Pranešime spaudai teigiama, kad verslininkas Ivanas Paleičikas neabejoja, jog iškilus būtinybei jis gins Lietuvą, kurioje gyvena jo lietuviai vaikai ir anūkai. Verslininkas atsiriboja nuo bet kokių sąsajų su Rusija, kviečia žmones susitelkti pagalbai ukrainiečiams, ragina visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Jau daugiau nei savaitę Ukrainoje vyksta didelio masto agresija, kokios Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ukrainos žmonės didvyriškai gina ne tik savo, bet ir Lietuvos nepriklausomybę – juk jei kris ukrainiečiai, po jų gali ateiti ir mūsų eilė. Savo kilme nesu lietuvis, bet mano šaknys Lietuvoje giliai įaugę – čia gyvena mano vaikai ir anūkai, čia aš galiu plėtoti verslą, galiausiai – čia jaučiuosi laisvas. Jei iškiltų grėsmė, net neabejoju – ginsiu Lietuvą visomis priemonėmis, kaip tik galėsiu“ – teigė I. Paleičikas.
Kaip nurodoma, Lydos (Baltarusija) lenkų šeimoje gimęs I. Paleičikas, Lietuvoje gyvena nuo studijų laikų pradžios. Nors jam Lietuvoje dažnai klijuojama ruso etiketė, su rusiška kilme verslininkas sakosi neturįs nieko bendro – tėvai jį pavadino Janeku, visgi civilinės metrikacijos darbuotojai privertė pavadinti Ivanu. Teigiama, kad Lietuvoje Ivaną supa plati šeima – žmona Birutė, vaikai Andrius, Kristina ir Renata, o taip pat visas būrys anūkų. Verslininkas – katalikas, jo šeima kalba lietuviškai, puoselėja lietuviškas tradicijas. Visas I. Paleičiko verslas taip pat plėtojamas Lietuvoje – nuo degalinių, atsinaujinančios energetikos iki nekilnojamojo turto plėtros.
Neigia sąsajas su Rusija
Įmonės pranešime spaudai pripažįstama, kad iki 2016 metų I. Paleičikas buvo bendrovės „Lukoil Baltija“ darbuotojas. Verslininkas pripažįsta, kad būtent „Lukoil“ vardas ir priklijavo jam rusišką etiketę, kurios nelengva atsikratyti.
Po Krymo okupacijos ir dalies Donbaso regiono užgrobimo, 2016 metais „Lukoil“ pasitraukė iš Lietuvos ir kitų Europos rinkų, kai pardavė degalinių tinklą Austrijos bendrovei „Amic Energy“. I. Paleičiko teigimu, pasitraukimas rusams buvo vienintelis logiškas verslo žingsnis. Viešojoje erdvėje spekuliuojama, kad esą „Amic Energy“ tėra to pačio „Lukoil“ priedanga. Todėl I. Paleičikas jaučia pareigą paaiškinti verslo sąsajas.
„Degalinių tinklas „Viada LT“, kurio visi akcininkai ir naudos gavėjai yra lietuviai, eksploatuoja 127 degalines visoje Lietuvoje. Pridėjus sūnaus Andriaus kontroliuojamą bendrovę „Baltic Petroleum“ (83 degalinės) , bendras tinklas siekia 210 degalinių.
Vienintelė „Viada LT“ sąsaja su „Amic Lietuva“ yra 73 degalinių nuoma. Degalinės buvo išsinuomotos už rinkos kainą atviro konkurso būdu, kuriame dalyvavo ir daugiau Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų. Nuomos sutartis baigiasi 2026 metais. Tai įprastas verslo modelis, kai veiklą vykstantį bendrovė (šiuo atveju „Viada LT“) išsinuomoja nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju – degalines). Tokį modelį savo nuomodamiesi statinius taiko prekybos tinklai, kitos verslo įmonės.
