Pagal Partnerystės sutartį, Lietuva per 2021–2027 metus iš penkių fondų sulauks beveik 6,35 mlrd. eurų ES paramos. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio bendrafinansavimo lėšomis, tad bendra investicijų apimtis šalyje sieks apie 8 mlrd. eurų.
Statistiškai 2016 m. Lietuva buvo padalinta į du regionus – Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos, siekiant, kad Lietuvai skiriama ES parama nemažėtų, mat Vilniaus apskrities BVP anksčiau pasiekė beveik 112 proc. ES vidurkio, kai regionuose BVP svyravo tarp 42 ir 77 proc.
Dėl ankstesnio Lietuvos padalinimo į du regionus, Vilnių turėjo pasiekti tik nedidelė dalis ES paramos. Pagal EK pateiktą pirminį pasiūlymą, naujuoju programiniu laikotarpiu (2021–2027 m.) iš Europos socialinio+ ir Regioninės plėtros fondų finansavimas Sostinės regionui drastiškai mažėtų iki 97 proc., lyginant su esamu 2014–2020 m. periodu.
Kitaip tariant, Sostinės regionas, kurį sudaro Elektrėnų sav., Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės bei Vilniaus rajonai ir Vilniaus miesto savivaldybės, galėtų tikėtis tik iki 43 mln. eurų.
Vadinasi, kad ne taip pažengusios savivaldybės, kurios yra šalia Vilniaus ir taip pat patenka į Sostinės regioną, turėtų dalintis daug mažesnę lėšų dalį, nes kartu su Vilniumi pateko į „turtingųjų regionų klubą“. Verslo atstovai pernai vasarą nerimavo, kad nukentės aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, įsikūrusios būtent šiose vietose, ir šios esą pradės galvoti, ar neverta keltis į regionus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus apskrityje veikia beveik 44 tūkst. ūkio subjektų, tai sudaro per 40 proc. visų šalies įmonių.
Siūlo didinti paramą Vilniaus regionui
Nuogąstavimus išgirdo ir valdantieji. Siekiant tolygios Lietuvos pažangos, pernai lapkritį Vyriausybė nutarė siekti didesnio finansavimo Sostinės regionui, nei numatyta pirminiame EK siūlyme. Vyriausybė prašo EK iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos į Sostinės regioną leisti perkelti maksimalią leistiną (15 proc.) sumą – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu bendrafinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų.
Finansų ministerija Delfi pateikia tokio siūlymo motyvus.
„Sostinės regionas pasižymi didžiausiais vidiniais skirtumais regione, pvz.: Vilniaus miesto sav. skurdo rizikos lygis yra absoliučiai žemiausias šalyje (13,5 proc. 2020 m.), o Šalčininkų r. sav. – absoliučiai didžiausias (36,3 proc.); Elektrėnų sav. ir Švenčionių r. sav. užimtumo lygis skiriasi daugiau nei 30 punktų (2020 m. 15–64 m. asmenų grupėje); vieno darbuotojo sukurta pridėtinė vertė regiono savivaldybėse skiriasi iki 2 kartų.
Sostinės regionas taip pat susiduria su sveikatos paslaugų prieinamumo, ypač pirminės, problemomis, regione įsikūrusios nacionalinio lygmens ligoninės, kuriomis naudojasi visos šalies gyventojai, kt. Šių netolygumų mažinimui ir siūlomas lėšų perkėlimas didesne apimtimi Sostinės regionui“, – komentuoja ministerijos atstovai.
Ministerijos duomenimis, Vilniaus regione veikia 40 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių, 54 proc. inovatyvių įmonių, 40 proc. aukštos pridėtinės vertės produktus eksportuojančių įmonių, veikia 75 proc. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų, koncentruojasi apie 55 proc. mokslininkų ir tyrėjų.
