Skaičiuojama, kad paskutinį ketvirtį vidutinės pajamos „į rankas“ siekė apie 1034 Eur. Tai pirmas toks ketvirtis, kai vidutinės visų trijų mėnesių darbo pajamos, nuskaičius mokesčius, viršijo 1000 eurų.
„Praėjusių metų pabaigoje vidutinės asmenų, dirbusių visą mėnesį darbo pajamos (...) siekė 1636 eurus ir tai buvo 11,5 proc. daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad atskaičius „į rankas“ vidutinis dirbantysis pernai metų pabaigoje uždirbo apie 1034 eurų ir tai buvo beveik 11 proc. daugiau nei prieš metus“, – komentavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, pristatydama 2021 metų darbo pajamų apžvalgą.
„Pastebime, kad antrus metus iš eilės dirbančiųjų pajamos į rankas pasipildo 100 eurų . Tiek 2020 metais toks augimas buvo, tiek 2021-aisiais. Kitas dalykas, kad ketvirtas ketvirtis buvo tas, kai vidutinės pajamos „į rankas“ viršijo 1000 eurų (...)“, – pridūrė K. Zitikytė.
Pasak „Sodros“, darbo pajamų augimą vis sunkiau pajusti dėl augančios infliacijos. Nors realios pajamos ir nesumažėjo, bet jos per daug ir neišauga. Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį kainų augimas „pasiglemžė“ net 9 proc. darbo pajamų augimo.
„Jeigu grįžtume į 2019 ir 2020 metus, tai tuo metu sparčiai augusios pajamos – 12 proc., vėliau jau 11 proc. – buvo labai artimos realiam darbo pajamų augimui, nes infliacija būdavo labai maža (...) Pernai metų pabaigoje infliacijai pradėjus augti ir vytis darbo pajamų augimą, ketvirtą ketvirtį galėjome sakyti, kada realus darbo pajamų augimas jau galėjo siekti apie 1,5 proc.“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ specialistė.
Šių metų sausį, preliminariais duomenimis, matyti, kad pajamos toliau sparčiai auga – palyginti su pernykščiu sausiu jos padidėjo 14 proc., siekė apie 1635 Eur.
„Ir įvertinus mokesčius ir kada žiūrime, kiek „į rankas“ pasikeitė darbo pajamos (sausį, per metus - red.), tai didėjo apie 12,4 proc. Tiek pat didėjo ir metinė infliacija“, – konstatavo K. Zitikytė.
Kam pajamos augo daugiausiai?
Ketvirtą ketvirtį didžiausia apdraustųjų dalis – 43 proc. – uždirbo nuo 1000 iki 2000 eurų. Darbo pajamoms didėjant mažėjo apdraustųjų gaunančių pačias mažiausias darbo pajamas: 2020 metų pabaigoje kas ketvirto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 700 eurų, o 2021 metų pabaigoje – jau tik kas penkto.
„Atmetus pandemijos paveiktą 2020 metų antrąjį ketvirtį, dvejus metus iš eilės vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu, apie 11 proc.“ – pastebi Kristina Zitikytė.
Vis dėlto darbo pajamų atotrūkis nesumažėjo, kadangi darbo pajamos panašiu tempu augo ir daugiausiai, ir mažiausiai uždirbantiems. Šiuo metu penktadalis daugiausiai uždirbančių žmonių Lietuvoje gauna 6,5 karto didesnes pajamas nei penktadalis tų, kurių pajamos mažiausios.
K. Zitikytė, kalbėdama, kam sparčiau augo pajamos, teigė, kad pernai ne kartą buvo minimas apgyvendinimo ir maitinimo sektorius, kuriame augimas siekė beveik trečdalį. Tačiau vertinimo kontekstas sudėtingas, nes 2020-aisias čia darbo pajamos smuko 1 proc.
„Tai tie 30 proc. yra, supraskime, už dvejus metus augimas. Tokie atsigavimo ženklai šiame sektoriuje. Iš kitos pusės darbo pajamos jame vis tiek labai mažos, palyginti su šalies vidurkiu, – apie 830 eurų. Taip pat veiklose, kuriose yra daugiausia dirbančiųjų – apdirbamoji gamyba, prekyba, – darbo pajamų augimas siekė apie 13 proc., tiek pat jis augo ir informacijos bei ryšių veikloje“, – sakė „Sodros“ specialistė.
