Prakalbo apie finansinius burbulus
Lietuvos verslo forume pradėdamas pranešimą ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėjo apie finansinius burbulus ir aiškino, kad jiems susidaryti bendrai reikalingi keli dalykai – pigūs pinigai ir didelė jų pasiūla, prieinamumas prekiauti, vyraujančios spekuliacijos, politinės paskatos bei technologiniai pokyčiai.
„Ar turime šiuo metu kažkur išsipūtusių finansinių burbulų?“, – klausė jis.
Kalbėdamas apie pigius pinigus jis pabrėžė, kad jų kaina pastaruoju metu buvo išties žema. Kaip tikino, pinigai beveik nieko nekainavo, o palūkanų normos buvo tokiose žemumose, jog tam tikrų bankų atlikti skaičiavimai rodė žemiausius skaičius istorijoje.
„Žinoma, dabar situacija po truputį keičiasi, bet mes vis dar gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje“, – teigė jis ir sakė, kad dalis šių pinigų bendrai pasaulyje nukeliavo į didesnės grąžos paieškas.
„Ar tai būtų NT rinka, ar akcijos, ar kiti aktyvai. Visur kainos kilo ir viena to svarbių priežasčių buvo alternatyvų saugiai įdarbinti pinigus trūkumas“, – sakė jis.
Ekonomistas aiškino, kad jeigu palygintume, kiek dabar yra mokama už vieną uždirbamą pelno dolerį JAV akcijose, istorijoje ši kaina aukštesniame lygyje buvo tik vieną kartą.
„Pagal šį rodiklį JAV akcijų kaina yra labai didelė su tuo, kiek jos uždirba pelno“, – aiškino N. Mačiulis.
Greta to, kaip teigė, turime ir spekuliacijas, kitaip tariant, labai didelį prieinamumą prie investavimo į akcijas, ypač, JAV.
„Atsirado aplikacijos, kur vienu paspaudimu galima įsigyti akcijų, vertybinių popierių. JAV akcijų rinkoje skolintų pinigų yra investuota beveik trilijonas dolerių, o praeityje dideli susiformavę burbulai, tiksliau, vienas iš jiems svarbių ingredientų, ir buvo skolintų pinigų investavimas į akcijas, ką ir stebėjome paskutiniu metu didesniu mastu“, – apie galimą išsipūtusį burbulą kalbant apie akcijas sakė jis.
Kalbėdamas apie galimus finansinius burbulus ir naujas technologijas, ekonomistas čia pateikė pavyzdį iš 19 amžiaus pabaigos.
„Kažkam dabar tai blokų grandinė, bet noriu priminti vieną istoriją. Ji susijusi su dviračiais.
19 amžiaus pabaigoje buvo užregistruojami keli patentai, kurie leidžia supaprastinti didelį dviračio priekinį ratą ir turėjome naują dviračių bumą.
Bet greta to buvo reklamuojamos naujų dviračius gaminančių įmonių akcijos, jų kainos kilo kelis, keliolika kartų, kaina atitrūko nuo vertės ir išsipūtė didelis burbulas. Paskui jis sprogo ir daugelis tų įmonių bankrutavo.
Noriu pasakyti, kad tai nereiškia, kad tuo metu reikėjo pirkti bet kokios dviratį gaminančios įmonės akcijas. Turbūt visiems akivaizdu, kokia analogija yra šiandien. Turbūt, kad tai bus elektromobiliai. Tai nereiškia, kad už bet kokią įmonę, gaminančią elektromobilį, galima mokėti bet kokią kainą“, – sakė jis.
Kaip teigė finansiniam burbului susiformuoti yra svarbus ir dar vienas dalykas – politinės paskatos, kitaip tariant, pinigų dalybos.
Pasak jo, šalys ir Vyriausybės pandemijos metu ėmėsi gelbėti žmones ir juos gelbėjo net tada, kai to daryti nebereikėjo, ir dėl to dabar turime tam tikrų kainų atotrūkių nuo fundamentalios vertės.
Kaip pavyzdį ekonomistas pateikė ryšį tarp infliacijos ir palūkanų normų. Pasak jo, kuo didesnė infliacija, tuo turi būti didesnė ir pinigų kaina.
„Investuotojai reikalauja didesnės grąžos, centriniai bankai kelia palūkanų normas tam, kad sumažintų infliaciją, bet mes dabar esame visiškai išskirtiniu laikotarpiu, kuomet ši koreliacija yra sulūžusi.
Infliacija yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius kelis dešimtmečius, o palūkanų normos liko istorinėse žemumose. Ką tai reiškia? Arba mes galime tikėtis, kad infliacija sumažės, arba palūkanos turės kilti ir tai, atitinkamai, paveiks daugelį aktyvų kainų“, – sakė jis.
