„Apie dabartinę situaciją. Faktas, neslėpkime, ji sudėtinga dėl galimai prarastų būsimų krovinių. Kaip čia bus, matysime, dabar vienokia situacija, ateityje gali būti kitokia. Tas nuskambėjęs 300 darbuotojų skaičius. Būčiau dėl jo atsargesnis dėl paprastos priežasties: jeigu žiūrėtume į laikotarpį nuo 2016 iki 2021 metų, tai darbuotojų sumažėjo 4 tūkstančiais. (...)
Tas skaičius nuskambėjęs nereiškia, kad dabar kažkas kažką atleidžia. Tai yra galimas skaičius. „Geležinkeliai“ nepuls kažkokių agresyvių veiksmų daryti“, – antradienį atsakydamas į opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ klausimus kalbėjo M. Skuodis.
„Tie 300 – taip, tikrai kaip akcininko atstovas nenoriu, kad tie žmonės išeitų ir panašiai, bet jeigu pažiūrėtume į „Lietuvos geležinkelius“, kiekvieną dieną per metus yra virš 100 darbo vietų laisvų“, - sakė jis.
Ministras žurnalistams vėliau pastebėjo, kad grupei yra didesnis iššūkis išlaikyti darbuotojus, nes jų kaita yra apie 11 proc. per metus. Grupėje per metus esą atsiranda apie 700 laisvų darbo vietų.
M. Skuodis teigia, kad dėl kai kurių aplinkybių, darbo vietų skaičius gali keistis teigiama linkme – jis turėjo omenyje europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, geležinkelio elektrifikaciją.
Frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad frakcijai kelia susirūpinimą, kaip „Lietuvos geležinkeliams“ pavyks susidoroti su iššūkiais, kalbant apie trąšų tranzito iš Baltarusijos stabdymą bei kitus iššūkius.
„Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, matome, kokie iššūkiai šitoje valstybės įmonėje pastaruoju metu yra ir kalbant apie krovinių praradimą, tranzito iš vienos į kitą pusę. (...) Nesinorėtų, kad tie žmonės atsidurtų gatvėje“, – sakė S. Skvernelis.
Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Artūras Černiauskas sako, kad tuo metu kai „Lietuvos geležinkeliai“ buvo viena struktūra, darbuotojams buvo lengviau pakeisti darbą.
„Nes iš „Cargo“ pereidavo į „Infra“, iš „Infra“ į kelevių pervežimą (...) Įmonės tapo atskiros, todėl pagal įstatymą turi siūlyti darbo vietas tiktai toje įmonėje “, – sakė A. Černiauskas.
Pasak jo, darbo užmokestis „Lietuvos geležinkeliuose“ yra labai mažas, „700-800 svyruoja“,
„Prašysime konsultacinių procedūrų ir būtent ieškosime vietos kažkur, ar jį vertą atleisti“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Po Seimo narių posėdžio jis pridūrė, kad dalis žmonių grupėje dirba dešimtmečiais, yra lojalūs, jiems sulaukti tokių pokyčių yra ir didelis psichologinis smūgis.
„Atleidimo lapelių dar negavo niekas, kadangi "Lietuvos geležinkeliuose" atleidimų metodika yra kitokia - aišku, ji neprieštarauja įstatymams. Tai pirmoje eilėje, yra vykdomas darbuotojų vertinimas, vertinama jų kvalifikacija. Ir tie darbuotojai, kurie turi aukštesnę kvalifikaciją, jie lieka darbo vietoje, tie, kurie žemesnę, tada jiems įteikiami tie lapeliai. Kol kas vertinimų dar nebuvo niekur“, – sakė A. Černiauskas.
„LTG Cargo“ numato 40 žmonių atleidimą
Grupei priklausančios krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ laikinoji vadovė Eglė Šimė teigė, kad bendrovėje numatytas 40 žmonių mažėjimas iš minimų 300.
„Tie 40 susiję būtent „Belaruskalij“ krovinio praradimu. (...) Skaičius buvo numatytas didesnis, kurie turėtų mažėti dėl „Belaruskalij“ krovinio – apie 74, tačiau mes pasižiūrėjome, kaip įmonė galėtų išlaikyti didesnį darbuotojų skaičių. Nes problema tame, kad darbuotojus pasirengti mums užtrunka gan ilgai“, – sakė E. Šimė.
Ji pažymi, kad bendrovė turi daug atvirų pozicijų ir pasiūlo darbo vietas, tačiau dalis darbuotojų pasirenka išeitines išmokas ir atsisveikinti su įmone.
„LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis sako, jog pokytis dėl 200 žmonių, dirbančių įmonėje, numatytas per visus metus.
„Tas pokytis įvyks per visus metus, ne per vieną dieną. Dėl „Belaruskalij“ pokyčių beveik nėra, todėl, kad infrastruktūroje ruožuose turime užtikrinti parametrus: saugą, greitį, pralaidumą. Toliau eismas vyksta (...) Dėl to neturime prabangos mažinti budėtojų ar kelio darbininkų skaičių. Einame per efektyvumo programas, keičiame veiklos modelius“, – sako K. Sankovskis.
Jis patikino, kad vyksta labai išsamios diskusijos su darbuotojais.
„Ruošiamasi labai išsamiai, vyksta labai detalios diskusijos. Kaip tik šiandien vyks dėl didžiausios pokyčio techninėje priežiūrioje, kur apie 100 žmonių mažinimas suplanuotas, su profesinėmis sąjungomis – labai detalus aptarimas“, – K. Sankovskis.
Pasigedo situacijos analizės
Frakcijos narė Vilija Targamadzė klausė, kada bus padaryta išsami situacijos analizė, o „Lietuvos geležinkelių“ grupės atstovų aiškinimus įvardijo pernelyg abstrakčiais.
