„Apsiskaičiavimas įspūdingas tiek kariniame, tiek ekonominiame fronte“, – pirmadienį „Delfi“ sakė jis.
Atsargų nepanaudos
Rusijos centrinio banko duomenimis, 2022 metų vasario 1 dieną oficialiosios šalies tarptautinės atsargos iš viso sudarė 630,207 mlrd. JAV dolerių (apie 558 mlrd. eurų). Tai – auksas, vietos ir užsienio valiuta bankuose, specialiosios skolinimosi teisės ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).
Apskritai Rusijos tarptautinės atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje – ketvirtoje vietoje po Šveicarijos (1 trln. dolerių), Japonijos (1,4 trln. dolerių) ir Kinijos (3,4 trln. dolerių). Palyginimui, Lietuvos tarptautinės atsargos gruodį siekė 4,9 mlrd. eurų (5,5 mlrd. dolerių).
Anksčiau svarstyta, kad būtent dėl šių atsargų Kremlius nebijo Vakarų sankcijų. Vis dėlto, karas Ukrainoje, kaip sakė Ž. Mauricas, privertė juos pritaikyti precendento neturinčias sankcijas.
Vasario 1 dienos duomenimis, Rusijos centrinis bankas valdė 468,631 mlrd. JAV dolerių užsienio valiuta ir 132,256 mlrd. dolerių vertės aukso.
Naujausioje Rusijos centrinio banko aktyvų valdymo ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metų birželio 30 dieną atsargos užsienio valiuta ir auksu buvo pasiskirstę taip: 32,3 proc. eurai, 21,7 proc. auksas, 16,4 proc. JAV doleriai, 13,1 proc. juaniai, 6,5 proc. svarai sterlingų ir dar 10 proc. kitos valiutos.
Taigi, vien ES ir JAV sankcijos reiškia, kad apie 48,7 proc. užsienio valiutos Rusijos centriniam bankui tampa nepasiekiama.
„Didžioji dalis yra užšaldyta ta prasme, kad jie nėra laikomi grynaisiais, jie investuojami į valstybių obligacijas. Dabar, kadangi Rusijos centrinis bankas yra sankcijų sąraše, joks finansinis tarpininkas nenorės atlikti transakcijos, nepirks tų obligacijų, neduos mainais grynųjų eurų ar dolerių“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Iššūkis dėl aukso ir Kinijos
Problemų Rusijai gali kilti ir dėl aukso (apie penktadalis atsargų) ir Kinijos valiutos juanio (apie 13 proc.).
„Dar yra iššūkių su auksu, nes didžiąją jo dalį Rusija laiko savo šalyje. Manau, kitos šalys gali nepasitikėti Rusija, tektų fiziškai gabenti kitur, o tai užtruktų laiko ir resursų, – svarstė Ž. Mauricas. – Dėl Kinijos juanio irgi neaišku. Ar ji (baimindamasi JAV sankcijų – „Delfi“) sutiks pardavinėti valiutą.“
Ekonomistas pastebėjo, kad smarkiai susitraukęs realių atsargų dydis yra bloga žinia rublio kursui.
„Centrinis bankas negalės po to tų eurų ar dolerių keisti į rublius. Rublis užsienio valiuta gelbėjimas tiesiog parduodant turimus eurus ir dolerius, perka rublį. Taip palaikomas jo kursas. Dabar negali to daryti, dėl to pakėlė palūkanų normą“, – sakė jis.
Kaip žinia, pirmadienį Rusijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidino nuo 9,5 iki 20 proc.
„Jei niekas nesikeis, tada teks pereiti prie rublių spausdinimo. Tam įsisiūbavus, rublio kursas keisis labai smarkiai. Dabar yra kritinė savaitė.
Rusijai dabar yra apmąstymų laikas, bet mąstyti reikia greitai. Jie tikrai nesitikėjo, kad bus užšaldytos atsargos eurais, o dar yra atjungti nuo SWIFT, oro erdvė uždaryta“, – Kremliaus problemas vardijo Ž. Mauricas.
