„Daug sudėtingiau būtų atlikti tarptautinius mokėjimus ir parduodant energetinius išteklius, ir perkant įvairiausias prekes“, – trečiadienį Lietuvos verslo forume teigė N. Mačiulis.
„Iš esmės atjungimas nuo SWIFT reiškia, kad valstybė yra didžiąja dalimi izoliuojama nuo tarptautinės erdvės, tarptautinės prekybos. Verda savo prarūgusiose sultyse“, – pridūrė jis.
Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad panašų poveikį Kremliaus režimui artimoms įstaigoms galima pasiekti ir kitais keliais, nuo SWIFT neatjungiant visos valstybės.
„Tai galima padaryti per atskiras institucijas, ką ir dabar padarė Jungtinės Amerikos Valstijos. Pritaikė dviem valstybiniams bankams, kurie finansuoja labai specifinius Rusijos projektus, kurių niekas nefinansuotų. Tos institucijos negali nei skolintis tarptautinėse rinkose, nei priimti atsiskaitymų. Lieka izoliuotos šalies viduje“, – aiškino jis.
Tuo metu kalbėdamas apie galimą tokio sprendimo poveikį Lietuvai, ekspertas pabrėžė, kad šalies verslas perorientuoti savo rinką pradėjo jau po 2014 m., todėl visiško prekybos su Rusija sustabdymo poveikis Lietuvos ekonomikai reikšmingos įtakos nepadarytų.
„Lietuva mažai prekiauja su Rusija, turi mažai investicijų. Reeksporto vis dar yra, tai, aišku, tos įmonės nuostolių patirtų, bet beveik visiškas Lietuvos atsijungimas nuo Rusijos įvyko po Krymo aneksijos ir Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudaro apie 2 proc. Tai va toks ir poveikis. Net jeigu visiškai sustotų, tai nebūtų labai didelė tragedija“, – tvirtino N. Mačiulis.
ELTA primena, kad pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą nepriklausomais subjektais pripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.
Taip pat prezidentas V. Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus, sukeldamas Vakarų reakciją.
Vašingtonas užkirto kelią Maskvai pritraukti naujų pinigų iš Vakarų bankų, nuo kovo 1 dienos uždraudęs prekiauti Rusijos skolomis. Priemonės taikomos Rusijos valstybiniam plėtros bankui „Vnešekonombank“ (VEB) ir kitai valstybės remiamai institucijai – „Promsvyazbank“ (PSB).
Vašingtonas taip pat baudžia Rusijos oligarchus ir jų šeimas, V. Putino vidinio rato narius, kurie „plėšia Rusijos valstybę ir (ir) kaupia turtus sau... Rusijos žmonių sąskaita“, sakoma Finansų departamento pranešime.
Pradinės JAV priimtos sankcijos apima mažiau finansinių institucijų nei Europos Sąjungos (ES), į jas neįtrauktas didžiausias ir svarbiausias šalies bankas „Sberbank“, Rusija neatjungiama nuo SWIFT sistemos, naudojamos pinigų pervedimams visame pasaulyje.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas gali sustiprinti spaudimą ir viršyti „pirmąją sankcijų dalį“, jei Rusija „tęs savo agresiją“ Ukrainoje.
Tuo metu Paryžiuje, Prancūzijoje, antradienį sušauktoje neeilinėje ES užsienio reikalų ministrų taryboje, reaguojant į Rusijos sprendimą pritarta skubiam sankcijų Rusijai paketo patvirtinimui. Jis apims asmenis, kurie dalyvavo priimant neteisėtą sprendimą dėl teritorijų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse pripažinimo, finansines įstaigas, kurios prisideda prie Rusijos kariuomenės ir jos operacijų finansavimo.
Priemonėmis taip pat bus siekiama apriboti Rusijos valdžios prieigą prie ES kapitalo ir finansinių paslaugų rinkų bei prekybinius santykius su Rusijos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamomis teritorijomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį, dar prieš priimant sankcijų paketą, sakė, kad jame nėra svarstoma galimybė atjungti Rusiją nuo tarptautinių pervedimų sistemos SWIFT. Tačiau kartu ministrė pirmininkė pažymi, kad ši idėja gali būti apsvarstyta ateityje.
„Mano žiniomis, kol kas apie SWIFT kalbos nėra, bet tai turbūt nėra ir sankcijų pabaiga“, – sakė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje I. Šimonytė.
