Daugelį ir stambesnių verslininkų ištiko šokas gavus sąskaitas už komunalines paslaugas, ką jau kalbėti apie smulkiuosius. Ir Seime, ir ministerijose diskutuojama, kaip iš dalies būtų galima kompensuoti tą energijos kainų šuolį. Smulkiajam verslui, nespėjusiam atsigauti nuo pandemijos, tai gali būti paskutinis smūgis.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės pirmininkas Vytis Radvila sakė nematąs kokių nors Savivaldybės administracijos iniciatyvų padėti smulkiajam verslui.
„Pandemijos pradžioje buvo suteiktos nekilnojamojo turto, kitos lengvatos, o dabar didesnę įtaką daro ne municipalinės, bet nacionalinės valdžios sprendimai, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos ir pan. Mūsų verslininkų problemos tos pačios kaip ir bet kuriame kitame mieste. Savivaldos įstatymas neleidžia imtis kokių nors išskirtinių priemonių. Daugiausia viskas priklauso nuo centrinės valdžios“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Radvila.
Pasak jo, vienintelis dalykas – vadinamasis pagalvės mokestis Klaipėdoje, dėl kurio kyla diskusijos. Tarybos pirmininko manymu, jis būtų labai tikslingas, būtų investuojama į miesto rinkodarą, į turizmo skatinimą.
Inicijuoja bankrotus
„Visi kalbėjo, kad artinasi krizė, kad žmonės uždirbs mažai, bet matome didėjančius atlyginimus. Tai rodo pernai surinktas didesnis nei planuotas gyventojų pajamų mokestis. Bankroto administratoriai sako, kad jie tik dabar pradeda jausti, jog didėja įmonių, kurios pačios galvoja apie bankrotą ar jį inicijuoja „Sodra„ ar Mokesčių inspekcija, skaičius“, – teigė V. Radvila.
Labai blogas dalykas, kad dar neatsigavęs po pandemijos verslas dabar privalo mokėti mokesčius už praėjusį mėnesį ir grąžinti nesumokėtus atidėtus mokesčius, tad valstybinės institucijos inicijuoja bankrotus įmonėms.
„Ypač smulkusis verslas dabar išgyvena sunkų laikotarpį, kai reikia mokėti ne tik einamuosius mokesčius, bet ir grąžinti suteiktą mokestinę paskolą. Savivaldybė iš tiesų nelabai ką ir gali padaryti. Yra numatyti kompensaciniai mechanizmai įvairioms jaunimo iniciatyvoms, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir kultūriniams projektams. Tik tokiais instrumentais gali padėti Savivaldybė“, – kalbėjo pokalbininkas.
Bendrovių „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos vanduo“ kainas reguliuoja ne Savivaldybė, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, uostamiesčio įmonės negali pačios mažinti kainų, nes taip pažeistų teisinį reglamentavimą.
Savivaldybė negali daug skolintis
Pasak V. Radvilos, kiekvienas makroekonomikos pradžiamokslis sako, kad prasidėjus ekonominiam nuosmukiui visos valstybės turi skolintis daugiau pinigų ir investuoti į socialinę infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, pradedama statyti poliklinika. Statybų bendrovės gauna užsakymus, laiku moka atlyginimus savo darbuotojams, jie gali palaikyti vartojimą šalyje, gautus pinigus išleisti maisto prekių parduotuvėse ir t. t.
Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko, uostamiestyje tai nėra daroma, nes uostamiesčio Savivaldybė negali skolintis daug pinigų, tik 6 proc. nuo savo biudžeto, t. y. tik 6 mln. eurų.
Pasak V. Radvilos, taip nutiko todėl, kad kai Lietuvos valstybė ruošėsi įvesti eurą, valstybės finansai turėjo atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus. Tuo metu savivaldybėms buvo uždėtos paskolų lubos.
Tai reiškia, kad daugiau savivaldybė skolintis negali, nei skolinosi prieš tai. Tie miestai, kurie skolinosi 40 proc. biudžeto, jiems ir buvo užfiksuotas toks limitas. O Klaipėdos savivaldybė visada istoriškai skolinosi mažai, jai ir buvo uždėtas 6 proc. skolinimosi limitas.
