Rusijos rubliui pirmadienį dolerio atžvilgiu nukritus 30 proc. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, mano, jog ir ši diena, ir visa ši savaitė Rusijos finansų rinkoms žada būti ypač įtempta, nes sankcijos yra netikėtos nei pasauliui, nei pačiai Maskvai.
„Pagrindinis dalykas turbūt ne atjungimas bankų nuo SWIFT sistemos, bet paties Rusijos centrinio banko sankcionavimas, kas efektyviai įšaldo du trečdalius – grubiai sakau – visų turimų rezervų: daugiau kaip 600 mlrd. dolerių, kuriuos Rusija kaupė ilgus metus būtent tokiems įvykiais. Jie tikėjosi, kad išaugus geopolitiniam neapibrėžtumui, Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, ji sugebės stabilizuoti savo ekonomiką naudodama tuos rezervus“, – teigė Ž. Mauricas.
Anot jo, kadangi Rusijos centrinis bankas irgi papuola į sankcionuotų institucijų sąrašą, tad tampa praktiškai neįmanoma parduoti didžiosios dalies turimų aktyvų.
„Vieninteliai įrankiai lieka aukso rezervą parduoti, bet tai labai sudėtinga, nes didžioji dalis rezervo laikoma pačioje Rusijoje, tai nėra lengva konvertuoti. (...) Ir Kinijos juaniais laiko apie 12 proc. rezervo“, – sakė ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad Rusija per pastaruosius metus didino rezervų dalį eurais ir mažino doleriais, tikėdamasi, kad Europa išliks susiskaldžiusi ir atsiras šalių, kurios vetuos tokį drastišką sankcijų įvedimą.
„Ir čia ekonomine prasme Rusija turbūt dar labiau, sakykime, apsiskaičiavo, nei netgi gal kariniame fronte, nes Europa parodė unikalią vienybę, bet netgi peržengė tam tikras linijas, tam tikrus rubikonus, įvedė tokio masto sankcijas, kurių nėra įvedusi anksčiau“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.
Rusijos centriniam bankui pirmadienį paskelbus, kad didina bazinę palūkanų normą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog tai yra bandymas stabilizuoti Rusijos rublio kursą, padidinti jo patrauklumą.
„Paskatinant gyventojus laikyti indėlius, gauti tą grąžą, bet kažin, ar to pakaks, kad būtų atstatytas pasitikėjimas rubliu. Aš labai abejoju. Bet tuo pačiu metu tai sukuria milžinišką finansinę naštą tiems gyventojams ir įmonėms, kurie nori pasiskolinti, kurie dar galės pasiskolinti ar yra pasiskolinę – jų skolinimosi kaštai labai smarkiai išauga“, – sakė N. Mačiulis.
„Tai čia atsiranda spaudimas iš visų pusių. Ir apribotos galimybės eksportuoti produkciją, ir nusipirkti iš užsienio įvairiausias technologijas ir komponentus, ir atsiskaitymai apriboti, ir palūkanų normos kyla, ir importuojama produkcija, kurią dar galima nusipirkti, brangsta ženkliai. Tai tikrai labai nepavydėtina situacija“, – apie iššūkius Rusijos ekonomikai kalbėjo ekspertas.
Rublio nuvertėjimas sukuria virtinę problemų
N. Mačiulis pažymi, kad Rusijos finansų sistema tampa labai izoliuota nuo likusio pasaulio, o viena iš didžiausių rizikų trumpuoju laikotarpiu yra tai, kad Rusijos gyventojai praranda pasitikėjimą rubliu.
„Nori kuo greičiau išsigryninti juos, iškeisti į kitas valiutas, praranda pasitikėjimą bankais, nebenorės laikyti pinigų. Tai reiškia, kad gresia Rusijai ir bankų krizė, kurią turėtų bandyti suvaldyti centrinis bankas, bet jo galimybės irgi yra ribotos dėl to, kad jam pačiam bus pritaikytos sankcijos“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, Rusijos ekonomika patiria stiprų infliacinį spaudimą iš įvairių šaltinių, o rublio nuvertėjmas reiškia, kad šalyje brangs visos importuojamos prekės, maisto produktai, technologijos, buitinė technika, kurią Rusija perka iš kitų šalių.
