„Laikotarpyje nuo 2009 iki 2020 metų dėl finansinių priemonių egzistavimo buvo sukurta beveik 9 mlrd. eurų papildomo BVP. Labai solidus skaičius. Jeigu tą efektą pratęsus, suskaičiavus iki 2030 m., tai tas efektas būtų 17 mlrd. eurų“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį kalbėjo K. Motiejūnas.
„Per tą laikotarpį vidutiniškai 1,9 proc. papildomo BVP buvo sukurta dėl to, kad buvo taikomos valstybės finansinės priemonės. Per tą laikotarpį sukurta ir išsaugota 18 tūkst. darbo vietų. Toks solidus finansinių priemonių poveikis“, – pažymėjo jis.
„Invegos“ generalinio direktoriaus teigimu, įstaigos atlikta analizė parodė, kad 2007-2020 m. laikotarpiu valstybės finansinėms priemonėms buvo sutelkta daugiau nei 5 mlrd. eurų, o daugiau nei trečdalį šios sumos sudarė privataus kapitalo lėšos.
„3 mlrd. eurų buvo viešieji pinigai: Europos Sąjungos fondų pinigai, valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinių finansinių institucijų lėšos. Likę 2 mlrd. buvo pritrauktas kapitalas. Tai labai gerai, kai prie valstybinio euro pritraukiamas ir privatus euras“, – aiškino jis.
Pagal finansavimo pobūdį, pasak „Invegos“ vadovo, iš 3 mlrd. eurų viešųjų lėšų daugiau nei pusę sudarė paskolos, o dar trečdalį garantijos. Jis atkreipia dėmesį, kad finansavimas iš šių valstybės lėšų, kurių didelę dalį administravo ir INVEGA, įmonėms buvo teikiamas ne subsidijų, o valstybės garantijų finansinėms institucijoms forma.
„Svarbu nepamiršti ir pasidžiaugti, kad tai yra ne išdalintos subsidijos, o tai yra finansinės priemonės, investicijos. Didžioji dalis jų sukuria poveikį ir grįžta. Ir gali būti antrą ar trečią kartą panaudojamos Lietuvos verslo finansavimui“, – tikino K. Motiejūnas.
„Invegos“ investicijų planas praėjusiais metais buvo 176 mln. eur, o pasiektas rezultatas tikslą viršijo daugiau nei du kartus ir siekė 429 mln. eurų. Šiemet ši nacionalinė plėtros įstaiga planuoja verslo skatinimo priemonėms skirti per 230 mln. eurų.