Poveikį daro keli faktoriai
Pasak V. Radvilos, poveikį verslui daro keli faktoriai. Pirma – išaugusios komunalinės sąnaudos: du tris kartus didesnės sąskaitos už šildymą ir elektrą. Antra, pasikeitę vartojimo įpročiai. Žmonės adaptavosi prie skaitmenizavimo. Trečia – mokesčio atidėjimo laikotarpiai baigėsi, reikia mokėti ne tik einamuosius mokesčius, bet ir grąžinti atidėtus.
„Kai įmonėms buvo grąžinama dalis sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, daugeliui tai iš tikrųjų buvo reali pagalba. Galimybė nemokėti mokesčių „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai vėlgi buvo didžiulė paskata. Bet dabar atėjo laikas mokėti tuos mokesčius“, – kalbėjo V. Radvila.
Pasak jo, verslas iš esmės jau pačioje pandemijos pradžioje turėjo persiorientuoti.
„Kas gebėjo persiorientuoti, patyrė mažiausius nuostolius. Tiems, kurių veikla reikalauja tiesioginio kontakto su klientu, pavyzdžiui, kirpyklai ar masažo salonui, buvo labai sunku.
Skirtinguose sektoriuose skirtingi nuostoliai ar net laimėjimai. Elektronine prekyba užsiimančios kompanijos fiksuoja gerokai padidėjusius klientų srautus. Buvo ir tokių smulkiojo verslo įmonių, kurios į pandemiją žiūrėjo kaip į naujas galimybes“, – teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas.
Laukia bauginantis sezonas
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė Aurelija Petkūnienė sako, kad „smulkusis verslas“ – labai plati sąvoka, apimanti daug sričių, apie kurių kiekvieną reikia kalbėti atskirai. Pagal Europos Sąjungos standartus į tą sąvoką, anot jos, patenka beveik visos įmonės Lietuvoje.
„Žinoma, smulkusis verslas konkuruoti su stambiuoju negali. Jų startinės pozicijos nevienodos. Man smulkusis verslas asocijuojasi su šeimos verslu, su tais, kurie dirba pagal verslo liudijimus, samdo tik kelis darbuotojus.
O situacija iš tiesų nelinksma. Pandemija juk nesibaigė sulig diena, o visi mokesčių atidėjimai baigėsi sulig diena. Daug kam kilo problemų, kai reikėjo juos susimokėti nuo spalio 1 d. Negauni pajamų, nėra pelno.
Kas nesugebėjo laiku susimokėti žemės nuomos ar turto mokesčio, buvo skaičiuojami delspinigiai“, – pasakojo A. Petkūnienė.
Jos teigimu, normalaus darbo lig šiol dar nėra, o sąnaudos tyliai didėja. Anot jos, kai kuriems, ypač vyresnio amžiaus, verslininkams jau svyra rankos ir išdirbus daugybę metų priimami sprendimai stabdyti verslą. Jie jau pavargo nuo nuolatinio nestabilumo.
Dabar senamiestyje labai sunku dirbti, nes nemažai gatvių remontuojama ir netrukus dar daugiau jų bus išardyta, nes bus pradėta remontuoti ir Teatro aikštė, paskui Žvejų gatvė, kur koncentruojasi nemažai kavinių.
Žmonės neužsuks į jas. Pasak pokalbininkės, šis sezonas yra labai neaiškus ir bauginantis. Kol toks didelis žmonių sergamumas, A. Petkūnienės nuomone, įžvelgti kokį nors stabilumą šioje sferoje sunku.
Senamiestį gelbsti paslaugų sfera
„Senamiestį kol kas gelbsti tik tai, kad jame yra daug nedidelių patalpų, kuriose gali kurtis paslaugų sfera, pavyzdžiui, kirpyklos, tatuiruočių salonai, kavinės.
