Ragina susirūpinti darbuotojų perkvalifikavimu
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) direktorė Eglė Radišauskienė mano, kad Lietuvoje darbo neturinčiųjų skaičiai po vasario 24 dienos, kai buvo užpulta Ukraina, gali augti ir svarbu nelikti vien su situacijos pasekmėmis.
„Matome, kad kroviniai stoja, kad verslai stoja. Kad atleidimų bus daugiau, tikiu, kad jų bus (...) Jeigu jau matome, kad kai kur stringa, tai pradėkime galvoti, kokias galėtume pasiūlyti priemones ir programas, kad neprieitų iki to, jog tie žmonės būtų atleisti.
Arba kad jie būtų sėkmingai perkelti. Mes neturime nė vienos tokios priemonės: tiesiog yra atleidimas ir tada jau darbas su bedarbiais“, – Seimo Darbo grupės posėdyje pirmadienį sakė E. Radišauskienė.
Ji pastebi, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotų žmonių arba jų turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių. Tad, anot jos, reikalingos priemonės, kurios užtikrintų žmonių galimybę mokytis visą gyvenimą ir neiškristi iš darbo rinkos.
„Vienas iš pasiūlymų – galbūt galvoti apie tam tikras priemones, kurias galima būtų finansuoti netgi pasinaudojant tuo pačiu socialiniu draudimu. Būtų kaip prevencinė priemonė. Tiesiog skirti tam tikrą dienų skaičių – ir Darbo kodekse, beje, numatyta, – bet taip pat leisti prasifinansuoti kažkokią dalį ir iš draudimo. Tokiu atveju būtų daug patrauklesnis modelis“, – sakė ji.
Anot LVK direktorės, nėra aiškumo ir dėl naujų Lietuvos rinkų.
„Dar neturime kol kas jokių naujų, labai aiškių rinkų, ir (...) kaip atrasti greičiau verslui naujus kelius. Nes dabar praktiškai turėtų suaktyvėti visas verslas su Europa. (...) Iki šiol neturime jokio sprendimo dėl Mobilumo paketo. Manau, kad tam tikrus veiksmus reikia daryti jau dabar, nebelaukti“, – sakė ji.
D. Gedvilas: padėtis statybų sektoriuje pasikeitė bemat
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad situacija statybų sektoriuje pasikeitė kardinaliai ir būtina atlikti „namų darbus“, norint išvengti didesnių bėdų.
„Indikuojame apie žaibiškai besikeičiančią situaciją statybų sektoriuje, nes tiekimo grandinės trūkinėja, tiekimo logistikos susitarimai „lūžta“ ir matome situaciją, kada gali sustoti nemaža dalis statybos projektų. Tai reiškia, kad didelė dalis statybininkų gali likti be darbo“, – sakė D. Gedvilas.
Anot jo, jeigu dar neseniai buvo jaučiamas statybos darbuotojų stygius, negalėta susitvarkyti su užsakymais, – dabar per kelias dienas situacija dramatiškai pasikeitė.
„Matome, kad dalis užsakovų negali rasti papildomų resursų ir sumokėti naujų kainų už statybines medžiagas ir konstrukcijas. Tai sako, į ateitį žiūrint, kad statybų sektoriuje, tikrai gali būti labai „karšta“ vien todėl, kad labai staigiai gali atsirasti žmonių, neturinčių darbo“, – sakė jis.
Anot jo, pandemijos metu taikytos kai kurios priemonės, tarkime, prastovų kompensavimas, gali būti prisimintos ir dabar.
„Turime konkretų pasiūlymą: jeigu pandemijos metu, kovido suvaldymo programoje buvo mokama darbdaviui kažkokia kompensacija, jeigu jis išlaiko darbuotojus, tai siūlyčiau gražinti šitą priemonę į rinką“, – sakė jis.
D. Gedvilas sako, kad brangstant žaliavoms būtina suformuoti rezervą viešųjų pirkimų procedūroms baigti, taip užbėgant už akių darbuotojų atleidimams.
„Šiandien didelė dalis viešųjų pirkimų gali sustoti pusiaukelėje, nes pasikeitė jų vertė. Ir mes turime tiek statybinius objektus, tiek tam tikrus tiekimo užsakymus, kur verslai negalės įvykdyti, todėl, kad rinkoje pasikeitė kainos.
Ir jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba ir Finansų ministerija nenumatys rezervo kompensuoti pabrangimui, tai esu tikras, kad mes turėsime darbo rinkoje šoką ir tam reikia ruoštis“, – sakė D. Gedvilas.
Jis pridūrė, kad viešųjų pirkimų procedūros svarbios ne tik statybos, bet ir kitiems sektoriams.
Užsimena apie kibernetinį saugumą ir Lietuvos investicinį patrauklumą
Asociacijos „Investuotojų forumas“ (Investors' Forum) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad verslui susirūpinimą kelia kibernetinis saugumas ir jis pageidautų didesnio valstybės dėmesio šiam klausimui.
