„Delfi“ neseniai rašė, kad gyventojai negalėjo gauti išankstinės bei senatvės pensijų išmokų, nes „Sodra“ nuo 2019-ųjų negauna duomenų, susijusių su įgytu darbo stažu iš Anglijos institucijų.
Po šio publikuoto straipsnio apie tai, kad dažnai informacijos ir išmokėjimų tenka laukti keletą metų, redakcija sulaukė dar daugiau skaitytojų laiškų.
Laukia nuo 2016-ųjų
Rita „Delfi“ pasakojo iš užsienio grįžusi 2012-aisiais ir jau nuo 2016-ųjų laukianti, kada jos Kipre įgytas 1,5 metų darbo stažas bus priskaičiuotas prie bendrojo stažo Lietuvoje.
Moteris aiškino, kad grįždama su savimi parsivežė ir visą šūsnį dokumentų, algalapių, rekomendacijų iš tuometinių darbdavių, tačiau „Sodrai“ tai nebuvo dokumentai, kurie įrodytų įgytą moters stažą.
„Žinote, bet tuo pačiu metu „Sodros“ tinklalapyje duodamas malonus patarimas Lietuvos piliečiams, jog visi grįžtantys į Lietuvą parsivežtų kuo daugiau apie darbą kitoje šalyje įrodančių dokumentų.
Man tik kyla klausimas, kam tada vežtis šią makulatūrą į Lietuvą jei tie dokumentai netinka?“, – pykdama klausė moteris.
„Mano atveju, „Sodra“ teigia, kad vis siunčia užklausimus į Kiprą, bet teigia, kad negauna atsakymo. Įsivaizduokite, laukiu nuo 2016-ųjų. O jei ten nieko nejaudina mūsų bėdos ir dokumentai išvis niekada nebus atsiųsti?“, – klausė ji.
2019-aisiais ji aiškino net pati buvusi nuvykusi į Kiprą.
„Parsivežiau visus dokumentus, bet jie taip pat mūsų institucijai netiko.
Bendrai galiu pasakyti, kad ši problema, didžiulė, o žmonėms, taip pat ir man, prisidėti bent kažkiek pradirbtų metų prie bendro stažo yra labai svarbu“, – sakė ji.
Dabar Ritai iki senatvės pensijos amžiaus – dar keletas metų, todėl laiko susitvarkyti dokumentus, dar esama, tačiau, anot jos, vis tiek lieka neaišku, kada tai pavyks padaryti.
Liko be pajamų
Į redakciją taip pat kreipėsi ir Gražina. Ji pasakojo Lietuvoje iš viso išdirbusi 30 metų, dar beveik 3 metus dirbusi Airijoje bei dešimtmetį – Anglijoje. Iš viso, kaip skaičiavo – turinti solidų 42 metų darbo stažą.
2021-aisiais, pablogėjus sveikatai, moteris aiškino išėjusi iš darbo ir pateikusi dokumentus gauti išankstinę pensiją. Tuo metu iki senatvės pensijos, kaip teigė, jai buvo likę 3 metai.
Gražina, kaip ir dauguma, pasakojo, jog „Sodra“ iš užsienio valstybių taip pat negalėjo gauti reikiamų dokumentų, iki kol į procesą neįsikišo ji pati.
„Aš skambinėjau tarp Lietuvos ir Anglijos institucijų ir derinau dalykus, popierius, formas.
Tarkime, buvo užpildytos blogos formos, o vietoj to, kad jie patys susiskambintų, viską derinau aš“, – pasakojo ji.
Ir nors moteriai didžiąją dokumentų dalį pavyko susitvarkyti, viskas, kaip teigė, labai užsivilkinę.
„Savo išankstinės pensijos išmokos laukiu jau penkis mėnesius, o jie manęs vis prašo dar kokių dokumentų.
Aš niekur nedirbu, turiu bėdų su sveikata ir dabar dar dėl to negaunu jokių pajamų“, – pyko Gražina.
„Sodra“: neturime kaip paspartinti proceso
Redakcija susisiekė su „Sodros“ atstove Malgožata Kozič.
„Pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą, vadovaudamasi ES reglamentu bei savo nacionaliniais teisės aktais.
Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų“, – situaciją aiškino atstovė ir pridūrė, kad bendrai dėl duomenų gavimo „Sodra“ neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad galėtų paspartinti šį procesą ar paskatinti užsienio kolegas greičiau teikti informaciją.
„Žinoma, ne visi sprendimai vėluoja. Pavyzdžiui, Latvija ar Vokietija operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po Brexito dar labiau sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste.
Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą“, – aiškino M. Kozič.
Pasak jos, visgi jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje.
„Formaliai tai apibūdinama kaip laikinoji išmoka, kadangi kol nepatvirtintas užsienyje įgytas stažas, nėra priimamas oficialus sprendimas dėl pensijos skyrimo. Tačiau sumą, kuri priklauso iš „Sodros“, žmogus gauna iškart ir laukdamas sprendimo iš užsienio jis nepraranda Lietuvoje priklausančios pensijos.
Keblumų gali kilti tuomet, jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Pavyzdžiui, jis dirbo 10 metų Lietuvoje ir 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Susumavus šiuos stažo laikotarpius, bus laikoma, kad žmogus turi 25 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 10 metų, Jungtinė Karalystė už 15 metų. Tačiau šiuo atveju, kol nebus gautas atsakymas iš užsienio, žmogus negaus jokios išmokos, kadangi Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti“, – sakė ji.
Anot atstovės, svarbu prisiminti, kad visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso.
„Tuomet, jei žmogus turi minimalų stažą Lietuvoje, jam bus skiriama ir mokama laikinoji išmoka už Lietuvoje dirbtus metus“, – pridūrė atstovė.