Nors „Amic Energy“ dalis sudaro tik trečdalį visų mūsų nuomojamų degalinių, suprantu, kad sąsaja su „Amic Energy“ visuomenei kelia daug klausimų. Pagal „Amic Energy“ pateiktus dokumentus matome, kad šią bendrovę valdo Austrijos fiziniai asmenys, neturintys ryšių su rusišku kapitalu. Siekiant išsklaidyti abejones, dar kartą kreipėmės į „Amic Energy“ su prašymu įvardinti galimas tiesiogines ar netiesiogines sąsajas su Rusija. Jei iš bet kurių šaltinių pasitvirtintų informacija, jog „Amic“ akcininkai yra susiję su „Lukoil“ ir ar kita rusiško kapitalo bendrove, per 2 dienas inicijuosime nuomos sutarties nutraukimą“, – pabrėžė I. Paleičikas.
Pasak I. Paleičiko, Europa vis dar stipriai priklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos. Lietuvoje dujų šaltiniai sėkmingai diversifikuoti, tačiau priklausomybė nuo rusiškos naftos yra per didelė.
Pranešime dėstoma, kad „Viada LT“, kaip ir visi kiti degalinių tinklai, degalus perka tik iš degalų gamintojų „Orlen Lietuva“ arba „Neste Oy“, kurie didžiąja dalimi pagaminti iš rusiškos naftos.
„Jei galėtume, patys didmena pirktume degalus ne iš rusiškos naftos, nors jie kainuotų ir daugiau. Deja, tam Lietuvoje neturime techninių ir logistinių galimybių. Todėl raginame partnerius iš „Orlen“ ryžtingiau ieškoti naujų naftos tiekimo krypčių, ypač dabar, kai vis daugiau naftos kompanijų atsisako pirkti rusišką žaliavą, taip kaip ir vakar padarė „Neste Oy“, – akcentavo I. Paleičikas.
Kaip nurodoma, šiai dienai Lietuvos priklausomybė nuo iškastinių išteklių importo yra viena didžiausių tarp ES šalių. Kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus išleidžia po 1 000 eurų dujų ir naftos importuotojams. Todėl svarbus energetinės nepriklausomybės kelias – didinti degalų dalį iš atsinaujinančių išteklių, taip kuriant pridėtinę vertę Lietuvoje. Visi šie pinigai galėtų likti Lietuvoje. Priemonių tam yra įvairių – pavyzdžiui, pakelti privalomąją biodegalų dalį, didinti biometano, o ateityje ir žaliojo vandenilio pritaikymą degalams. I. Paleičikas pats yra investavęs biodyzelino ir bioetanolio gamybą, šiuo metu rengiamas investicinis projektas gaminti ir į dujotiekius tiekti biometaną.
Svarbiausia – susitelkti
Šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta įnirtingi mūšiai ir gresia humanitarinė katastrofa, Lietuvos visuomenė, valdžios institucijos, verslas entuziastingai padeda Ukrainos žmonėms. I. Paleičiko nuomone, šiuo kritiniu laikotarpiu svarbu būti vieningiems, nepulti vieni kitų kaltinti.
„Nesvarbu, esame lietuviai, baltarusiai ar rusai – dabar turime likti vieningi, supratingi ukrainiečių nelaimėms. Tarpusavio vaidai, „raganų medžioklė“ ir nepagrįsti kaltinimai naudingi tik agresoriui, kuris ir siekia įvaryti pleištą ir mus suskaldyti, – teigė verslininkas.
Pasak I. Paleičiko, jo valdomos įmonės prisideda prie paramos Ukrainai. Pavyzdžiui, „Viada LT“ jau skyrė finansinę paramą, ruošia viešbutį, kuriame apgyvendins apie 50 ukrainiečių šeimų ir suteiks jiems būtiną materialinę pagalbą, „Viada LT“ įdarbins 100 darbuotojų iš Ukrainos, taip jiems užtikrinant finansinį stabilumą. Tikinama, kad tai tik pradžia ir esant poreikiui, pagalbos Ukrainai dalis bus didinama.
