Kaip pastebi garsus Kremliaus kritikas, buvęs kalėjime nužudyto teisininko Sergejaus Magnickio klientas Billas Browderis, visi šiame sąraše esantys asmenys labai mėgsta teistis su tais, kas juos pamini.
„Todėl nukreipiu į L. Moran, kuri juos išvardijo pasinaudodama savo parlamentinėmis privilegijomis“, – tviteryje rašė jis.
Nuo Abramovičiaus iki Peskovo
Pirmasis sąraše yra Romanas Abramovičius, kurio turtas vertinamas maždaug 13 mlrd. dolerių. Už Rusijos ribų jis geriausiai žinomas dėl to, kad valdo futbolo klubą „Chelsea“. Skelbta, kad 2018 metais R. Abramovičius lankėsi Lietuvoje, buvo apsistojęs viešbutyje „Pacai“, taip pat domėjosi Tauragės istorija, iš kur esą yra kilę jo seneliai.
Toliau L. Moran vardijo: VTB banko vadovai Denisas Bortnikovas ir Andrejus Kostinas, Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško, žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas, buvęs Rusijos premjero pavaduotojas Igoris Šuvalovas.
Septintasis sąraše – Rusijos valdomų kanalų laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas. Toliau seka maždaug 18 mlrd. dolerių turtą valdantis Ališeras Usmanovas, Rusijos federalinio Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas. Pastariesiems dviem Europos Sąjunga ir kai kurios kitos šalys jau yra pritaikiusios sankcijas.
Antrąjį dešimtuką pradeda „Pervyj kanal“ vadovas Konstantinas Ernstas, toliau rikiuojasi FSB padalinių vadovai Viktoras Gavrilovas ir Dmitrijus Ivanovas.
Taip pat įvardintas Rusijos federalinės kalėjimų tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas (jau taikomos ES sankcijos), buvęs premjeras Sergejus Kirijenka (taikomos sankcijos), teisėja Elena Morozova, prokuroras Denisas Popovas, RT tarnybos vyriausioji redaktorė Margarita Simonian, Chimki srities policijos departamento vadovas Igoris Jančukas.
20 vietoje nurodomas Rusijos nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas (taikomos sankcijos), 21-oje – turtuolis Olegas Deripaska. Po jų seka vienas „Gazprom“ vadovų Aleksejus Mileris, vienas „Rosneft“ vadovų Igoris Sečinas.
A. Navalno sąraše yra ir naujausias JK sankcijų objektas G. Timčenko. Oligarcho turtas vertinamas maždaug 20 mlrd. dolerių.
Ten pat dar minimi „Transneft“ pirmininkas Nikolajus Tokarevas, Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas, ilgametis buvęs generalinis prokuroras Jurijus Čaika, Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas, deputatas Pavelas Krašeninikovas, premjeras Michailas Mišustinas, centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Maskvos meras Sergejus Sobianinas, prezidento administracijos vadovas Antonas Vaino ir Maskvos regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
Dalis nubausti
Kaip pastebi švedų ekonomistas Andersas Aslundas, iš šių 35 asmenų, 12 jau yra įvestos JAV sankcijos, dar dviem – ES sankcijos.
„Tuo metu JK, kur daugelis jų ir gyvena, atsilieka. Kodėl? Turbūt suprantate kodėl“, – tviteryje svarstė jis, apeliuodamas į galimus jų ryšius su valdančiąja konservatorių partija.
Antradienį paskelbta, kad JK sankcijas pritaikys ne tik G. Timčenkai, bet ir Borisui bei Igoriui Rotenbergams, kurie valdo didžiausią Rusijos dujotiekio statybos įmonę „Stroygazmontazh“.
Savo ruožtu B. Browderis dėstė, kad jei Vakarai iš tikro nori paveikti V. Putiną, turi imtis jo pinigų, o tai reiškia maždaug 50-ies pagrindinių oligarchų.
„Apsidžiaugiau pamatęs, kad sankcijos pritaikytos oligarchams, bet tada pamačiau jų vardus. Jungtinės Karalystės paminėti oligarchai jau buvo sankcionuoti Jungtinių Amerikos Valstijų 2018 metais. Jie jau pertvarkė savo reikalus, perrašė turtą šeimos nariams, draugams ir patikėtiniams.
Žinome daug oligarchų, kurie yra nepaliesti, gyvena Londone, laiko V. Putino pinigus ir turėtų būt sankcionuoti, bet jie paminėti nebuvo. Borisas Johnsonas žino, kas jie yra, visi dirbantys žvalgyboje ir su užsienio reikalais, žino, kas jie yra.
Tai žmonės, kurie aktyviai remia V. Putiną, padeda jam finansiškai. Jei jiems būtų pritaikytos sankcijos, V. Putinas tam skirtų dėmesio.
Iki šiol sankcionuoti ne patys svarbiausi žmonės. Vienintelės sankcijos iki šiol turėjusios įtakos buvo pritaikytos septyniems asmenims 2018 metais, po to, kai Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tai buvo Olegas Deripaska ir dar keli kiti. Matėme, kad į 2020 metų rinkimus jie nebesikišo“, – BBC kalbėjo jis.
Kuodis siūlo dar griežčiau
Ekonomistas Raimondas Kuodis ketvirtadienį pasidalino pasiūlymu, kaip sankcijas Rusijai padaryti triuškinančias.
„Tam neužtenka, kad tik gėrio klubo iniciatoriai (ES, JAV, JK) įvestų sankcijas Rusijai tam tikru laiku. Juolab, kad dar nėra to, ką siūliau anksčiau – visaapimančio masto sankcijų, kaip vizų neišdavimas visiems rusams, eksporto nutraukimas visoms Rusijos įmonėms ir pan.
Jei Rusija turi užsienio valiutos atsargų, tai dar nieko nereiškia – galima padaryti, kad jos būtų bevertės, jei negali išleisti. Nes Rusija gali keliaut tada į Kiniją, Kazachstaną ir pan., o ir prekiaut su jomis, siųsti dujas, naftą ir metalus, kurių ES ir JAV galbūt atsisakys“, – dėstė jis.
R. Kuodis priminė JAV ekonomisto Williamo Nordhauso idėją, kai sankcijos įvedamos ne tik (šiuo atveju) agresoriui, bet ir tiems, kas „sėdi ant tvoros“.
„T. y. tiems, kas nepalaiko globalios viešosios gėrybės kūrimo (taikos). Nes, atseit, galima kažką laimėti iš konflikto „nieko nepralaimint”. Tada tos šalys susiduria su dilema: gali toliau palaikyti agresorių, bet jau mokėdamos didelę kainą.
Tikėtina, kad dauguma jų prisijungs prie klubo šiek tiek vėlesniu laiku. Net Kinija, nes jau bus pačiai baisu dėl sprendimo likti su agresoriumi (kone vienai). Galiausiai prisijungs net Rusijos (intelektualiai) nupirktos šalys, kaip Sirija, Venesuela. Baltarusijos tautos sukilimas net šiandien, turbūt nesulauktų silovikų pasipriešinimo, nes jie pereitų į tautos pusę... Ir tada visas pasaulis prieš vieną agresorių. Ir jis pralaimės, nes alkana tauta apsigalvos – šaldytuvas laimės prieš televizorių“, – feisbuke išdėstė ekonomistas.
