Kaip Eltai sakė UŽT direktorė Inga Balnanosienė, tarnyba, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir MD atsisakė įprastų migracijos procedūrų ir leidimų dirbti išdavimo tvarkos dėl Rusijos karinės invazijos iš tėvynės bėgantiems ukrainiečiams.

Iškart, be papildomų dokumentų galės dirbti Ukrainos piliečiai, turintys asmens ar kitą kelionės dokumentą, turintys Šengeno, humanitarinę vizą ar laikiną leidimą gyventi, taip pat besinaudojantys beviziu režimu. Žmonės be dokumentų, skubos tvarka suteikus vizą Lietuvoje likti dėl humanitarinių priežasčių, taip pat galės dalyvauti darbo rinkoje. Jiems bus suteikiamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kol sprendžiamas jų teisinės padėties klausimas.

„Be jokių papildomų trikdžių UŽT yra pasirengusi integruoti tuos žmones Lietuvoje“, – teigė I. Balnanosienė.

Naujoji tvarka galios tik Ukrainos piliečiams – asmenys iš kitų trečiųjų šalių ir toliau bus aptarnaujami įprastine tvarka.

Inga Balnanosienė

Pasak UŽT vadovės, verslas bendradarbiauja aktyviai ir yra pasiryžęs suteikti galimybę karą namuose palikusiems ukrainiečiams dirbti. Kaip tarnyba jau skelbė, iniciatyvą įdarbinti ukrainiečius išreiškė tokios įmonės kaip „Utenos Biovela–Utenos mėsa“, „Amber Food“, „Pieno žvaigždės“ ir kt. Kad yra pasirengęs įdarbinti Ukrainos žmones antradienį pranešė ir prekybos tinklas „Iki“.

„Susitelkimas visų visuomenės grupių, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus yra labai jaučiamas ir verslas yra atviras įdarbinimui atvykstančių žmonių. Šiandien turime keliasdešimt įmonių visoje Lietuvoje atverti darbo vietas atvykstantiems iš Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo ji.

Kadangi Ukraina neleidžia išvykti 18–60 metų vyrams, didžiąją dalį atvykstančiųjų sudaro moterys ir vaikai. Anot I. Balnanosienės, todėl daugiausia darbo vietų bus siūloma aptarnavimo, apgyvendinimo ir kituose paslaugų sektoriuose.

„Didžiausias dėmesys skiriamas būtent šios tikslinės grupės darbo vietų pasiūlymui – darbas svetingumo, paslaugų sektoriuose. Tačiau turime tikrai ne vieną dešimtį pasiūlymų ir logistikos, statybos, gamybos, inžinerinės pramonės srityse“, – paaiškino I. Balnanosienė.
Verslas suteiks visas sąlygas dirbti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pasidžiaugė sprendimu taikyti lankstesnes migracijos ir įsidarbinimo taisykles, kurios, anot jo, Lietuvoje yra labai sudėtingos.

Andrius Romanovskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Žinome, kad turime bendrai gan griežtą reguliavimą, susijusį su hibridine ataka iš Baltarusijos. Dabar sakome, kad tie žmonės nepakliūtų po biurokratiniu volu ir matome, kad institucijos jau žaibiškai reaguoja“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

LVK vadovas patikino, kad verslas visiškai padės atvykusiems asmenims rasti darbą, kad jie savarankiškai užsitikrintų sau pajamas, dėl ko mažiau valstybės kaštų reikėtų jiems išlaikyti.

„Be abejonės, sudarysime visas galimybes kaip darbdaviai, kad jie galėtų bent laikinai būti darbo rinkoje, galėtų save išlaikyti ir nebūtų našta visuomenei. Pabėgėliams patiems yra tragedija, bet tuo pačiu čia yra ir tam tikra našta visuomenei“,– sakė A. Romanovskis.

Vis tik jis pabrėžė, kad verslas neketina pasinaudoti situacija saviems ekonominiams interesams ir darbuotojų trūkumo problemoms spręsti.

„Dabar, manau, pirminis tikslas žmonėms, kurie dėl humanitarinių dalykų atvažiuoja, kad laikinai turėtų normalų statusą, jaustųsi saugūs ir galėtų užsitikrinti sau tam tikrą veiklą, kad turėtų iš ko gyventi ir netaptų mūsų visuomenei našta“, – teigė A. Romanovskis.