„(Reikia) parodyti, kad valstybė tuo užsiima, rūpinasi, turi pakankamai pajėgų darbuotojų išsaugoti kibernetinį saugumą. Šiaip mes neblogai atrodome pasaulyje, būdami 4-6 vietoje. Bet tiesiog – daugiau ramumo suteikti bankiniam ir telekomunikacijų sektoriams“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Anot jos, svarbu užtikrinti, kad Lietuva tebėra tinkama šalis investuoti.
„Dėl investicijų. Manoma, kad (jos) lėtės. Žiūrėkite, nenorėjo krepšininkai atskristi (Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė – red.), nes mes „arti karo“, nelabai supranta. Todėl turime labai gerai komunikuoti, kad negąsdintume viso pasaulio investuotojų, kad pas mus karas čia pat, kad tikrai neapsigalvotų tuos sprendimus priimti“, – sakė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė.
Tarp iššūkių verslui ji paminėjo žaliavų trūkumą, energijos išteklių kainas.
„O neįmanoma būtų bandyti panaikinti Mobilumo paketą? Vis dėlto šitas (transporto – red.) sektorius su ukrainiečiais toks stipresnis. Galbūt kartais būtų visai logiška pabandyti tą padaryti Europos Sąjungoje?“, – klausė R. Skyrienė.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ragina, kalbant ir apie Ukrainos karą, keisti laikino įdarbinimo sąlygas Lietuvoje, tvarkingai integruoti galinčius atvykti žmones.
„Pirminis turbūt dalykas, kaip tvarkytis su agresija Ukrainoje. Tikimės, kad vis dėlto bus laikinio įdarbinimo sąlygos pakeistos artimiausiu metu, nes turime daug signalų, kad ir Moldovoje žmonės yra neramūs tiek dėl atvykusių žmonių iš karo teritorijos, tiek apskritai su didelėmis baimėmis, kad agresorius gali ir pas juos ateiti“, – sakė A. Maldutytė.
Jos manymu, sunku prognozuoti, kaip vystysis situacija po mėnesio, bet kol kas nematyti, jog į Lietuvą atvyktų daug potencialių darbuotojų iš Ukrainos.
„Ką dabar girdėjau, kiek iš Ukrainos yra atvykusių žmonių, tai, paskutinėmis žiniomis lyg 1800, iš kurių pusė vaikų, kita dalis yra moterų. Kiek yra pagyvenusių ar pensininkų, dar negirdėjome, bet dar nepanašu, kad tai papildys mūsų darbo rinką esminiais skaičiais“, – sakė asociacijos prezidentė.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas taip pat atkreipia dėmesį, kad kalbant apie ukrainiečius, daugiausiai atvyksta moterų ar vaikų, tad statybų sektoriui reikia ieškoti kitų pagalbos priemonių, pirmiausia išsaugant jau čia dirbančius žmones.
Išsiskiria nuomonės dėl imigracinės politikos
„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė R. Skyrienė daugiausiai akcentavo būtent aukštos pridėtinės vertės specialistų pritraukimą.
Šią poziciją palaiko ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.
„Mūsų aiški pozicija: šiandien turėtume koncentruoti į aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių taip lengvai nepasiruošime ir, matyt, neišvengiamai turėsime pasikviesti čia pas mus dirbti, tačiau nesinorėtume, kad būtų pasinaudota sunkia situacija Ukrainoje ir neatsidarytų durys bet kam ir bet kaip, ir bet kur. Tas intencijas jau tikrai jaučiame“, – sakė ji.
A. Maldutytė savo ruožtu perspėjo, kad orientuotis vien į aukštos kvalifikacijos darbuotojus, ignoruojant kitos verslo grupės interesus nebūtų atsakinga. Pasak jos, labai daug investuotojų, atėjusių į Lietuvą ir pastačiusių gamyklų, dabar ieško būtent nekvalifikuotų darbuotojų.
Ji pastebi, kad Klaipėdoje šiuo metu ypač didelis darbuotojų trūkumas, o pramonė auga milžinišku greičiu.
„Klaipėdoje ypač trūksta darbuotojų, žiūrint per visą Lietuvą, tose pramonės, sakykime, šakose, gamybose ir pan.“, – kalbėjo sakė A. Maldutytė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas perspėja, kad be darbuotojų įsivežimo Lietuva, tikėtina, praras ekonomikos augimo pagreitį.
„Noriu atsispirti nuo Lietuvos banko tyrimo, kuris labai aiškiai signalizuoja, kad jeigu iki 2030 metų nesugebėsime užtikrinti teigiamą imigracijos saldo – mažiausiai 15 tūkst. žmonių į darbo rinką – tai mūsų ekonomika praras tam tikrą gyvybingumą ir pagreitį“, – sakė D. Arlauskas.
„Įvertintus agresiją Ukrainoje, norime nenorime, ko gero, matyt, automatiškai vien iš humanistinių paskatų mes juos priimsime, bet klausimas nėra toks paprastas“, – pridūrė jis.
D. Arlauskas sako, jog nėra aišku, kiek atvykstantieji ketina gyventi Lietuvoje ir kokie jų planai. Tad būtina glaudesnė valdžios ir verslo veiksmų koordinacija, kad būtų galima padėti ir Ukrainos žmonėms, ir Lietuvos ekonomikai.
