„Pagautas azarto, ieškoti druskos patraukiau į Panevėžio rajoną. Prasukau ratą pro Paliūniškį, Piniavą, Paįstrį, Skaistgirius ir Bernatonius. Visų šitų kaimų parduotuvėse druska iššluota“, – pasakojo nuolatinis „Sekundės“ skaitytojas, pačiame Panevėžio centre gyvenantis Alvydas.
Druskos paieškos taip pat baigėsi ir „Sekundės“ korespondentams. Mindžikuojant eilėje prie kasos prekybos centre Smėlynės gatvėje, viena pirkėja pratrūko garsiai stebėtis ir piktintis, kad parduotuvė neapsirūpina druska – kur anksčiau stovėdavę druskos pakeliai, dabar styro tuščios lentynos.
Kasininkei atšovus, kad druskos tikrai yra, prie kasos palikę vežimėlius bei krepšius su prekėmis, pirkėjai kone urmu nuskubėjo link lentynų. Deja, įprastos druskos vis tiek neaptiko, o pardavėja patarė pasitenkinti kitokia, joduota, druska arba pirkti ir vonioms skirtąją.
„Niekai ta joduota druska. Bandžiau jos įsiberti į sriubą. Sriuba prasmirdo jodu, šaukšto negali praryti“, – jau vėliau patirtimi pasidalijo Alvydas, nuo pirmadienio nerandantis pirkti tinkamos.
Ieškojo „blato“
Leidęsis į druskos paieškas, Alvydas prisiminė senelio pasakojimą, kaip jis per Pirmąjį pasaulinį karą iš Šiaurės Lietuvos pėstute traukdavo į Latviją pirkti druskos. Mūsų šalyje jos nebuvo.
„Keisti man rodėsi tokie pasakojimai. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pats sulauksiu laikų, kai nebebus, atrodo, tokio visiems įprasto dalyko – druskos“, – kalbėjo Alvydas.
O tam, kad kiaulė virstų lašiniais, kumpiais, dešromis, jam reikia maždaug 7 kilogramų druskos.
„Turiu pažįstamą pardavėją, tai lyg ir bandžiau ieškoti „blato“, gerinausi, prašiau, kad ji „prasuktų“ man druskos. Sužinojau, kad toji parduotuvė iš tiekėjų vienam kartui užsisakydavo 20 kilogramų. Užsisakė ir neseniai, bet atėję du vyrai visą kiekį iškart ir nupirko. O tada užsakovai pareiškė, kad druskos nebeturi, neatveš“, – situaciją nupasakojo panevėžietis.
Mėsininkai sukaupė atsargų
Po tokio pokalbio su Alvydu skambinome į Panevėžyje ir jo priemiesčiuose įsikūrusias mėsos perdirbimo įmones, domėjomės, ar ir jos susidūrė su druskos stygiumi. Petro mėsinės savininką Petrą Linkevičių klausimas, ar nepritrūko druskos, netgi supykdė. Verslininkas jį įvertino kaip neįtikėtinai kvailą.
„Druskos turiu sočiai, atvažiuokit, pripilsiu ir jums kiek reikės“, – kvietė P. Linkevičius.
Mėsos perdirbimo įmonės „Šerno pėda“ direktorė Laura Viriūnė teigė druskos bent kol kas turinti, tačiau nedelsdama skambinsianti tiekėjams dėl tolesnio jos tiekimo. Druska apsirūpinę ir Vaivaduose veikiantys mėsos perdirbėjai. Įmonės „Alksnio dūmas“ savininkas Arūnas Skumbinas skaičiuoja, jog cechui mėsos produktams gaminti per mėnesį reikia apie 1,5 tonos druskos. Kas būtų, jei jos pritrūktų, A. Skumbinas net nedrįso spėlioti. Pasak jo, per visą „Alksnio dūmo“ gyvavimo laiką nėra buvę, kad pristigtų tokiame versle neišvengiamai būtinos druskos.
Druskos ieško Afrikoje
„Kas anksčiau nesusidūrė su druskos stygiumi, dabar tikrai susidurs“, – mėsos perdirbėjus perspėja Vilniuje įsikūrusios įmonės, kuri, be kitų prekių, į parduotuves tiekia ir druską, savininkas.
Jis kalbėti su žurnalistais sutiko tik tuo atveju, jei nebus minima nei jo įmonė, nei pavardė. Verslininkas teigė duomenų apie save nenorintis atskleisti dėl to, kad vėliau nebeatsigins parduotuvių, su kuriomis sudarytos sutartys dėl druskos tiekimo, skambučių.
„Dabar aš užsiėmęs tuo, kad po visą pasaulį ieškau, iš ko galima pirkti druską“, – teigė šis vilnietis. Anot jo, iki šiol Lietuvą druska aprūpindavo jos išgavėjai iš Ukrainos ir Baltarusijos.
„O kaip turbūt visi jau žino, prie rusų užimto Ukrainos Donecko miesto esanti druskos kasykla dabar, per karą, išsprogdinta, druska ten nebekasama, o jei ir kastų, niekas jos neatsivežtų per kariuomenės apsuptą ir apšaudomą Ukrainą. Druskos iš Baltarusijos vežti negalima, nes jai, kaip ir kitoms baltarusiškoms prekėms, uždėtas embargas – o tai reiškia, kad iš Baltarusijos į Lietuvą įsivežti druską draudžiama“, – aiškino verslininkas.
Jis teigė jau ieškojęs galimybių dideliais kiekiais druskos pirkti Lenkijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje, tačiau prekybinių ryšių greitai užmegzti nepavyko.
„Turbūt suprantate, kad tose šalyse išgaunama druska yra gerokai brangesnė už baltarusišką ir ukrainietišką, be to, ją vežti tektų iš toliau, taigi, vakarietiška druska, kai ją pradėsime importuoti, tikrai bus brangesnė“, – įspėjo druskos tiekėjas.
Jis teigė, jog taip pat ieškoma galimybių druską į Lietuvą importuoti net iš Afrikos.
Prisistatyti nenorėjusio druskos tiekėjo žodžius patvirtino ir kita šio verslo atstovė – Kaune įsikūrusios įmonės „Kauno druska“ savininkė Daiva Staniūnienė. Anot jos, „Kauno druskos“ atsargos taip pat labai sparčiai senka.
Boikotas ir oligarcho mineraliniui
Visgi ir tų, kurie eina į parduotuves pirkti druskos, ir tų, kurie ja aprūpina parduotuves, pastebėjimus atrėmė „Iki“ parduotuvių tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė. Ji teigė girdinti atgarsių, jog prekybos centrai stokoja druskos, tačiau patikrinusi tokią informaciją atsakingai gali patvirtinti: druskos parduotuvėse yra.
Komunikacijos vadovė užtikrino išsiaiškinusi, kad druska įprasta tvarka prekiauja ir jos atstovaujamas parduotuvių tinklas, taip pat šio produkto yra ir kituose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
„Druskos tiekimo grandinė tikrai nenutrūkusi, šio produkto nepristigsime“, – tikino V. Budrienė.
Atstovė pridūrė, kad „Iki“ parduotuvių tinklas iš prekybos išima rusiškas ir baltarusiškas prekes. Parduotuvės nebeprekiauja rusiška degtine, iš tos šalies anksčiau gabenta arbata bei rusiška, baltarusiška kosmetika ir higienos prekėmis. Taip pat nebeprekiaujama Sakartvele išgaunamu mineraliniu vandeniu „Borjomi“, mat jo išgavimo įmonės savininkas – Rusijos oligarchas, kuriam Europos Sąjunga yra pritaikiusi sankcijas.
