Septynios dalys plataus masto dėlionėje
Europos Sąjunga atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT septynis Rusijos bankus, tarp kurių yra „VTB bankas“ „Bank Rosija“, „Otkrytije“, tačiau „pasigailėta“ „Sberbank“ ir su dujų milžine „Gazprom“ susijusio „Gazprombank“, rašo Bloomberg.
Besitikint sprendimų dėl šių sankcijų tądien kalbinti analitikai teigė, jog norint pasiekti efektą priemonės galėtų būti platesnės.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad kelių – nors ir didžiausių – Rusijos bankų atjungimas nuo tarpbankinės sistemos gali neduoti norimo poveikio, nes lieka nesankcionuotų finansų įstaigų.
„Iš esmės, taip, paliekama erdvė atsiskaitymams vykti, o jeigu vyksta atsiskaitymai, tai prekyba tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, – sudėtingai, bet – toliau tęsiasi. Ir tie mokėjimai toliau vyksta per tuos rinkos žaidėjus, kurie nėra atjungiami nuo SWIFT (...).
Jeigu paliekamos landos, kaip apeiti, tai natūralu, kad ten iš karto eis ir verslas, ar žmonės, kurie norės atlikti sandorius ir tie sandoriai vyks“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, lieka klausimas, kiek Vakarų pasaulis nori palikti prekybos tarp savęs ir Rusijos.
Ekonomisto vertinimu, nereikia pamesti ir sektorinių sankcijų klausimo, nes dalį prekių ar žaliavų Rusija gali parduoti ne per savo įmones.
„Jeigu pirks žaliavas iš Rusijos, o apmokėjimas vyksta per Kiprą, per Šveicariją ar kitą šalį, tai tas atjungimas nuo SWIFT leidžia (tai yra: tebeleidžia) sudaryti sandorį (...) Bet jeigu būtų sektorinės sankcijos, iš karto ta šalis nebegali dalyvauti sandoryje“, – sako ekonomistas.
Jis mano, kad sektorinės sankcijos netgi stipresnės nei atjungimas nuo SWIFT – bent jau dabartiniu, daliniu to planuojamo atjungimo pavidalu.
Jis sutinka, kad Rusijos ekonomikai suduotų smūgį embargas energijos išteklių eksportui, „nes didžioji pinigų, ateinančių į Rusiją, yra nafta ir dujos. Tai iš esmės kol šita prekyba vyksta, tol tie doleriai keliauja į Rusiją“. Tačiau T. Povilauskas sako, kad tik politikai gali pasakyti, kiek šiam sprendimui pasiruošusi Europa.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas linkęs pritarti, kad sektorinės sankcijos ir embargas energijos ištekliams galėtų būti taikomas.
„Vertinčiau šiuo atveju teigiamai, nes vėlgi kol kas nėra požymių, kad Rusija stabdytų savo agresiją prieš Ukrainą, netgi priešingai, Rusija stiprina savo puolimą. Tai aš sakyčiau, kad taip, atjungimas nuo dujų ir naftos turi būti svarstomas, tuo labiau, kad pati Europos Sąjunga ir ypač euro zona, turi realių ekonominių instrumentų, kad sumažintų tą neigiamą sankcijų poveikį ekonomikai“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Eksperto teigimu, Europos Centrinis Bankas gali „paleisti naują pinigų spausdinimo priemonę“, supirkinėti pagal ją euro zonos valstybių obligacijas ir taip padėti šio valiutos bloko valstybėms kompensuoti įmonėms ir gyventojams energetikos išteklių kainų padidėjimą.
„Tai tas variantas būtų geras ir apskritai, sakyčiau, tai netgi ilgalaikėje perspektyvoje būtų teigiama Europai, kadangi tai dar labiau paskatintų Žaliojo kurso plėtrą Europos Sąjungoje, prie kurio ji ir taip eina“, – sakė A. Izgorodinas.
Jis mano, kad vertėtų svarstyti plėsti SWIFT atjungimo sankciją didesniam bankų skaičiui Rusijoje.
„Manau, kad tas sankcijas dar tikrai reikėtų plėsti ir gerokai padidinti bankų skaičių (...), nes Rusijos bankų skaičius viršija 300“, – teigė jis.
Turi alternatyvą SWIFT?
Vis dėlto „Brandnomika“ ekonomistas teigia, kad svarbus ne tik pats bankų atjungimas nuo SWIFT, bet ir „prasidėjusi panika tarp bankų klientų ir indėlininkų“.
„Angliškai tars terminas vadinasi „bank run“, lietuviškai tikriausiai bus „bankų puolimas“, kai žmonės dėl pasirodžiusios informacijos apie tai, kad bankai yra atjungiami nuo SWIFT, masiškai puolė išiminėti savo pinigus iš bankų“, – sako jis.
