Ketvirtadienį išplatintame AIIB pranešime sakoma, kad „atsižvelgdama į banko interesus, vadovybė nusprendė, kad visa veikla, susijusi su Rusija ir Baltarusija, yra sustabdyta ir peržiūrima“.
Kinija, kurios dvišaliai santykiai su Rusija pastaraisiais metais stiprėjo, iki šiol vengė kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
Pekinas yra didžiausias daugiašalės institucijos akcininkas, turintis beveik 27 proc. akcijų – tai buvo Kinijos prezidento Xi Jinpingo idėja. Bankas įkurtas 2016 m., siekiant atremti Vakarų dominavimą Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde. Rusija taip pat yra tarp AIIB steigėjų ir jos dalis sudaro 6 proc., ji yra trečia didžiausia akcininkė po Kinijos ir Indijos bei turi vietą banko direktorių valdyboje.
AIIB pareiškė, kad „aktyviai stebi padėtį“ Ukrainoje ir kad vadovybė padarys viską, kad „apsaugotų grupės finansinį vientisumą“.
Šanchajuje įsikūręs Naujasis plėtros bankas, įsteigtas maždaug tuo pačiu metu ir turintis panašius tikslus kaip ir AIIB, taip pat teigė, kad „sustabdė naujus sandorius Rusijoje“.
Dėl karo finansų institucijos ir įmonės visame pasaulyje stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir Baltarusijos, kurios teritorija naudojama Ukrainos puolimui.
Informacija AIIB svetainėje rodo, kad iki šiol bankas patvirtino du Rusijos projektus, jų finansavimas siekia 800 mln. JAV dolerių, tačiau šalyje yra tik nedidelė jo paskolų portfelio dalis. Taip pat buvo pasiūlyti du projektai Baltarusijai visuomenės sveikatos ir transporto srityse.
„AIIB pasirengęs lanksčiai ir greitai išplėsti finansavimą ir remti narius, kuriuos neigiamai paveikė karas“, – sakė bankas, nepateikdamas daugiau informacijos. Rusija ir Baltarusija yra AIIB narės, bet Ukraina nėra.
AIIB turtas yra nykštukinis, lyginant su Pasaulio banko institucijomis, Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku (TRPB) ir Tarptautine plėtros asociacija (TPA). AIIB pranešė apie 40 milijardų dolerių turtą praėjusių metų rugsėjį, o TRPB ir TPA – daugiau nei 536 milijardus dolerių.
