Kai kurie ekspertai sako, kad taip pasielgti trukdys net kelios aplinkybės, kiti gi mano, jog situacija yra sudėtingesnė, o pernelyg griežtas kripto rinkos reguliavimas kelia rizika jos, kaip decentralizuotos „sistemos“, reputacijai.

Tiki galimybe susekti

„Crypto Economy Organisation“ prezidentas Vytautas Kašėta teigia, kad bandymus apeiti ribojimus galima susekti.

„Kripto rinka tą mato, jaučia ir, manau, kad nors niekas neįpareigoja, bet kripto rinkos dalyviai patys planuoja priiminėti, taikyti tas sankcijas. Kiek teko bendrauti, kalbėti su virtualių valiutų keityklomis ar piniginių operatoriais, tai jie tiesiog planuoja neteikti paslaugų (...) Yra raginimas iš Ukrainos žymėti, taginti pinigines tam, kad galima būtų susekti ir jas blokuoti“, – sakė V. Kašėta.

Blockchain Lithuania“ kompetencijų centro išplatintame pranešime jis teigė, kad blokų grandinės (blockchain) technologija pasižymi tuo, jog joje viešai matoma kiekviena operacija ir su ja susietas adresas.

Tad net ir nežinodamas konkretaus adreso savininko bet kas gali matyti transakcijų srauto dydį. Pažymėjus įtartiną adresą, tas turtas gali būti stebimas ir sekamas iki galutinio mainų taško, o tada užšaldytas ar net konfiskuotas.

Foto: Shutterstock

„Mes (centras – red.) poziciją išsakėme grynai dėl to, kad pasigirdo kalbų, jog būtent Vakarų – Europos, Amerikos – sankcijas pradėtų apeidinėti Rusijos verslai, oligarchai, politikai ar pavieniai asmenys“, – „Delfi“ sakė V. Kašėta.

„Blockchain Lithuania“ kompetencijų centro vienas iš steigėjų Andrius Bartminas teigia, kad sankcijoms vykdyti reikia turėti galimybę sekti transakcijas, – paprastai tai vykdoma per bankų sistemą.

„Taip, yra keletas pavyzdžių, kai tokios šalys kaip Iranas ir Šiaurės Korėja naudojo kriptovaliutas, kad išvengtų sankcijų. Tačiau Rusijos atvejis kitoks, nes šalis beveik neturi vietos manevruoti dėl ekonominio poveikio masto šalies finansiniam stabilumui“, – centro pranešime teigė jis.

Skirtingai nei Šiaurės Korėja ir Iranas, Rusija jau dešimtmečius buvo aktyviai įsitraukusi į pasaulinę finansų sistemą: 80 proc. jos kasdienių užsienio valiutos operacijų ir pusė tarptautinės prekybos vykdoma doleriais. Dėl šių priežasčių „peršokti“ į kitą alternatyvią sistemą nėra taip paprasta, teigia centras.

„Tiesiog prieinamumas kripto paslaugų, decentralizuotų paslaugų Rusijoje paprastiems gyventojams yra ganėtinai stipriai ribotas, čia jau pačios Rusijos valdžios „nuopelnas“, kad žmonės tuo naudojasi labai mažai (...).

Rusijai, – kadangi jie šitiek metų priešinosi kriptovaliutoms, blockchain technologijoms, – dabar staiga pereiti prie naujos sistemos yra beprotiškai sudėtinga“, – kalbėjo V. Kašėta.

Jo manymu, aktyvus kriptovaliutų keityklų įsitraukimas taip pat gali padėti užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeinamos.

„Jeigu yra, pavyzdžiui, centralizuota kriptovaliutos keitykla, kur teikia kriptovaliutos pardavimo pirkimo konvertavimo paslaugas, tai jinai kiekvienai iš tų keityklų galėtų turėti blokuojamų adresų sąrašą, stebėti pavedimus ir tiesiog nepriimti kriptovaliutų iš tų adresų. Ganėtinai paprastas mechanizmas“, – sako jis.

Vytautas Kašėta
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Gali būti pakirstas pasitikėjimas kriptovaliutomis

Asmeninių finansų patarėjas Albertas Morkevičius atkreipia dėmesį, kad visiškai uždraudus atsiskaitymą kriptovaliutomis Rusijoje, pati šio virtualaus turto esmė gali būti sugriauta ir prarastų pasitikėjimą visame pasaulyje.

„Kriptovaliutos tam ir atsirado, kad būtų nereguliuojamos ir nebūtų galimi tokie dalykai, kaip uždaromos akcijų biržos, laikinai sustabdoma prekyba (...).

Bent jau mano asmenine nuomone, (jeigu) būtų kažkoks transakcijos dydis ribojamas, kad tie paprasti žmonės galbūt turėtų galimybę pasitraukti iš žvėriškai nuvertėjančio rublio, (...) kad galėtų išsaugoti kapitalo kiekį, o didiesiems „banginiams“ ir elitui, ar oligarchų piniginėms turėtų būti tos sankcijos“, – sako jis.

Tiesa, anot jo, ir su režimo ar oligarchų pinigais situacija nėra tokia paprasta. Jeigu būtų uždėti ribojimai mainams ar prekybai kriptovaliuta, nereiškia, kad jie tų kriptovaliutos vienetų netektų.

„Juos laiko, greičiausiai, savo USB raktų piniginėse, nebūtinai biržoje laikomi tie kripto vienetai. Iš esmės, labai sunku tą padaryti (taikyti ribojimus – red.), nes pagal lokaciją galima pasidaryti įvairiausių apėjimų – ir su VPN, ir taip toliau, – ir tiesiog čia labai sudėtingas sureguliuoti procesas. Aš net sunkiai įsivaizduoju, kaip tai galima būtų padaryti iš techninės pusės“, – sako jis.

Eksperto teigimu, blokavus dalies didžiausių Rusijos bankų prieigą prie tarpbankinės pranešimų sistemos SWIFT bei krentant rublio kursui, Rusijos gyventojai nukreipė dėmesį į kriptovaliutas.

„Prekybos tarp Rusijos rublio ir bitkoino apimtys išaugo iki aukščiausio devynių mėnesių lygio, nes šalies FIAT valiuta (Rusijos rublis – red.) dėl invazijos į Ukrainą nukrito iki rekordinių žemumų. Paryžiuje įsikūrusio kriptovaliutų tyrimų teikėjo „Kaiko“ duomenys rodo, kad rubliais perkamų bitkoinų kiekis išaugo iki beveik 1,5 mlrd. rublių (apie 12 mln. eurų – red.) ir pasiekė aukščiausią lygį per 9-is mėnesius“, – feisbuke rašė jis.

Kriptovaliutos
Foto: Unsplash

Jis komentavo „Delfi“, kad veikiausiai Rusijos gyventojų baimė skatina juos ieškoti galimybių savo turtą konvertuoti taip, kad jis nenuvertėtų, „o kriptovaliutos šiuo metu, greičiausiai, tam yra vienintelė alternatyva“.

Anot eksperto, labai sunku tiksliai įvertinti Rusijos statistiką, bet bent jau iki karo buvo skaičiuojama, kad Rusijoje yra apie 11,9 proc. žmonių, turinčių kripto pinigines.

Didžiausios kripto valiutų biržos „Binance“ vadovas Changpengas „CZ“ Zhao penktadienį pareiškė, kad birža laikosi sankcijų taisyklių, o šių ribojimų apėjimui kriptovaliutos nėra veiksmingas būdas. Jis sakė, jog „Binance“ sutinka blokuoti tam tikrų asmenų, kuriems taikomos sankcijos, prieigą prie paslaugų, tačiau – ne visų Rusijos piliečių.

