Kaip LNK žinioms pasakojo su mediena dirbančios įmonės atstovas, pagrindinis medienos tiekėjas ir yra Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Iš pastarosios šalies, medienos verslininkai nebegauna dėl karo, o importas iš Rusijos ir Baltarusijos užsidaro dėl sankcijų.
„Estija ir Latvija taip pat susiduria su problemomis, kadangi mes iš jų perkame gaminius, bet jie tiesiog nebegauna žaliavos, kur esmė net ne kainoje“, – teigė UAB „Medžio bitės“ pardavimų vadovas Domantas Sprindys.
Teigiama, kad medienos atsargų kai kurioms įmonėms užteks maždaug mėnesiui, o pramonininkai sako, kad po to pasimatys ir tikrieji nuostoliai.
„Medienos trūkumas bus juntamas ir tai gali privesti prie tam tikrų trikdžių gamyboje ir jos sustojimo, arba darbo ne pilna apimtimi.
Tikėtina, kad negalėtume patiekti dalies baldų, kartono, popieriaus“, – sakė Lietuvos pramonės konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Dėl V. Putino karo Ukrainoje Lietuvos verslininkai laukia ir ekonominės krizės, o dalis medienos bendrovių jos, kaip buvo aiškinama, gali ir neatlaikyti.
„Tie, kurie užsiima medžiu, tai nuostolis bus apie 60-70 proc. nuo praėjusių metų pelno.
Reikės kažką galvoti, sarkazmo forma minėjau, kad reikės mandarinus iš Ispanijos vežti“, – teigė vienos medienos prekybos įmones verslininkas.
Verslo teigimu, iš Rytų plaukusi mediena buvo kokybiškiausia, todėl kitų importuotojų jie neieškojo, o dabar viltis žaliavų gauti lieka nebent iš Šiaurės.
„Visi, kas prarado tiekimą iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, jie visi pirmadienį puolė skambinti skandinavams ir tikrai artimiausiu metu nei gamybiniai pajėgumai, nei pačios žaliavos iš skandinavų neleidžia padidinti produkcijos kelioliką kartų, ko dabar reikėtų“, – teigė D. Sprindys ir pridūrė, kad skandinavai jau sukėlė ir medienos kainas.
„Ateinantys užpirkimai jau bus 20-30 proc. didesnėmis kainomis ir turėsime daug didesnių problemų nei praeitais metais dėl COVID pandemijos“, – kalbėjo jis.
Visgi, panašu, prekybininkams teks sukti galvą ne tik dėl pabrangusios medienos, bet ir dėl to, kokiu keliu žaliavas atsivežti.
„Žaliavos tiekimas ir Rytų iki šiol daugiausia vykdavo traukiniais, bet dabar turime persiorientuoti ir labiau išnaudoti Klaipėdos uostą ir tas tiekimas turėtų būti jūra“, – teigė V. Janulevičius.
Kad rasti naujų rinkų nebus lengva, teigė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mes padvigubinome save atašė atstovų skaičių pasaulyje ir esame numatę priemones, kurios jau veikia naujų rinkų paieškai ir sertifikavimui bei kalbamės su verslu, ką dar galėtume padaryti“, – sakė A. Armonaitė.
Aplinkos ministerija, kaip buvo teigiama, pagelbėti nelabai gali, mat miško kirtimo likučiai parduodami aukcionuose. Jų įsigyti daugiau pavyktų suintensyvinus medžių kirtimus.
„40 proc. yra privatūs miškai, tai iš esmės pagal miškotvarkos projektus jie gali suintensyvinti kirtimus. Kol kas medianos prekybininkai nesikreipė dėl medienos trūkumo“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Prieš dvejus metus medienos, jos dirbinių ir medžio anglių iš Ukrainos į Lietuvą atvežta už 37 mln. Eur. Tai buvo aštuntadalis viso Ukrainos eksporto į mūsų šalį.