Klaipėdiečiai neturi tradicijų vaikščioti po senamiestį. Mes važiuojame pasivaikščioti prie jūros. Tad kavines išlaiko tas žmogus, kuris yra laikinai atvažiavęs, kuris sau leidžia pasisėdėjimą kavinėje kaip tam tikrą pramogą. Labai pasijuto, kad nėra užsienio turistų.
Prekybos situacija gana sudėtinga, labai sunku išnuomoti prekybai patalpas. Didžiausią paklausą turi kavinės ir kirpyklos. Deja, Klaipėdoje nuomos kainos yra labai žemos.
Dariau tokį tyrimą, vaikščiojau po senamiestį. Labai daug apgriuvusių pastatų. Tai rodo, kad nėra investicijų. O tuos senus, griūvančius pastatus reikia išlaikyti, būtinos investicijos, bet gerų tendencijų kol kas nematyti“, – pasakojo A. Petkūnienė.
Verslas stambės
„Kainų kilimas labai didelis. Pati dirbu su maisto produktais. Skambinu gamintojams, teiraujuosi, kodėl jie didina produktų kainas 30-40 proc. Sako, gavę sąskaitas už šildymą, elektrą gerokai didesnes, darbuotojams turi kelti atlyginimą. Jeigu visos kainos kyla, norint uždirbti reikia kelti ir savo paslaugos kainą. Bet atsiranda baimė, ar ta paslauga bus reikalinga, ar ja kas naudosis už tokią kainą, jeigu ji nėra būtina.
Verslui niekas jokio biudžeto „nenuleidžia“, jam reikia uždirbti pinigus. Niekas iš niekur neatsiranda. Valdžia turi nepamiršti, kad pajamos į biudžetą suplaukia iš tų, kurie dirba“, – kalbėjo A. Petkūnienė.
Pasak Senamiesčio verslininkų sąjungos vadovės, dėl žmonių kontakto baimės nuostolių patyrė ir smulkusis verslas. Pavyzdžiui, žmonių srautai turguje sumenko. O kiti sektoriai, susiję su išvežiojamąja prekyba, gerokai suklestėjo.
„Kas gali sau leisti imtis išvežiojamosios prekybos? Jai reikalingos didžiulės investicijos. Smulkusis verslas to padaryti negali. Bet kai kas atrado nišą, pavyzdžiui, rūbų prekybą, tie vadinamieji gyvieji pardavimai per feisbuko platformą“, – pasakojo verslininkė.
Pasak jos, Vyriausybės noras padėti smulkiajam verslui tik kalbų lygio, o iš tikrųjų skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas. „Nemanau, kad mums kas nors padės. Tiesiog stambės verslas, ir viskas. Prekyboje juk stambūs žaidėjai. Mažų parduotuvyčių mažėja. Stebima tendencija, kad jos priklauso tik keliems savininkams. Tai dažniausiai nėra šeimos verslas. Iš vienos parduotuvės sunku išgyventi“, – sakė senamiesčio verslininkų atstovė.
Kavinės laukia gero oro
„Mes džiaugiamės, kad gruodį turėjome daug privačių renginių, tai ir gelbėjo. Jeigu jų nebūtų buvę, dabar mums būtų labai liūdna. Komunaliniai mokesčiai stipriai išaugo, kainos kyla ir nieko tu nepadarysi.
Dabar laukiame, kada atšils, kai žmonės galės sėdėti lauke prie staliukų ir tikimės, kad viskas bus gerai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė restobaro „Tabu“ ir kavinės „Raketa“ vadovė Aistė Stasiulienė ir pridūrė, kad pernai metai buvo geresni nei 2020-ieji: daugiau galimybių dirbti, sulaukta daugiau lankytojų.
„Į „Raketą“ pietauti ateina žmonės iš tų įmonių, kurių darbuotojai privalo būti pasiskiepiję. Pradėjus reikalauti galimybių pasų, klientų sumažėjo 5-10 proc., ne daugiau, o „Tabu“ vakare sumažėjo jų apie 20 proc. Dabar labai bijome, kad nebūtų paskelbti nauji apribojimai. Bet ir tokiu atveju suksimės taip, kaip išsisukome ir su prieš tai buvusiais“, – paklausta, ar nukentėjo verslas dėl galimybių paso įvedimo, atsakė A. Stasiulienė.