Lėčiau pernai darbo pajamos augo statyboje ir švietime. Statyboje augimas yra 6-8 proc., o švietime 2020 metais darbo pajamos augo sparčiau, tuomet buvo kilstelėti atlyginimai beveik 20 proc., bet pernai augimas buvo mažesnis.
Išmokos turėtų augti toliau
Didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, taip pat sparčiai augo socialinio draudimo išmokų dydžiai. Vidutiniškai 9 proc. padidėjo vienos dienos ligos išmoka – iki 32,5 Eur, vaiko priežiūros išmoka – iki 542 Eur, nedarbo išmoka – iki 382 Eur, ir kitos.
„Pernai didėjant darbo pajamoms augo ir socialinio draudimo išmokos, senatvės pensija didėjo apie 10 proc., su motinyste susijusios išmokos, ligos nedarbo didėjo apie 9 proc. (...) Matome, kad augimas buvo nemenkas, o suprasdami, kad darbo pajamos 2021 metų pabaigoje augo sparčiau, tai suprantame, kad ateityje bus didesnės ir išmokos, skaičiuojamos nuo šito darbo užmokesčio. Ir tas padidėjimas gali siekti tą patį 11 proc., kiek šiandien padidėjo darbo pajamos“, – sako K. Zitikytė.
Tuo metu nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus sumažėjo 11 proc. ir praktiškai grįžo į ikipandeminį lygį.
„Matėme, kad jeigu 2020 metų pabaigoje nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išaugo, tai pernai pabaigoje jis buvo labai artimas 2019 metų lygiui. 2019 metų pabaigoje buvo 62 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų, pernai pabaigoje – apie 64 tūkst.“, – teigia „Sodra“.
Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia darbininkų (22 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojų (20 proc.), tarnautojų (18 proc.). Ilgiausiai – 5,6 mėnesio – darbo ieško vadovai ir kvalifikuoti specialistai.
„Tai gali lemti tiek asmeniniai žmonių lūkesčiai dėl naujos darbo vietos, tiek nedarbo išmokos dydis, priklausantis nuo jų ankstesnio uždarbio – gaudami didesnę išmoką, žmonės gali skirti daugiau laiko pageidaujamo darbo paieškoms“ – mano K. Zitikytė.
Moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje
Vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkis šiek tiek sumažėjo nebiudžetiniame sektoriuje.
Pernai lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų vidutinės darbo pajamos siekė 1501 Eur (11 proc. daugiau nei prieš metus), vyrų – beveik 1680 Eur (12 proc. daugiau nei prieš metus).
Moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis sumažėjo 1 procentiniu punktu – nuo 14 iki 13 procentų – nebiudžetiniame sektoriuje, kur dirba 83 proc. visų apdraustųjų. Moterų nebiudžetiniame sektoriuje yra 46 proc., o biudžetiniame – 73 proc.
„Prie mažėjančio pajamų atotrūkio nebiudžetiniame sektoriuje galėjo prisidėti didesnis visuomenės dėmesys šiai problemai. Nuo praeitų metų pavasario „Sodra“ viešai skelbia moterų ir vyrų atlyginimų vidurkius įmonėse – galbūt viešumas paskatina darbdavius skaidriau formuoti atlyginimų politiką“, – „Sodros“ pranešime sako K. Zitikytė.
Moterys renkasi prasčiau apmokamas profesijas. Daugiausia moterų dirba sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose. Šiose srityse moterys sudaro nuo 74 iki 86 proc. Mažiausiai moterų statyboje (13 proc.) ir transporte – (nesiekia 20 proc.).
Tarp įvairių lygių vadovų daugiausia vyrai – per 60 proc. Nekvalifikuotų darbininkų panašiai tarp moterų (54 proc.) ir vyrų (46 proc).
Išanalizavus visą mėnesį dirbusių apdraustųjų pajamas, matyti, kad moterys uždirba mažiau. Tarp 800-900 Eur uždirbančiųjų – moterų beveik 60 proc. Tarp iki 1000 Eur uždirbančiųjų moterys sudaro 56 proc.
Aukštas pajamas – daugiau kaip 4000 Eur – dažniau gauna vyrai. Tarp tokias pajamas gaunančių žmonių moterų yra 38 proc.