JAV politikai susirūpino, ar nebus apeitos sankcijos

Kai kurie JAV Senato nariai kreipėsi į šalies Iždo departamentą, teiraudamiesi, kas daroma, kad nebūtų apeinamos Rusijai taikomos sankcijos. Politikai išsakė būgštavimų, kad kai kurios kripto rinkoje veikiančios bendrovės nebūtinai laikosi naujų taisyklių, rašo „Bloomberg“.

Įstatymų leidėjai pastebi, jog prekybos kriptovaliuta mastai po sankcijų taikymo pašoko.

A. Morkevičiaus teigimu, kol kas nematyti, kad bent jau bitkoinas išgyventų naujus kritimus ar augimą.

„Kai kovo 1 dieną pasipylė Rusijos rubliai į biržas ir buvo pradėtas pirkti bitkoinas, ir visos didžiosios kripto valiutos, atsirado labai didelė paklausa ir bitkoinas šoktelėjo netgi iki 18 proc. pliuso.

(...) Nelabai tikiu jos (kainos) labai stipriu kritimu arba augimu. Nes netgi tas įėjęs į kripto biržas rublių kiekis parodė: na, šoktelėjo bitkoinas iki 18 proc., bet šiuo metu jisai laikosi maždaug tose ribose, kaip ir pašoko“, – sakė ekspertas.

„Blockchain Lithuania“ kompetencijų centro teigimu, kriptovaliutų keityklos Europoje, JAV ir Azijoje greičiausiai sustabdys beveik visus sandorius su Rusija – nacionaliniai reguliuotojai juos stumia siekti tarptautinio kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kontrolės ir reikalavimų laikymosi.

Ukrainos Vyriausybės atstovai yra paprašę kriptovaliutų keityklų visiškai įšaldyti kripto prekeivius iš Rusijos. Kriptovaliutų keityklos „Binance“, „Coinbase“ ir „Kraken“ jau blokuoja visų Rusijos klientų, kuriems taikomos sankcijos, sąskaitas, o šiuo keliu jau seka ir daugiau keityklų.

Kompetencijų centro vertinimu, blokų grandinės ir sandorių analizės įrankių, pavyzdžiui, „Chainalysis“, „Elliptic“, „Crystal“ ir kitų, atsiradimas suteikia kripto ekonomikos bendruomenei galią efektyviai savireguliacijai.

„Putino karas Ukrainoje atkreipė visų dėmesį į kitą didžiulę problemą. Kaip teigiama „Chainalysis” 2022 metų kripto nusikaltimų ataskaitoje, Rusija konsoliduoja nelegalias kripto lėšas (daugiausia „ransomware“, pavogtas kriptovaliutas ir kripto turtą) ir nelegalius verslus, tokius kaip „Suex”, „Evil Corp”, „Finiko”, „Hydra Market”, teikiančius pinigų plovimo ir kenkėjiškų išpirkos reikalaujančių programų („ransomware”) paslaugas.

Dauguma išpirkos reikalaujančių verslų yra įsikūrę Rusijoje ir Irane, todėl turime pradėti diegti savireguliacines sankcijas decentralizuotų finansų protokolams ir centralizuotoms kripto paslaugoms“, – pranešime sako V. Kašėta.

Eksperto teigimu, su Rusija susijusiuose versluose galėtų būti sukaupta apie 20-25 mlrd. dolerių nelegalaus kapitalo kriptovaliuta, kurį bandoma kaip nors konvertuoti, „išplauti“, bet rezultatai nėra labai apčiuopiami.

Tai tą kapitalą nuolat bandoma kažkur iškišti ir sunaudoti, bet kiek mes matome (...), tai gali būti, kad nuo 2 iki 10 proc. kažkur tiktai išlenda“, – sakė jis.

Savo ruožtu Ukrainos vyriausybė surinko dešimtis milijonų dolerių kripto donacijų.

„Elliptic“ penktadienį pateiktais duomenimis, nuo invazijos pradžios vyriausybė Kijeve ir kariuomenei paramą teikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) jau pritraukė 56 mln. dolerių įvairiomis kriptovaliutomis.