„Egzistuoja tokia praktika - kai nėra komercinių reklamų, tada mielai laisvus plotus lauko reklamų kompanijos panaudoja socialinei reklamai. Pernai ir užpernai vyravo ta pati tendencija“, - teigia Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos „KOMAA“ valdybos pirmininkas Marius Jovaiša.

Dešimtmetį Lietuvoje veikiančios reklamos paslaugų „Clear channel Lietuva“ direktorius Artūras Štaudė teigia, kad yra lauko reklamos sezoniškumas ir nuolat po naujųjų metų porą mėnesių ir vasaros pabaigoje būna komercinės reklamos pauzės.

„Clear channel Lietuva“ direktorius, lygindamas Lietuvos ir ES socialinių reklamų rinkas, pastebi, jog Vakaruose mokama daugiau už socialinėms lauko reklamoms skirtą plotą, o pas mus tai daroma nemokamai, nors pastaruoju metu šiek tiek pinigų skiria kelios ministerijos, bet tai nepadengia pusės plakatų kaštų.

Išorinės vaizdinės reklamos bendrovė „JCDecaux Lietuva“ direktorė Rita Jarmakaitė teigia, kad pagal sutartis su miestais yra numatyta, kad nestovėtų tuščios plokštumos, kabinamos socialinės reklamos, tačiau padaugėjus komercinės, socialinės reklamos turėtų mažėti.

R.Jarmakaitė mano, kad dabar socialinės reklamos akcijos Lietuvoje tapo organizuotesnės.

Reklamos agentūros „Advista“ direktorius Romanas Drokovas teigia, kad agentūroje socialinių reklamų biudžetai padidėjo 30-50 proc.. Jo manymu, didesnis biudžetas leidžia kreiptis į agentūras, kurios gali geriau paruošti ir įgyvendinti idėją.

Jis išskiria dvi pagrindines socialinės reklamos priemones - lauko bei vidaus reklamą. Pastarasis reklamos būdas yra efektyvi naujovė - plakatai arba nemokamai atvirukai yra arčiau vartotojo.

„Socialinė reklama per keletą metų tapo daug profesionalesnė, dalis idėjų ateina iš užsienio. Atsiradus galimybėms bendradarbiauti su ES, prasidėjo naujas socialinės reklamos raidos etapas“, - teigia R.Drokovas.

Turinys turėtų sukrėsti

M.Jovaiša pastebi, jog Vakarų Europoje arba JAV socialinių reklamų turinys yra gerokai drąsesnis ir stipresnis, gal net baisesnis nei Lietuvoje.

„Pas mus dar kažkaip yra prisibijoma, manoma, kad socialinė reklama neturėtų būti labai baisi, tačiau Vakaruose reklamos prieš vairavimą išgėrus arba prieš vairavimą neprisisegus saugos diržų, neprotingo vairavimo rodomi tiesiog lavonai, pritrėkšti žmonės, kruvini veidai, tokie dalykai, kurių neįmanoma nepastebėti, akimirksniu jie prikausto dėmesį ir akimirksniu perduoda vieną pranešimą - išgėręs vairuotojas – žudo! O pas mus tai truputėlį minkštinama, susimąstyk, pagalvok“, - pagrindinius skirtumus vardija „KOMAA“ valdybos pirmininkas.

M.Jovaišos nuomone, Lietuvoje lauko reklamos apskritai yra mažai lyginant su Vakarų valstybėmis.

„Pas mus dar tik vystosi lauko reklama, vienam žmogui jos tenka du tris kartus mažiau lyginant su dideliais pasaulio miestais, tačiau nepasakyčiau, kad šiuo metu mus yra daug mažiau socialinės reklamos“, - teigia M.Jovaiša.

„Advista“ direktorius prognozuoja, kad socialinių reklamų daugės, jo manymu, Lietuvoje yra daug socialinių problemų, kurios tikrai svarbios valstybės mastu, pavyzdžiui, jaunimo emigracija

R.Drokovas teigia, kad socialinė reklama dažniausiai kuriama individualiai kiekvienoje valstybėje atsižvelgiant valstybės piliečių kultūros ypatumus, jų mąstymą.

M.Jovaišos teigimu, dažniausi socialinės reklamos užsakovai yra vyriausybinės organizacijos, o įvairios ne pelno siekiančios organizacijos dalyvauja gavusios įvairių fondų paramą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją