„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis redakcijai pasakojo priėmęs aiškų sprendimą, kuris liečia prekių užsakymus iš Rusijos.

„Mes naujų užsakymų iš Rusijos nebedarome. Baltarusiškų prekių užsakymo esame atsisakę nuo „lėktuvo laikų“, o dabar, kadangi ta situacija tokia, naujų užsakymų iš Rusijos nebebus. Su Ukraina kol kas irgi lieka neaišku, nes ten kyla sunkumų dėl atsiskaitymų“, – teigė jis.

Kaip pasakojo, iš Rusijos dažniausiai būdavo importuojami saldainiai ir majonezas. „Tai, tik keletas prekių“, – patikslino jis.

Vadovas aiškino, kad prekių iš Rusijos likučių parduotuvėse dar bus galima rasti, bet tik tol, kol viskas bus išprekiauta, o iš anksčiau užsakytus gaminius, kurie dabar yra pakeliui į Lietuvą, jie taip pat priims.

„Bet naujų užsakymų nebebus. Aš esu prieš žmonių žudymą ir prieš karą. Kokie bebūtų įsitikinimai, religija ar dar kas, dėl to žmonės neturi būti žudomi“, – teigė D. Dundulis.

Apie planus iš prekybos išimti rusiškas prekes pranešė ir prekybos tinklas „Maxima“.

„Šiandien priėmėme sprendimą iš prekybos išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, ir stabdyti tolimesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų. Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais.

Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos.

Baltarusiškos kilmės prekės sudaro nežymią dalį – vos 0,5 proc. nuo visų mūsų tinklo pardavimų. Didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruoja vos 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas“, – teigė įmonės komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Iki“ tinklo atstovė sako, kad baltarusiška produkcija bendrovė neprekiauja, o rusiškos produkcijos apimtys taip pat sumažintos iki minimalių. Vėliau ji patikslino, kad įmonė nusprendė parduoti likučius, o naujų užsakymų nebepriimti.

„Šiuo metu peržiūrime likučius, pagrinde yra degtinė ir keletas kitų produktų, ir darysime sprendimą“, – BNS sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Ji pabrėžė, kad visos prekės perkamos iš lietuviškų tiekėjų.

Prekybos tinklas „Lidl“ teigė baltarusiška ir rusiška produkcija neprekiaujantis visai.

Vidmantas Janulevičius

Kad bendradarbiavimas su Rusija mažės, teigia ir pramonininkų atstovas V. Janulevičius.

„Didžiausias nusisukimas gali būti kalbant apie žaliavų importą iš šios šalies. Mūsų verslui reikia ieškoti alternatyvų, tai čia yra sudėtingumas.

Žinoma, verslas nusisukinėja nuo Rusijos“, – teigė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva su Rusija turėtų turėti kuo mažiau bendro.

„Su agresoriais ir su banditais geriau neturėti jokių reikalų. Žinoma, yra tokios aplinkybės, kad mes vis dar esame priklausomi nuo dujų ir elektros arba nuo žaliavų, bet turime daryti viską, akad nuo jų nepriklausytume“, – sakė jis.

Apie „Norfos“ ir pamonininkų sprendimus pirmasis pranešė lrt.lt

Lietuvos verslas: privalome padėti Ukrainai ir stiprinti savo gynybą

Lietuvos verslo konfederacijos Taryba ketvirtadienį vakare pareiškė, kad Lietuvos verslas lieka neabejingas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Verslo atstovai įsitikinę, jog privalome padėti šiuo metu karo padėtyje esančiai Ukrainai bei stiprinti savo gynybą.

„Lietuvos verslui prioritetas yra ne tik ekonominė nauda, bet ir fizinis saugumas, kuris yra neįmanomas karo sąlygomis. Todėl mes visapusiškai smerkiame Rusijos agresiją, palaikome Ukrainą ir esame pasiruošę prisidėti prie krašto gynybos stiprinimo“, teigė LVK prezidentas A. Romanovskis.

Verslo atstovai nepateisina Rusijos karinių veiksmų ir ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę imtis visų įmanomų diplomatinių priemonių, kad Laisvojo pasaulio atsakas Rusijos Federacijos režimo atžvilgiu būtų kuo griežtesnis.

LVK Taryba taip pat atkreipė dėmesį į pasiruošimo galimiems humanitariniams iššūkiams svarbą ir paprašė Seimo priimti įstatymą, kuris sukurtų teisines prielaidas greitai suteikti prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Verslo atstovai taip pat pasiūlė suformuoti patariamąją ekspertų tarybą, kurioje akademinės bendruomenės, verslo ir visuomenės atstovai patartų Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei valstybės ir visuomenės saugumo ir pilietinės gynybos organizavimo klausimais.

LVK Taryba siūlo didinti krašto apsaugos ir pasienio tarnybų finansavimą įvedant atskirą krašto gynybos mokestį. Šis mokestis padėtų finansuoti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir turėtų būti aptartas bendros mokesčių reformos kontekste. Taip pat išreikštas verslo noras prisidėti didinant Lietuvos piliečių parengtį pilietinei gynybai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės