„Sankcijų griežtinimas yra tikrai įmanomas. Rusijos atjungimas nuo SWIFT yra gana įmanomas, bet įsivaizduoju, kad tokio sprendimo bus imtasi tuo atveju, jei Rusijos ir Ukrainos karas praktiškai įsiplieks akivaizdžiai, Rusija taikys ypač agresyvias priemones.
Nuo sankcijų visada nukenčia abi pusės. Taip, Rusijai tai bus ypač skausmingas aspektas, kai kuriais paskaičiavimais, Rusijos bendrasis vidaus produktas dėl to gali nukristi apie 5 proc. Rusija negalės gauti pinigų iš Vakarų šalių už savo žaliavas.
Vakarų pasauliui apribota prieiga gali reikšti žaliavų kainų augimą. Tai blogai, nes reiškia spartesnę infliaciją, bet Europos centrinis bankas toliau „spausdina“ pinigus ir galės apsaugoti valstybes nuo dramatiško poveikio“, – trečiadienį laidoje „Delfi“ tema kalbėjo jis.
Sankcijų vertinimas
Iki trečiadienio buvo paskelbta apie Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir kai kurių kitų valstybių sankcijas Rusijai po to, kai V. Putinas pareiškė, kad apsišaukėliškos Luhansko ir Donecko liaudies respublikos yra nepriklausomos.
Pavyzdžiui, JAV draudžia investuoti ir prekiauti su Donbaso separatistų teritorijomis, ES ir JK apribojo kelių Rusijos bankų ir grupės asmenų turtą bei veiklą.
A. Izgorodino vertinimu, pirmasis sankcijų paketas yra gana švelnus.
„Dabartiniame savo pavidale jis, tikėtina, labai stiprios neigiamos įtakos Rusijai neturės. Tačiau tai tik pirmasis sankcijų paketas. Jei situacija blogės, bus sankcijos griežtinamos.
Kol kas labiau nukentėjo ne tiek Rusijos ekonomika, kiek bendrai finansų rinkos. Rusijos rublis per porą dienų nukrito 6 proc., Rusijos akcijų rinka – 19 proc., turtingiausių Rusijos verslininkų turtas nukrito apie 32 mlrd. eurų, Rusijos obligacijų pajamingumas gana stipriai padidėjo, naftos kaina pasiekė beveik 100 dolerių už barelį.
Tai buvo pirminė rinkų reakcija, o šiandien jos jau atsigauna, kadangi kol kas įvestos sankcijos yra gana minkštos. Pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“, „Gazprombank“, VKB – kol kas į sankcijų paketą nepateko, bet gali patekti ateityje“, – pastebėjo jis.
Tuo metu L. L. Andrikienė pastebėjo, kad tai, ką išgirdome iki trečiadienio dar toli gražu nėra viskas.
„Tai pradžia. Kiek man žinoma, sankcijos yra derinamos tarp partnerių, t. y. JAV, ES, JK, Kanados, prie sankcijų prisijungė ir Japonija. Toks koordinuotas veikimas, derinimasis turėtų duoti gerokai didesnį rezultatą.
Sankcijos nėra švelnios. Džiaugiuosi tuo, kas jau yra paskelbta. Laukiu tų sankcijų įgyvendinimo. Užteko pagrasinti sankcijomis ir rublis krito, ir smarkiai.
Manyčiau, kad sankcijos savo darbą padarys, juolab, kad tai dar nėra pabaiga. Ką šįryt girdėjau iš mūsų užsienio reikalų ministro – iki šiol neregėta vienybė ES. Tos valstybės narės, kurios turėjo šiek tiek švelnesnę poziciją, nekalbėjo, neprabilo taryboje“, – pasakojo ji.
Seimo URK pirmininkė dar priminė, kad ES sankcionuojamųjų sąraše yra 350 asmenų.
„Tai daugiausiai Rusijos valstybės Dūmos deputatai, kurie balsavo dėl Luhansko ir Donecko taip vadinamų respublikų pripažinimo. (…) V. Putino ar S. Lavrovo tarp sankcionuotų asmenų kol kas nematome, bet manau, kad dėl suprantamų priežasčių. Vis dar tikimasi išvengti paties blogiausio scenarijaus. Galbūt mes Rytų ir Vidurio Europoje gyvenantys šiek tiek kitaip vertiname situaciją, lūkesčių turime mažiau.
Mūsų partneriai ES ir NATO galbūt dar tikisi, kad dar galima grąžinti į tai, kas buvo prieš kelias dienas. Tačiau raginimai Rusijai skamba – atitraukti kariuomenę, panaikinti sprendimus, sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė ji.
L. L. Andrikienė dar papasakojo, kad Seime rengiama rezoliucija, kurią tikimasi priimti artimiausiame plenariniame posėdyje.
„Tai yra mūsų parama Ukrainai, taip pat reakcija į V. Putino, Kremliaus bandymus perbraižyti Europos žemėlapį, sugriauti mūsų saugumo architektūrą, sunaikinti mūsų saugumo garantijas.
Šiame dokumente, kuris, tikiuosi, bus palaikytas visų frakcijų ir priimtas didele balsų dauguma, kalbame ir raginame įvesti sankcijas ir V. Putinui, jo artimiausiai aplinkai, talkininkams, rėmėjams, turėdami galvoje verslininkus, kurie dalijasi pelnais su dabartiniu Kremliaus režimu. Jie taip pat turi pajusti pasekmes“, – paaiškino ji.
Karas energetikoje
L. L. Andrikienė dar pastebėjo, kad Rusija ruošėsi karui ir energetikoje.
„Rusijoje visos dujų saugyklos yra užpildytos iki lubų, o saugyklos Vakarų Europoje užpildytos minimaliai. Jei užpildymas būtų padidintas bent 20 proc., kainos nukristų 50 proc.“ – papasakojo ji.
Pašnekovė svarstė, kad kalbant apie Vokietijos sprendimą sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, galima numoti ranka, kad jis dar neveikia.
„Gal nieko tragiško, bet Rusijoje, kiek žinau, į tai yra labai skausmingai sureaguota. Tai nuėjo per visas Rusijos masinės informacijos priemones“, – sakė ji.
Kad „Nord Stream 2“ sustabdymas reikšmingas sutiko ir A. Izgorodinas.
„Tai reiškia mažesnes eksporto pajamas, Rusijos ekonomika yra labai stipriai priklausoma būtent nuo žaliavų pinigų. Automatiškai tai reiškia mažesnį ekonomikos augimą, blogesnę situaciją. Jiems reikės ieškoti kažkokių kitų rinkų savo dujų eksportui“, – sakė jis.