„Tai neturi būti kažkoks dalykas, kad kažkas pasinaudoja ir išsisprendžia ekonomines problemas. Visi galvoja apie žmones ir kaip jiems padėti“, – pridūrė jis.

Viena didžiausių pagalbos priemonių verslo atstovas įvardijo būtent sudaromas galimybes ukrainiečiams dirbti ir užsidirbti.

„Yra toks pasakymas, berods, žydų išmintis: didžiausia labdara yra ne pinigai, o galimybė suteikti žmogui darbą, kad jis pats galėtų oriai dirbti ir save išlaikyti. Manyčiau, kad čia būtų didžiausia parama jiems, jei mes galėtume juos priimti ir duoti, išlaikant jų orumą, galimybę dirbti ir save išlaikyti“, – apibendrino LVK prezidentas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas savo ruožtu priminė, kad darbdaviai jau seniai tariasi su politikais, kaip palengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių migracijos procedūras – apie tai nuo gruodžio buvo diskutuojama Vyriausybės atstovų vadovaujamoje darbo grupėje.

Danas Arlauskas

Jis sutiko, kad dabar galiojanti įdarbinimo tvarka neatitinka Lietuvos darbo rinkos padėties, o pačioje darbo grupėje sprendimai buvo priimami pernelyg vangiai. Be to, pasak darbdavių atstovo, šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai neretai komandiruojami į Lietuvą iš Lenkijos, kurioje ir yra įdarbinti. Pietinėje Lietuvos kaimynėje užsieniečių įdarbinimo procedūros yra paprastesnės ir trumpesnės, iš ten į komandiruotes atvykdavo ir daug ukrainiečių.

„Visada sakėme, kad ukrainiečiai kaip žmonės yra mentališkai mums artimi ir yra labai reikalingi. Ir mes akcentavome tą dalyką: kodėl ukrainiečiai turi važiuoti per Lenkijos įdarbinimo agentūras, kai galėtų tiesiai į Lietuvą“, – teigė D. Arlauskas.

„Ilgą laiką bandėme įtikinti politikus, kad jūs teisiškai sudarykite sąlygas, kad mūsų įdarbinimo agentūros galėtų komandiruoti į Lietuvos įmones. Aš manau, kad šitas toks dalykas labai skaudus, liūdnas, bet jis aktyvuos šitos problemos sprendimą, kad greičiau būtų galima integruoti į Lietuvos darbo rinką“, – svarstė LDK prezidentas.

Jis, be kita ko, atkreipė dėmesį, esą lieka neaišku, ar darbdaviai tarp atvykusių žmonių ras reikiamų darbuotojų. Pašnekovo teigimu, Lietuvos darbdaviams šiuo metu reikia įvairių specialybių, pavyzdžiui, statybos, transporto, paslaugų sektoriaus profesionalų.

„Nežinome dabar, kokie tie bus pabėgėliai. Ar užtenka kokios bus kvalifikacijos, kurios bus reikalingos darbo rinkai“, – svarstė D. Arlauskas, kartu pažymėjęs, kad taip pat kol kas neaišku, kokiomis sąlygomis juos bus galima įdarbinti.

„Dar nežinome, kokį jie turės statusą ir kokie bus reikalavimai, nes jeigu tie patys bus reikalavimai, kaip yra dabar, kad atlyginimai ne mažesni nei sektoriaus vidurkis, o jo kvalifikacija neatitiks... Čia yra dar daug klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų“, – teigė D. Arlauskas.

Antradienio Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota apie 200 atvykusių ukrainiečių. Anot ministerijos, Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, o Lietuvos piliečiai apgyvendinimą galėtų suteikti dar 23 tūkst. jų.

Iš šių asmenų nereikalaujama pateikti kelionės dokumentų, sveikatos draudimo ir kitų dokumentų, kurie suteikia teisę jiems atvykti ir būti Lietuvoje. Pabėgėliams iš Ukrainos bus užtikrinama teisė gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

MD praėjusią savaitę taip pat pranešė, kad dabar Lietuvoje esantiems Ukrainos piliečiams, kurių nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galiojimas baigiasi, iškart bus pritaikytas 90 dienų bevizis režimas. Kaip skelbia departamentas, šiuo metu nebus sprendžiama dėl ukrainiečių grąžinimo ar išsiuntimo, o Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai, dėl kurių priimti sprendimai grąžinti juos į užsienio valstybę, gali likti Lietuvoje.