Dujos ir elektra artimiausiu metu nepigs
Ekonomistas kalbėdamas, ar yra ženklų, kurie rodytų, jog infliacija sumažės ir bus galima atsipalaiduoti, jis teigė, kad vartotojai, gyventojai ir įmonės dabar dar turi daug sukauptų finansinių rezervų.
„Žmonės turi daug pinigų, nori juos leisti, o pasiūla tuo pačiu metu yra nepakankama dėl įvairių priežasčių. Tai pandemija, tiekimo grandinių sutrūkinėjimas, nepakankamos investicijos.
Sutrikimai tiekimo grandinėje nemažėja, transportavimo kaina iš Kinijos į kitus uostus išlieka rekordinėse aukštumose, o žaliavų kainos toliau nemažėja“, – sakė jis.
Kaip vardijo, antradienio duomenimis nikelio kaina vėl pasiekė naują aukščiausią lygį nuo 2011-ųjų metų, aliuminio, vario kainos taip pat yra rekordinėse aukštumose, jau nekalbant apie maistinių žaliavų kainas.
„Europa ypač kenčia nuo energetinių išteklių kainos šoko ir tiek dabartinė gamtinių dujų kaina yra maždaug 5-6 kartus didesnė nei buvo per pastaruosius penkerius metus, tiek žiūrint į ateities sandorius nepanašu, kad per artimiausius metus galėtų sumažėti, atpigti dujos ir elektra“, – prognozavo jis.
Įspėjo dėl akcijų
Daug kam brangstant, o infliacijai kylant, kaip teigė, susiformavo ir didesnių palūkanų normų lūkesčiai, ypač tai liečia JAV.
Europoje, pasak N. Mačiulio, palūkanų normų kėlimo poreikis yra kiek mažesnis, bet, anot jo, vis tiek šiuo metu rinka tikisi, kad bazinės palūkanų normos šiemet padidės du kartus, o kitų metų viduryje EURIBOR sieks apie pusę procento.
„Dar spartesnis palūkanų normų kėlimas yra tikėtinas JAV. Ten ekonomika yra labiau perkaitusi, trūksta darbuotojų, jų atlyginimų augimas sparčiausias per du dešimtmečius, kas sukurs didesnį infliacinį spaudimą. Taigi nekyla daug abejonių, kad palūkanų normos JAV kils sparčiau.
Kokios bus to pasekmės? Tai nereiškia, kad visos įmonių akcijos, ką minėjau anksčiau, yra pervertintos, o įmonės – pažeidžiamos.
EURIBBOR padidėjimas puse procento nėra dramatiška situacija, bet manau, kad JAV tos augimo akcijos, kurios neuždirba pelno, o didelės dalies jų kainos buvo pagrįstos tik šviesios ateities lūkesčiu, ten yra didžiausias pažeidžiamumas“, – įspėjo jis.
Rinką paveiktų, jei palūkanos didėtų 2 proc.
Apibendrindamas ekonomistas kalbėjo, kad kalbant apie skolinimąsį, labiausiai perkaitusios yra JAV įmonės. Būtent jos, kaip teigė, žemų palūkanų aplinkoje labiausiai didino savo skolą.
„Visgi to negalima pasakyti apie Baltijos šalis, kurių įmonių paskolų portfelis per pastarajį dešimtmetį, lyginant su BVP, netgi susitraukė. Nei Lietuva, nei kitos Baltijos šalys nėra pažeidžiamos, dėl to nerimo nejausčiau.
Kalbant apie Lietuvos būsto rinką, nepaisant to, kad būstas brango labai sparčiai, fundamentalūs vertės rodikliai būsto įperkamumo rodiklis ar nuomos pajamingumo rodikliai nerodo, kad situacija yra itin atitrūkusi nuo realybės.
Lietuvos banko vertinimu būstas Vilniuje yra pervertintas 7 proc. Mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas yra arti istorinių aukštumų, o tai reiškia, kad būsto kainos didėjo panašiais tempais, kaip ir atlyginimai, tai kažkokio disbalanso nėra“, – sakė jis.
Anot jo, gyventojų galimybių įsigyti NT neturėtų paveikti net ir tai, jei būtų sparčiau keliamos palūkanų normos.
„Mūsų skaičiuojama jautrumo analizė rodo, kad jeigu palūkanų normos padidėtų 2 proc. punktais, tuomet būsto įperkamumas Vilniuje pasiektų tą pavojingą ribą ir būtų arti būsto rinkos perkaitimo, bet tokio palūkanų normų kilimo mes neprognozuojame“,− teigė jis.
