„Manau, kad Europos Centrinis Bankas neturėtų kelti palūkanų normų. Bet tai reiškia, kad jis nepadarys klaidos. Kol vyksta konfliktas, kol daugelyje Europos valstybių reikia padidinti biudžeto deficitus ir finansuoti gynybą, energetikos sektorių, padidinti kompensacijas, tol nemanau, kad ECB bus spaudžiamas kelti palūkanų normas“, – trečiadienį organizuotame „Swedbank“ seminare kalbėjo N. Mačiulis.
Tačiau ekonomistas neabejoja, kad Federalinio rezervų banko (FED) vadovybė neišsižadės savo planų didinti palūkanų normas jau kovo mėnesį. Vis tik jis pažymi, kad dar iki Rusijos pradėto karo pradžios buvo svarstoma, ar JAV centrinis bankas nesiims dvigubo palūkanų didinimo, kuris siektų pakėlimą iki 0,5 proc. Tačiau dabar, eksperto teigimu, galimybės jas kelti net iki 0,25 proc. vertinamos kur kas atsargiau.
„JAV irgi šiek tiek sumažėjo lūkesčiai. Federalinio rezervo sistema vis dar turėtų didinti palūkanų normas kelis kartus šiemet, bet jeigu iki karinio konflikto buvo tikimasi, kad jau kovo mėnesį pakels palūkanų normas per pusę procentinio punkto, tai dabar yra net ne pilnai 0,25 proc. punkto pakėlimo lūkesčiai rinkose“, – svarsto jis.
Tai, kiek ilgai JAV ir euro zonos centriniai bankai turės laikytis nuosaikesnės pozicijos dėl palūkanų normų didinimo, N. Mačiulio vertinimu, priklausys nuo to, kiek užsitęs Kremliaus vykdomas karas.
„Jeigu karinis konfliktas nesibaigia, intensyvėja, vis griežtesnės sankcijos yra taikomos, tai yra neigiamos pasekmės žaliavoms, kai kuriems ekonominiams procesams Vakarų valstybėse. Tai centriniai bankai lėčiau didins palūkanų normas“, – aiškino ekspertas.
Pasak ekonomisto, monetarinės politikos sprendimų priėmėjai pigių pinigų politikos galėtų kur kas drąsiau atsisakyti, jei Rusijos agresija Ukrainoje sustotų artimiausiu metu.
„Jeigu, ko labai tikimės, karinis konfliktas greitai baigiasi ir Rusija grįžta į savo teritoriją, tai tikėtina, kad greitai normalizuojasi ir žaliavų kainos, neigiamų ekonominių procesų išvengiama. Aišku, tame kontekste vėl tampa akivaizdu, kad JAV palūkanų normos turi būti gerokai didesnės, ECB irgi turbūt pradės normalizuoti tas palūkanų normas“, – tvirtino N. Mačiulis.
ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB vasario pradžioje nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.
Tuo metu FED sausio pabaigoje pareiškė, kad netrukus jie ketina imtis palūkanų normų didinimo. Tai motyvuojama pagerėjusia užimtumo situacija ir nemažėjančiu infliacijos lygiu.
Nors tiksli data nebuvo nurodyta, pirmasis centrinio banko palūkanų kėlimas nuo COVID-19 pandemijos pradžios JAV galėtų įvykti jau kovo mėnesį, kai planuojama baigti obligacijų supirkimo skatinimo programą.
