma.
„Čia kaip drakonas, kuris miega ant aukso skrynios, bet greičiausiai teks ir žūti ant tos aukso skrynios, taip ją ir saugant“, – mano M. Dubnikovas.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, bankų veiklos apribojimai apima draudimą vykdyti sandorius su šia Rusijos finansų institucija.
Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat buvo įšaldytas visas banko turtas ES.
Reaguodamas į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc.
Centrinis bankas taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.