Verslininkė pasakojo, jog kai kurie gana stiprūs verslininkai labai rimtai svarsto galimybę atsisakyti verslo. Pasak A. Stasiulienės, jeigu ne tam tikri įsipareigojimai, tai jau du jų būtų užsidarę, o dabar nepavyksta įvykdyti įsipareigojimų, tad jie jau kalbasi su advokatais.
Kainas kompensuos iš kojinės
„Kokios čia pagalbos gali tikėtis? Gelbės mūsų darbas ir pastangos. Tikimės gero oro ir kad žmonės šiais metais nebus tokie, kokie buvo iškart po karantino, t. y. pikti. Gal jie bus geresnės nuotaikos, linksmesni, geresni, tada bus geresnė atmosfera, galėsime geriau dirbti. Dabar labai sunku, turime susiveržti diržus, bet per vasarą tikimės atsigauti. Tokie maitinimo įstaigų verslo ypatumai. Nuo sausio mėnesio, kai prasti orai, turime labai stengtis taupyti, neturėti papildomų išlaidų“, – sakė A. Stasiulienė.
Paklausta, ar neketina imtis kokio nors naujo verslo, kaip bandys kompensuoti padidėjusias kainas, verslininkė atsakė: „Mes dabar „Raketoje“ daug dėmesio skirsime privatiems renginiams – vestuvėms, įmonių vakarėliams, gimtadieniams. Jų pastaruoju metu daugėja. Žmonės pavargo nuo pandemijos, nori švęsti.
O padidėjusias kainas bandysime dengti santaupomis iš kojinės. Labiau didinti kainų jau nebeįmanoma. Jas jau kėlėme, nes stipriai brango produktai. Bet ką reikės daryti su dujomis, elektra, – neįsivaizduoju. Sėdime su kolege, žiūrime viena į kitą ir klausiame, ką reikia daryti. Traukiame kojinę, o vasarą dirbsime daugiau, aptarnausime daugiau klientų ir vėl dėsime daugiau santaupų į kojinę, kad išgyventumėme.
Mes taip atsakingai viską vertinome, buvome socialiai atsakingi, darbuotojus saugojome, o valstybė mus nuvylė. Tik kalbos ir pažadai.“
„Kainos kyla, bet verslas iš to neuždirba“
„Labai sunku, kad negali nieko prognozuoti, nežinai, kas bus už savaitės. Kas galėjo žinoti, kad tiek sukils visos – ir žaliavų, ir energijos resursų kainos, kad tiek padidės mokesčiai.
Kitas dalykas, labai vargina tie didžiuliai svyravimai: tai leidžiama dirbti, tai įvedami įvairiausi apribojimai, kurie labai dažnai keičiami. Kiekvieną dieną vis naujiena. Kai riboja, mažiau klientų, o kai panaikina apribojimus, tada visi supuola vienu metu ir būna labai sunku dirbti.
Pernai pavasaris mums buvo labai sunkus, o vasara gera. Mūsų verslas taip skaudžiai dėl galimybių paso kaip restoranai ir kavinės nenukentėjo“, – „Vakarų ekspresui„ sakė Vytautas Dabašinskas, jau septintą sezoną užsiimantis vyno gamyba ir degustacija, mat jo šeima turi vyninę „Memel Wine“.
Ir šis verslininkas pagalbos iš Vyriausybės nesitiki, tik pageidautų, kad būtų galima daugiau prognozuoti į priekį, kad reikalavimai nesikeistų kas savaitę.
„Blogiausia, kad kainos kyla, o verslas iš to neuždirba. Nesvarsčiau, kad gal reikėtų imtis kito verslo, nes šiuo metu, manau, visose srityse yra sunku“, – sakė ponas Vytautas.