„Šis momentas skaudžiausiai ir kirs Rusijos bankų sistemai ir turbūt pačiai Rusijos ekonomikai, kadangi tai reiškia, visų pirma, bendrą paniką tarp gyventojų ir vartotojų, ir, antra, tai, kad Rusijos centrinis bankas tikriausiai turės įsikišti į finansų rinką ir padėti bankams“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, vis dėlto Rusijos reguliuotojas turi ribotas galimybes padėti kredito įstaigoms.
„Nes iš bendro 630 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko rezervo 440 mlrd. yra užšaldyti, jie papuolė po vakarų sankcijomis, tai Rusijos centrinis bankas turės labai mažai manevro laisvės padėti savo bankams. Ir aš jau matau netiesiogiai tų požymių, kad situacija yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Rusijos centrinio banko teigimu, jo Finansinių pranešimų perdavimo sistema (Система передачи финансовых сообщений (СПФС)) gali pakeisit sistemą SWIFT, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
„Mes vystėme ir vidinę finansų infrastruktūrą, todėl ji veiks be nutrūkimų. Mes turime Finansinių pranešimų perdavimo sistemą, kuri gali pakeisti SWIFT šalies viduje. Prie jos gali prisijungti dalyviai iš užsienio“, – kalbėjo Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, Rusijai gresiant būti atjungtai nuo SWIFT.
T. Povilauskas teigia, kad teoriškai šis sprendimas įmanomas, tačiau praktiškai – sunkiai tikėtina, jog kuri nors Vakarų valstybė jungsis prieš šios sistemos, savo ruožtu centrinės Azijos šalys nepasižymi didelėmis galimybėmis suteikti Rusijai užsienio valiutos.
„Kiek pasakysiu savo supratimą, tai tiesiog prie tos sistemos gali jungtis kitų užsienio šalių bankai ir per tą sistemą tu gali atsiųsti tuos dolerius (...). Nemanau, kad kažkas iš Vakarų pasaulio drįstų tapti šitos atsiskaitymo sistemos dalyviais“, – sakė T. Povilauskas.
Jungtinės Karalystės Loughborough universiteto profesorius, mokėjimo paslaugų ekspertas Alistairas Milne‘s Financial Times straipsnyje teigia, kad SWIFT sankcijų apskritai gali nepakakti siekiant atkirsti Kremliaus režimą nuo tarptautinių finansų.
Jis kartu mano, jog Maskva gali pasitelkti jau minėtą savo alternatyvą, kuri, pasak eksperto, vis labiau naudojama Eurazijos ekonominėje sąjungoje, apimančią Rusiją, Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją.
„Irano atvejis (jo atjungimas nuo SWIFT – red.) parodo, kad aktyvų įšaldymas, perlaidų draudimas ir baudos kiekvienai institucijai, padedančiai apeiti finansines sankcijas, – tai kur kas efektyvesnės priemonės nei šalies atjungimas nuo SWIFT“, – kalba A. Milne‘s.
Pasigenda realaus poveikio rubliui
Už nuoseklesnį Rusijos finansų sistemos atjungimą nuo SWIFT viešoje erdvėje pasisako ir kai kurie Lietuvos politikai bei kiti situaciją stebintys asmenys.
Tokią nuomonę išsakė ir konsultacijų paslaugų bendrovės „Gooliver“ partneris Kęstutis Jovaišas, kuris įsitikinęs, kad karinei operacijai Rusija ruošėsi ne vienerius metus, tačiau Europa tiek laiko neturi ir – nepaisydama gresiančių ekonominių praradimų – turėtų rimčiau pažvelgti, ar Rusijos rublis patiria pakankamą spaudimą.
„Jeigu rublis būtų nulis šiandien, tai (karas) realiai būtų dienų klausimas, tai mano visas akcentas yra, kad sankcijos veikia labiau ilgalaike prasme, bet Ukraina tiek laiko neturi. Tie etapai didės, Rusijos pajėgumai fiziniai, bombų skaičius ir ta beprotybė neturi ribos, jie didins tuos etapus, nes jau pradėjo žaidimą va bank“, – sakė K. Jovaišas.
Socialiniame tinkle jis rašė, kad sustabdyti karą reikia čia ir dabar, o tai gali padaryti Rusijos žmonės, išėję į gatves. Tačiau jeigu doleris kainuos 150-200 rublių, jie to nepadarys. Situacija pasikeistų, jei doleris kainuotų 3-10 tūkst. rublių.
„Rusiją (jos režimą – red.) gali sustabdyti – istoriškai taip sustabdydavo – patys žmonės: ateina į gatves ir, kažkuria prasme, išneša valdžią (...) Jeigu jie neturės, ką valgyti, tada iš principo išeis į gatves. Tai mano pozicija yra, kad sankcijos yra nukreiptos į ilgalaikį Rusijos kaip tokios konkurencingumo sumažinimą, bet jos jokia forma nestabdo veiksmų šiandien, nes žmonės neišeis į gatves“, – sakė jis.