„Vyriausybės tikslas – dviejų krypčių: išnaudojant Sostinės regiono turimą potencialą, siekiama visos šalies pažangos, konkurencingumo bei integracijos į pasaulinės vertės grandines, o nacionaliniu lygiu – per investicijas į Sostinės regioną – daromas poveikis Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui: inovacijų potencialas leidžia vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentuoti, kurti naujus produktus, kurie diegiami arba dauginami prekėms, paslaugoms ar naujiems sprendimams Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“, – aiškina Finansų ministerija.
Anot jos, kaip skirstyti ES lėšas Sostinės regione, sprendimus priims pats regionas, t. y. Vilniaus regiono taryba, kurios sudėtyje yra visos regiono savivaldybės. Bendru šių savivaldybių sutarimu esą bus išskirtos opiausios ir pirmiausiai spręstinos regiono problemos, identifikuoti efektyviausi sprendimai ir lėšų poreikis joms šalinti.
Dėl siūlymo perkelti lėšas į Sostinės regioną šiuo metu vyksta derybos su EK. Sprendimas, kaip tikimasi, turėtų būti priimtas iki šių metų vidurio.
Mato kitų regionų diskriminaciją
Toks siūlymas šįkart sukėlė opozicijos nepasitenkinimą dėl neva „skriaudžiamos likusios Lietuvos“. Europarlamentaras „valstietis“ Bronis Ropė kreipėsi į EK, siekdamas išsiaiškinti tokio siūlymo argumentus. Maža to, ruošiama ir piliečių peticija.
Šių metų sausio pabaigoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šešėlinės vyriausybės posėdyje taip pat buvo svarstomas klausimas „Dėl diskriminuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekio perkelti 679,7 mln. eurų dydžio Europos Sąjungos paramos sumą iš statistinio Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į Sostinės regioną“.
„Kai atsirado gandų, kad ruošiamasi perskirstyti pinigus, užklausiau finansų ministrės. Ji atsakė, kad Atsigavimo fondo lėšas planuojama beveik visas skirti Vilniaus regionui, todėl kad kita Lietuva ir taip daug gauna, o Vilnius – mažai. Tai tie 3,2 mlrd. Eur „nusės“ pagrinde Vilniaus regione. O dėl žemės ūkio atsakyta: jie gauna labai didelius pinigus ir neturi, kur jų dėti, todėl kaimui praktiškai nebuvo skirta pinigų iš Atsigavimo fondo.
Lietuva nori maksimaliai, kiek galima, atimti iš neturtingo Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ir perkelti į Vilniaus regioną, negana to, beveik tokią pačią sumą jie siūlo iš valstybės biudžeto pridėti turtingam Vilniaus regionui, kad savivaldybėms išliktų tas pats 15 proc. kofinansavimas. Tai turtingajam dvigubai padeda. Kreipiausi į Komisiją, ar jai tai žinoma, dar laukiu atsakymo“, – LVŽS posėdyje kalbėjo B. Ropė.
„Dažnai sakoma, kad sostinės regione yra neturtingų savivaldybių, ir joms reikia padėti. Tai šiuo atveju pagal europinę teisę, statistinis regionas turi pats generuojamus pinigus paskleisti ir padėti vystytis visam regionui. Reiškia, Vilnius turi nukreipti pinigų į Švenčionis, Širvintas, Šalčininkus ir padėti vystytis“, – pridūrė jis.
Regionams siūloma ir kitų priemonių
Atsakydama Finansų ministerija pažymi, kad net trys ketvirtadaliai arba apie 75 proc. investicijų programos lėšų, kurios siekia 3,52 mln. eurų, yra nukreiptos į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną. Be to, siekiant spartesnio Vidurio ir Vakarų Lietuvos vystymosi, greta siūlomos ir kitos priemonės, lyginant su Sostinės regionu.
„Išskirtinai tik Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui numatomas finansavimas pradedantiesiems verslą subjektams, verslo idėjų vystymui ir įgyvendinimui, teikiamos subsidijos (Sostinės regiono įmonėms – finansinės priemonės), reikalaujama mažesnio nuosavo prisidėjimo įgyvendinant projektus ir pan.