„Kiek suprantu iš jūsų aiškinimų, kad situacijos analizė nepadaryta, nes disonansu man skamba: 300 bus atleidžiama maždaug, 100 vietų yra – reiškia, situacijos analizė nepadaryta, ir labai neaišku, kokias jūs alternatyvas pasiūlysite, nes alternatyvų pasiūlymas yra susijęs ir profesiniu tobulėjimu, ir su perkvalifikavimu“, – sakė V. Targamadzė.
E. Šimė, komentuodama „LTG Cargo“ planuojamų atleisti darbuotojų dalį, sakė, kad situacijos analizė atliekama keliais etapais.
„Pirmoji analizė buvo atlikta, kokiai daliai darbuotojų įtaką padaro „Belaruskalij“ krovinio netekimas, tai kaip ir minėjau, darbuotojų skaičiai įvardyti, sudėliotos konkrečios priemonės, kaip mes galėtume kiek įmanoma daugiau darbuotojų išsaugoti“, – sakė E. Šimė.
„Kadangi neturime konkrečių žmonių, kurie bus paliesti, antrasis analizės etapas jau bus tada, kai įsivertinsime, kurie konkrečiai darbuotojai bus paliesti, įsivertinsime jų kompetencijas ir pagal jas galėsime pasiūlyti kitas darbo vietas tiems darbuotojams, jeigu jie sutiks ir norės“, – pridūrė ji.
Prof. V. Targamadzė įsitikinusi, kad pirma reikia žinoti, kokios bus darbo vietos ir tada siūlyti, „kad galėtų žmonės kvalifikaciją kelti, persikvalifikuoti ir panašiai. Vadybiškai neteisingu keliu einate“, sakė ji.
E. Šimė pakartojo, kad nežinomi tų žmonių vardai ar pavardės: „kol kas dėliojame tik skaičius, kai bus darbuotojų įvertinimas ir jau žinosime kiekvieno žmogaus kompetenciją, tada pagal laisvą darbo vietą žiūrėsime, kaip tą kompetenciją tobulinti ar keisti“.
M. Skuodis: ieškoma diversifikavimo galimybių
Kalbėdamas apie krovinių vežimą ir „Lietuvos geležinkelių“ veiklos perspektyvas M. Skuodis akcentavo diversifikavimą, anot jo, dabar svarbu žvelgti Vakarų kryptimi ir ieškoti galimybių ten. Jis kartu pripažino, jog tai nebus lengva.
„Vienas iš akcentų, tokios įmonės, kaip geležinkeliai, kad jos būtų stabilios, esminis dalykas yra diversifikaciją. (...) Būtent Lenkija su „Rail Baltica“ vėže iki Kauno intermodalinio terminalo ir atveria galimybes kuo labiau diversifikuoti. Daug kas klausia: o kas važiuos tais geležinkeliais? Tai atsakymas labai paprastas: konteineriai, kuriuos tikslas visos Europos Sąjungos nukelti nuo kelių ant geležinkelių ir puspriekabių“, – sakė M. Skuodis.
„Du traukiniai važiuoja iš Nyderlandų per savaitę, norima padidinti iki penkių, atidaryti naują kryptį į Italiją ir panašiai. Tai čia iššūkių turime labai didelių. Nors visi kalba apie liberalią geležinkelių rinką, bet Europos Sąjungoje ji labai toli nuo liberalios“, – kalbėjo ministras.
S. Skvernelis nebuvo visiškai įtikintas ministro atsakymų.
„Nenuramino ministras dėl situacijos. Matosi, ketinimai nukreipti į ateitį, bet dėl transporto sektoriuje praradimų, tai vis dėlto, matyt, atsilieps po 4-5 metų. Jeigu bus diversifikuotos kryptys kitos, kur sunkiai tikėtina – bet aš tikrai tikiu, gal taip ir pavyks – kalba apie konteinerių vežimą, bet ar tie konteineriai bus, kai turime komplikuotus santykius su kitomis valstybėmis?“, – po frakcijos posėdžio svarstė S. Skvernelis.
Pasak jo, finansiniai praradimai grupėje matyti „visomis kryptimis“ ir pagelbės šiuo atveju tik valstybės biudžete jau numatyta milijonų eurų pagalba.
„Tai kol kas ministro optimizmas į ateitį žiūrint, bet realybė rodo ką kita“, – apibendrino S. Skvernelis.
Pasak frakcijos, parlamentarai rengė susitikimą atsižvelgę į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad LTG grupės bendrovės planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų.
„Dėl neapdairios Vyriausybės užsienio politikos mūsų valstybė ne tik netenka svarbių pajamų, bet ir prasideda masinis Lietuvos žmonių atleidimas iš darbo. Dėl tokio didelio žmonių atleidimo Lietuvos geležinkelių grupės bendrovėse atsakomybė krenta Vyriausybės nariui, šiuo atveju – susisiekimo ministrui“, – frakcijos pranešime sakė S. Skvernelis.
„Be to, kyla ir daugiau klausimų dėl kitų ministro kuruojamų sričių – Lietuvos pašto veiklos, ekonominės situacijos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir kt.“, – priduria jis.
Frakcijos atstovų nuomone, ministras M. Skuodis ir Lietuvos geležinkeliai privalo pateikti planą, kaip išvengti socialinių pasekmių dėl darbuotojų atleidimo, kaip ketinama pasirūpinti darbo netenkančiais žmonėmis.
„Lietuvos geležinkeliai“ vasario 4 dieną pranešė, kad iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Daliai jų bus ieškoma galimybių pasiūlyti laisvas darbo vietas kitose grupės įmonėse. Šiuo metu grupės įmonėse dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.