A. Izgorodinas akcentuoja, kad žmonės Rusijoje jau išeina prie bankomatų, o priimtos sankcijos tikrai veikia ir „Rusijos ekonomika yra pakankamai netoli bedugnės krašto“. Jis sutinka, kad sankcijas reikia griežtinti, tačiau jau dabar Kremlius turi rimtų problemų.
„Sakyčiau, kad iš visų dabartinių ekonominių sankcijų, kurios yra priimtos, pati inovatyviausia sankcija buvo būtent Rusijos centrinio banko turto užšaldymas, kadangi panašu, jog šitas dalykas buvo labai veiksmingas ir labai panašu, kad Rusijos centrinis bankas buvo tam nepasiruošęs“, – sakė A. Izgorodinas.
K. Jovaišas pripažįsta, kad Rusijos atjungimas nuo SWIFT būtų skausmingas ir Europai, tačiau kito kelio nėra. Ir jeigu tai nebus padaryta laiku, „kad ir kokia didelė kaina būtų – tokios naujos progos nepasitaikys dar per 30-50 metų“.
„Europa užsidaro sau iš esmės apsirūpinimą naftą ir dujomis pilnai, nes atjungimas nuo SWIFT reiškia visišką cancel. Ar Europa tą gali šiandien išlaikyti, aš šito nežinau – neturiu informacijos apie apsirūpinimą, apie pajėgumus, kiek ta ekonomika sustotų, ar čia irgi riaušės kažkokios prasidėtų (...)
Ką reiškia SWIFT atjungimas: kad Europai reikės galvoti, jeigu ji nori įsigyti dujų, kaip už tas dujas atsiskaityti rubliais, arba iš kur turėti alternatyvų dujų šaltinį arba iš esmės sustabdyti ekonomiką, kas reiškia, kad Europa irgi „stoja ant kelių“. Išlošia Amerika tada, Kinija, Rusija“, – aiškino K. Jovaišas.
Jis įtariai žvelgia į Rusijos karinės kampanijos pradžią ir linkęs manyti, kad Kremliaus armijos veiksmai kol kas yra veikiau parodomieji, savotiškas temperatūros matavimas, po kurio gali prasidėti reali eskalacija.
„Tokiai operacijai, ką Rusija padarė, ruoštis reikėjo mažiausiai 3-4 metus (...) Laikas, kai vis dar žiema, bet jau nebe taip šalta, irgi pasirinktas neatsitiktinai (...) Europa dabar tiesiog fiziškai, matyt, negali atsijungti (nuo Rusijos dujų – red.), nes tai gali būti labai rimtos pasekmės pačiai Europai“, – komentavo K. Jovaišas.
2014-ieji
Pašnekovo vertinimu, ieškant tikrųjų karo eskalacijos priežasčių verta prisiminti, kokį svarbų vaidmenį vaidina Krymas ir Juodoji jūra, joje esantys naftos bei dujų resursai (plačiau apie tai rašoma čia). Anot jo, kontroliuodama šias teritorijas pati Rusija gauna milžiniškus gamtinius išteklius, neleidžia rastis Europoje alternatyviam dujų tiekėjui.
„Tas dujų klausimas Kryme niekur nėra aptariamas. Ten yra, suskaičiavau, trijų trilijonų dolerių vertės ištekliai. Vien Juodojoje jūroje aplink Krymą. Štai jums ir atsakymas (...) Čia sankcijos, kur milijardą ar trilijoną eurų įšaldys – tai Rusija, su tuo dominavimu, dujų kainos reguliavimu tą trilijoną labai greitai atsigaus“, – kalbėjo K. Jovaišas.
„O rinkos dydis Kinijos, Indijos, Pakistano, Irano ir pan. yra nepalyginamai didesnis ateities prasme po 20-30 metų nei kad Europos dydis“, – svarstė jis.
„Gooliver“ partneris pabrėžia, kad tai yra tik jo asmeninė nuomonė, tačiau jis linkęs matyti platesnę strategiją prieš savaitę kilusioje invazijoje.
„Tada didelis klausimas: ar iš tiesų tai yra Rusijos (karas) prieš Ukrainą, ar tai nėra bendras planas Kinijos ir Rusijos? (...) Mano supratimu, už viso to yra Kinija. Mes to nematome, bet iš principo didžiausias laimėjimas yra Kinijai, kuri rusų rankomis pasidarys reikalą, liks švari“, – sakė K. Jovaišas.
Jis pridūrė, kad Kinija ir taip jau perka dujas iš Rusijos keliskart pigiau už Europą, o su minėtais klodais įgytų milžinišką konkurencinį pranašumą ir galimybes augimui. Dar daugiau – vėliau Azijos šalis galėtų pareikšti, kad yra „žalia“ ekonomika (Europa dabar traktuoja dujas kaip pereinamąjį kurą savo Žaliajame kurse).