Tolygiam šalies vystymuisi užtikrinti investicijos pagal Investicijų programą planuojamos nenukrypstant nuo pagrindinio tikslo – mažinti regioninius skirtumus ir į tas prioritetines sritis, kuriose yra daugiausia iššūkių ir, kuriuos išsprendus, būtų didžiausias poveikis skirtumų sumažinimui.
Svarbu paminėti, kad pagal Investicijų programą bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajaus ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai“, – komentarą Delfi pateikia ministerija.
Regionų verslas nemato problemos
Regionų verslo plėtros asociacijos, kuriai priklauso Marijampolės, Lazdijų, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio įmonės, prezidentas Vaidas Šalaševičius sutinka, kad dėmesys regionams turi būti didesnis, nes tarp regionų ir Vilniaus verslų atskirtis – gana didelė. Vis dėlto jis nemano, kad Vilniaus regionas dėl to turėtų būti nuskriaustas ir likti be paramos.
„Kad prioritetas turėtų būti regionai, visi turbūt supranta, tokia ir valstybės politika, tai akivaizdžiai matosi. Tačiau dėl to negalėčiau pasakyti, kad Vilniaus regionas turėtų būti išmestas ir likti be ES paramos. Planuojamas perskirstyti lėšų procentas nėra toks ženklus.
Regioninis verslas taip pat turi santykių, dirba su verslu Vilniuje. Jei didelė dalis paramos eitų į Vilnių, tai mes būtume kategoriškai prieš. Bet kadangi procentas nėra didelis, didžioji dalis lėšų vis tiek keliaus regionams, nematau didelės problemos, jei nebus viršytos maksimalios leistinos ribos“, – vertina jis.
Dubnikovas didintų paramą Vilniui tik vienu atveju
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad būtų labiau sąžininga skirti daugiau lėšų regionams, esantiems už Vilniaus ribos. Anot jo, paramą administruojančios institucijos turėtų sverti, ar Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas geba įsisavinti ES lėšas, jei tai įrodoma, lėšas ten reikėtų ir palikti, jeigu ne – atiduoti Vilniaus regionui.
„Vilnius turi didžiulį potencialą, kurį gali išnaudoti. Visų pirma – augantis žmonių skaičius, taip pat darbo vietų skaičius, ir sostinės statusas visada duoda didesnių galimybių.
Didinčiau Vilniaus regiono finansavimą iš ES lėšų tuo atveju, jeigu likę regionai nesugebėtų įsisavinti tų lėšų, atsiranda rizikų, kad nespės, nesugebės parengti projektų ir pan. Neatleistina, kai dalies lėšų neišnaudojame, neįjungiame aukštesnės pavaros, tada būtų neatsakinga tiesiog sudeginti pinigus.
Tačiau jei matome, kad regionai sugeba parengti investicinius projektus, ir kad tos investicijos nebus tokios kaip trinkelėmis iškloti dar vieną gatvę, bet generuos papildomą grąžą ateityje, sakyčiau, kad tada Vilniui reikėtų susilaikyti, nes sostinė – gyvybingas miestas, savo naudą gavęs jau daug kartų“, – vertina LVK viceprezidentas.
Mano, kad įmonių kraustymasis atneš daugiau naudos
LVK viceprezidentė Dovilė Burgienė anksčiau Delfi komentavo, kad nepadidinus finansavimo Vilniaus regionui, įmonės turėtų pagalvoti, ar nebus verta keltis į regionus, galbūt atidaryti padalinius kituose rajonuose.
„Nebūtina daryti viską Vilniuje ir tai būtų pozityvu. Bet yra niuansų, kai verslas tiesiog negali persikelti. Tam tikri sektoriai nerastų darbo jėgos kituose miestuose ir būtų labai neekologiška ir labai neracionalu iškart už Trakų rajono ribos statyti gamyklą laukuose, ir į ją važinėti kasdien iš Vilniaus. Būtų keista. Kai kurie sektoriai negalės išeiti iš Vilniaus“, – vertino D. Burgienė.
