Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pataisos yra labiau techniniai patikslinimai, o sisteminiai pakeitimai galimi vėliau.
„Tai yra techniniai patikslinimai, dėl kurių poreikio visos institucijos sutaria ir kurie įneštų daugiau aiškumo pačiame įstatyme, o dėl rimtesnių sisteminių pakeitimų yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri į nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos visą teisinį reguliavimą žiūri daug giliau“, – BNS teigė ministras.
„Negaliu pasakyti tiksliai, kada (darbo grupė pateiks pasiūlymus – BNS), gal artimiausią pusmetį ar vėliau, tačiau yra daug klausimų, kuriuos ir institucijos, ir verslas kelia, ir čia jau gali būti sisteminių pakeitimų“, – pridūrė M. Skuodis.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, tikslinti ir plėsti komisijos įgaliojimus reikia ir dėl išaugusio įmonių užklausų srauto.
„Komisija yra įgali spręsti, tiesiog situacija parodė, kad gali susiklostyti tam tikros problemos, kurių, pavyzdžiui, anksčiau, kada komisija dirbo įprastu režimu, nesimatė, visų pirma dėl prašymų srauto, kurie pateikiami komisijai vienu metu, tikrai labai dideli skaičiai, ir procedūras reikia tikslinti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė premjerė.
Ministerija nurodo, kad pataisas lėmė „stiprėjanti autoritarinių ir demokratinių valstybių priešprieša“. Pasak susisiekimo ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos, norima išsamiau reglamentuoti ir patikslinti įstatymo nuostatas dėl investuotojų ir sandorių patikros.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog komisija turėtų įvertinti, ar iš sandorio gautinomis pajamomis gali būti remiami autoritariniai režimai, be to, iki galutinio komisijos sprendimo sandoris negalėtų būti sudarytas, o kitu atveju privalės būti sustabdytas.
Komisijai taip pat norima suteikti teisę pateikti ne tik išvadas bei rekomendacijas, bet ir įpareigojimus.
Be to, institucijų, teikiančių išvadas komisijai, sąrašą norima papildyti Krašto apsaugos ministerija.
Pagal įstatymą komisija tikrina Lietuvos ar užsienio investuotojus, siekiančius veikti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, taip pat strateginių įmonių sandorius, jei jie viršija 10 proc. jos pajamų, – ar jie atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Komisija pernai gruodį „Lietuvos geležinkelių“ ir į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos „Belaruskalij“ sutartį pripažino kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, todėl Vyriausybė sausį nurodė ją nutraukti. Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neteko posto ir dėl to, jog 2018 metais nesikreipė į komisiją dėl būsimo sandorio su „Belaruskalij“, o pernai rudenį – dėl sutarties pakeitimų, pagal kuriuos Baltarusijos įmonė pervedė avansą už paslaugas po gruodžio 9-osios, kai įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“.
Komisija, be to, tikrino dar nemažai įmonių, prašiusių, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežtų „Belaruskalij“ trąšas po vasario 1-osios, kai jų tranzitas per Lietuvą nutrūko.