„Dar labiau turbūt spaudimą kainoms ir vartotojams sukuria tai, kad kai kurių prekių bus apribotas eksportas į Rusiją, tų kasdienio vartojimo prekių galbūt mažiau, bet įvairių technologijų trūkumas irgi susidarys“, – pridūrė jis.
Ž. Maurico teigimu, dabar pasaulyje laukiama, kas nutiks žaliavų su eksportu. Auga tikimybė, jog Rusijai nepavyks eksportuoti didesnės dalies arba bent jau tam tikros dalies žaliavų, kadangi sutriks atsiskaitymai.
„Jeigu ta dalis bus nedidelė, kurią Rusija galės eksportuoti, tai praktiškai didins pagrindinio jos ekonomikos pamato paplovimą ir realiai gali rublis toliau silpnėti, ir pakankamai stipriai, ir tai lemti infliaciją, vėliau gal net hiperinfliaciją“, – sako Ž. Mauricas.
Jo teigimu, dabar svarbu, kokia šią savaitę bus Artimųjų Rytų, ypač Saudo Arabijos reakcija – veikiausiai jos padidins naftos pasiūlą.
„Naftos kaina vėl pakilo iki 100 dolerių už barelį, galbūt galėtų kažkiek pasvyruoti, bet matote, jeigu yra tokia krizinė situacija ir visi vieningai sutaria, kad tai krizinė situacija, tai dažniausiai kitos šalys, kurios turi papildomų galimybių padidinti naftos pasiūlą, jos ją padidina“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas.
Rusijai gresia ypač gili ekonominė krizė
N. Mačiulis prognozuoja, kad Rusijos gyventojams gresia veikiausiai dar nematyta krizė.
„Tai, ką pajus ir jau šiandien jaučia Rusijos gyventojai, ir be jokios abejonės finansų sistemos visas izoliavimas ir paralyžiavimas reiškia, kad ten sunku tikėtis investicijų ir darbo vietų kūrimo, ir kažkokio ženklesnio pajamų augimo, tai tikrai bus turbūt didžiausia krizė Rusijoje nuo 1999 metų, kai bankrutavo Rusija ir bus skausmingiau nei 2008 metų finansų krizė“, – prognozavo jis.
Ž. Mauricas sako, kad kraštutiniu atveju Rusijai gresia Venesuelos ar Šiaurės Korėjos ekonomikų dalia.
„Žiūrėsime, kokia šią savaitę bus rinkų ir Rusijos centrinio banko reakcija, bet jie daug erdvės neturi, praktiškai jiems tiksi laikas ir jiems yra iki mėnesio, sakyčiau. Nes kitu atveju bus Rusijos ekonomikos „Venesuelizacija“ ir „Šiaurės Korėjizacija“ su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Rusijoje ir visuomenės, ir verslo lygis gerokai aukštesnis nei tose šalyse, nepalyginsi. (...) Vis tiek – labiau europinė šalis, yra ir tų verslų, tai nemanau, kad žmonės susitaikys su tokia situacija ir bus labai įdomu stebėti, kokie pokyčiai bus pačioje Rusijoje“, – svarstė Ž. Mauricas.
Svarbus Kinijos vaidmuo
Ekonomistų vertinimu, dabartinėje situacija labai svarbu, kaip elgsis Kinija, bet turbūt negalima tikėtis, kad ši Azijos milžinė pultų į pagalbą Rusijai.
Ž. Maurico manymu, vargu, ar Pekinas mes Maskvai „gelbėjimosi ratą“.
