„Matyt, sąlyginai Kinijos krizė, ko gero, bus ženkliai mažesnė, negu ką mes kalbame dabar būtent su Rytų kaimynėmis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė V. Janulevičius, patvirtinęs, jog ekonominiai padariniai nesulyginami ir užsidarius tranzitui per Baltarusiją ir Rusiją verslas patirs iššūkių.
„Tikrai nepalyginami dalykai. Uždarytas tranzitas per Baltarusiją, uždarytas bus, matyt, tranzitas per Rusiją. Visgi esame prekiaujanti šalis, perparduodame daug, į Kazachstaną, kitas šalis. Taigi, tas Rytų krypties uždarymas tikrai pareikalaus nemažai iššūkių iš visų verslų“, – teigė jis.
Anot V. Janulevičiaus, eksportas į Rusiją buvo sėkmingai pakeistas kitomis rinkomis dar prieš 8 metus, Europos Sąjungai ir Rusijai viena kitai pritaikius sankcijas. Prekyba su Rusija, verslo atstovo teigimu, maža ir neįvairi, tačiau įmonės turės greitai ieškoti, kuo pakeisti iki šiol importuotas rusiškas žaliavas, už kurias, pašalinus Rusiją iš tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT, nebus kaip atsiskaityti.
„Dabar klausimas, kaip mes gerai susiruošime pakeisti tiekimo šaltinius. Jei mes išsispręsime šituos klausimus, tikėtina, kad jie bus šiek tiek brangesni, bet vėlgi, ta nepriklausomybė irgi kainuoja. Turėti nepatikimus tiekėjus, manau, kad yra sudėtinga. Juolab kad niekas nepažeidinės ES sankcijų“, – kalbėjo LPK prezidentas.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Vakarų šalys šeštadienį susitarė dėl naujų finansinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančių kai kurių šalies bankų atjungimą nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Vakarai taip pat susitarė paskelbti ribojamąsias priemones, kad Rusijos centrinis bankas negalėtų „pasitelkti tarptautinių sandorių rublio kursui palaikyti“, teigė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Savo ruožtu Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo po to, kai Vilniuje buvo leista atidaryti pirmąją pasaulyje Taivaniečių atstovybę salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu. Pekinas šį žingsnį pavadino „Vienos Kinijos principo“ pažeidimu ir sustabdė prekybą su lietuviškomis įmonėmis. Anksčiau skaičiuota, kad dėl to Lietuvos verslas galėtų prarasti apie 300 mln. eurų.