Visgi M. Dubnikovas dėl galimų verslo kraustynių iš Vilniaus įžvelgia daugiau naudos nei žalos. Jis įsitikinęs, kad vienas geriausių sprendimų – šalyje paskirstyti kapitalą kaip įmanoma tolygiau, kad žmogui nereikėtų migruoti, keisti savo gyvenamosios vietos, o darbas jį rastų jo įprastoje aplinkoje.
„Lietuva – maža šalis, ir koncentruoti kapitalą viename mieste mums nėra gerai. Tada atsiranda problemų, kurių turime šiandien: turtinės ir pajamų nelygybės skirtinguose regionuose, ir tai tik gilėtų. Tai, kad Vilniuje gyvenantis akcininkas turės įmonę Kaune, Panevėžyje ar Šiauliuose ir ten įdarbins žmonių, tai nepadarys jokios reikšmingos žalos, nes tiek akcininkas, tiek vadovai yra mobilūs ir gali judėti.
Kitas dalykas – tai duos tolygesnį Lietuvos vystymąsi. Trečias – įmonės gali išnaudoti milžinišką potencialą, mat įdarbinti žmogų Vilniuje – reikšmingai brangiau, nei jį išlaikyti kituose mažesniuose miestuose“, – komentuoja ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, Lietuva neišnaudotų savo potencialo, jei taptų kaip Latvija ir Estija, kur praktiškai visas kapitalas ir darbo jėga sutelkta viename mieste – Rygoje ir Taline.
„Turime tris tikrai stiprius miestus, bet ir kiti maži miesteliai, kaip rodo pavyzdžiai, gali gyventi ne ką blogesnį gyvenimą negu tas pats Vilnius. Yra nuostabių pavyzdžių, kaip realiai mirę miestai, tokie kaip Naujoji Akmenė, stojasi ant kojų, nes ateina verslas su savo kapitalu, stato fabrikus ir kviečia žmones, kurie ilgus metus neturėjo darbo“, – pažymi LVK viceprezidentas.
Didesnį dėmesį skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui
Verslo regionuose atstovas V. Šalaševičius mano, kad ES lėšas pirmiausia reikėtų panaudoti, skiriant didesnį finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Kadangi smulkiam ir vidutiniam verslui ES paramą gauti sudėtinga, tai manau, atsirastų priemonių, kaip jį labiau remti. Dažnai tos priemonės pagal prigimtį sukonstruotos taip, kad į jas gali pretenduoti tik didesni verslai, tai manyčiau, kad reikėtų priemonių ir smulkiojo verslo paramai. Kadangi bedarbystės problema regionuose – šiek tiek didesnė, Vilniuje tikrai tokios problemos nėra, tai reikėtų ES paramą orientuoti į naujų darbo vietų kūrimą“, – vertina jis.
2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje iš viso Sostinės regionui numatoma skirti apie 15 proc. lėšų iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo+, o Europos sanglaudos fondas neskirstomas pagal regionus ir skiriamas visai Lietuvai.
Finansų ministerija informuoja, kad šiuo metu su EK dar vykdomos derybos dėl lėšų perskirstymo, tad, tikimasi, kad EK sprendimą priims iki šių metų vidurio.
2022 m. valstybės biudžete numatyti 2 mlrd. eurų investicijų, iš jų 310 mln. eurų yra iš naujosios 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų lėšų.
Lietuva siekia sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, todėl suplanuotos ES fondų lėšos pirmiausia yra skirtos investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, informuoja Finansų ministerija.
Sėkmingai įgyvendinti šį pokytį esą galima tik investuojant į švietimą, įgūdžių formavimą ir darbo rinkos atitiktį besikeičiantiems poreikiams. Tam numatyta reikšminga lėšų dalis. Be to, įgyvendinant užsibrėžtus ambicingus klimato tikslus ir toliau reikšminga naujojo programinio laikotarpio investicijų dalis bus skirta renovacijos, atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