„Kinija, sunku pasakyti, bet ji bandys laikytis neutraliai ir, matyt, jeigu tam tikras transakcijas ir leis vykdyti, tai tik tas, kurios naudingos Kinijai – aš taip manyčiau. Norės importuoti tam tikras žaliavas, tai importuos – kiek jai reikia, kiek jai tuo metu naudinga“, — svarstė jis.
„Nes nelabai kas nori asocijuotis su Rusija visoje pasaulinėje arenoje (...) Praktiškai situacija bus labai sudėtinga, nes manau, kad šiuo metu Rusijai yra šoko laikotarpis“, – teigė jis.
N. Mačiulis taip pat mano, kad vienintelis „gelbėtojas“ trumpuoju laikotarpiu dar yra Kinija, bet neaišku, kaip ji elgsis.
„Kinija galėtų ir aprūpinti kai kuriomis technologijomis, ir paskolinti, ir pirkti Rusijos žaliavas. Tai nuo Kinijos veiksmų priklausys, kaip smarkiai grius Rusijos ekonomika“, – kalbėjo jis.
Ž. Mauricas pritaria nuomonėms, kad žaibiškas karas, arba vadinamasis blickrygas, Rusijai nepavyko. Maskva turbūt nesitikėjo nei tokio Ukrainos pasipriešinimo, nei tarptautinės bendruomenės susitelkimo.
„Rusija kažkiek dar turi laiko, dar galbūt bandys kažką daryti, su Kinija tartis, aukso rezervus sunaudoti (...). Šita savaitė bus daugiau mažiau esminė, kuri duos šiek tiek to aiškumo ir pamatysime, kas yra kur“, – sakė jis.
Senkant atsargoms karas negali tęstis amžinai
„Luminor“ ekonomisto teigimu, finansuoti karo su Ukraina veiksmus Rusijai tokiomis aplinkybėmis ypač sudėtinga.
„Sunku pasakyti, kiek tai tiksliai kainuoja. Aišku, jie gali sumažinti tą kainą, bet tada puolimo intensyvumas mažėja, galbūt dabar bando tą daryti, į Kijevą daugiau permeta puolamosios jėgos, kiti regionai gal šiek tiek ramiau laikosi. Tai žiūrėsime, kaip bus, bet realiai, apytiksliai, tai – vienas mėnuo ir po to visiškai nebus, iš ko finansuoti karinės kampanijos“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, pradėjus tuo tikslu spausdinti rublius, šios valiutos kursas „išskris į kosmosą“, gali būti pakartotas ir Zimbabvės ar kitų šalių hiperinfliacijos scenarijus, o už eurą mokama ir tūkstantis, ir dešimt tūkstančių rublių.
N. Mačiulis mano, kad vienintelis instrumentas, kuris galėtų dabar padėti Rusijos ekonomikai, – tai yra atsitraukti iš Ukrainos, pradėti derybų procesą, deeskalaciją ir tikėtis, kad dalis tų sankcijų bus atšauktos, nebus pritaikytos.
Jis nesiima prognozuoti, kokia bus karinės kampanijos ir kilusios įtampos trukmė.
„Sunku pasakyti, reikia pripažinti, kad Rusija turi didelius ir finansinius rezervus, ir ginkluotės išteklius (...) Taip jau nėra, kad per kelias dienas valstybė tampa nemoki“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
„Daug svarbiau vis tiek išlieka ne ekonominė, ne finansinė situacija, o kaip į tai reaguos V. Putinas ir Kremlius, suprasdami, kad gauna tokį precedento neturintį smūgį. Ar bandys ieškoti kažkokių išeičių, derėtis, ar elgsis dar agresyviau ir dar pavojingiau. Tai čia yra svarbiausia“, – kalbėjo N. Mačiulis.
ELTA skelbia, kad Rusijos rublis dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito beveik 30 proc., pasaulio galybėms paskelbus Maskvai naujas, griežtesnes sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą. Remiantis „Bloomberg News“, rublis krito 27 proc. iki 114,33 rublio už dolerį.
