Absurdo neliko
Į tokią situaciją pakliuvusi Rožyno gyventoja Judita Tarabildienė apstulbo, kai į atliekų aikštelę nuvežusi porą šimtų šiferio lakštų išgirdo, kad iš jos priims vos keliolika, o likusius teks gabenti į sąvartyną ir dar už juos pačiai sumokėti. Panevėžio savivaldybė teigia, jog tokio absurdo nebeliko.
Pastaruosius metus vienas namų ūkis turėjo galimybę kartą per metus nemokamai į Panevėžyje esančias stambiagabaričių atliekų aikšteles priduoti tik 11 didelių arba 15 mažų šiferio lakštų. O nuo stogų nuplėšę didelį kiekį šiferio privalėjo jį gabenti į Liūdynės pašonėje, Dvarininkų kaime esantį regioninį sąvartyną ir dargi už tvarkingai priduodamas šias pavojingas, vėžį sukeliančias atliekas palikti nemenką sumą.
„Išties pasijutau išmušta iš vėžių, kai pernai vasarą nauju pakeitusi pusę savo nediduko namo stogo ir nuplėštą šiferį nuvežusi į Senamiesčio gatvėje esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę iš jos darbuotojo išgirdau, kad iš 200 atvežtų šiferio lakštų jis priims tik 15. Paaiškino, kad iš vieno namų ūkio nemokamai galima priduoti ne daugiau kaip 300 kilogramų. Kitus turiu vežti į regioninį sąvartyną ir ten dar susimokėti“, – pasakojo Rožyne namą rekonstravusi J. Tarabildienė.
Parsivežė namo
J. Tarabildienė pasakojo keitusi tik pusės namo stogą, mat neturėjo pinigų atnaujinti visą.
Viena gyvenanti panevėžietė neturi ir savo automobilio, tad samdžiusi vairuotoją, kad jos šiferį nuvežtų iki stambiagabaričių atliekų aikštelės mieste.
„Kai ten viso šiferio nepriėmė ir pasiuntė į sąvartyną už Liūdynės, mano pasisamdytas vyriškis už papildomą paslaugą paprašė ir papildomų pinigų. Įvertinusi, kiek man kainuos atsikratymas šiferiu, paprašiau važiuoti namo. Abejoju, ar nebūtų atsiradę tokių, kurie nuvežtų tą šiferį ir nemokamai išverstų kur pagriovy“, – liūdnais prisiminimais dalijosi nebejauna moteris.
Nuo stogo nuplėšto šiferio stirta iki šiol tebestovi jos malkinės pašiūrėje.
Judita sakė suskaičiavusi, kad kasmet nemokamai priduodant po 15 lakštų šiferio, samdytis žmogų, kuris tuos lakštus nuvežtų į stambiagabaričių atliekų aikšteles, jai tektų dar bent 12 metų.
Veš šiauliečiai
Jau beveik savaitę Panevėžyje net ir dideliu kiekiu pavojingo šiferio atsikratyti galima nemokamai ir legaliai. Panevėžiečiai gali skambinti į Šiauliuose įsikūrusią įmonę „Ecoservice projektai“ ir reikalauti, kad iš jų namų būtų išvežti šiferio lakštai. Ši įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą, laimėjo Savivaldybės skelbtą šiferio išvežimo iš privačių valdų viešųjų pirkimų konkursą. Įmonė įsipareigoja per 30 dienų į nurodytą vietą atgabenti atliekoms surinkti skirtą konteinerį, o šiferio savininkas šiferį į jį sukrauti per parą. Ši pavojinga atlieka bus išgabenta į Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro sąvartyną.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, 2021-ieji buvo būtent tie metai, kai Aplinkos ministerija nebuvo skyrusi lėšų, reikalingų dideliems šiferio kiekiams utilizuoti. Pasak jos, šioms reikmėms pinigų buvo gauta 2018–2020 metais, jų tam skirta ir šiemet. Dėl to šiferis iš panevėžiečių nemokamai bus priimamas iki kitų metų lapkričio vidurio.
„Turintieji mažą kiekį šiferio atliekų – tai yra iki 300 kilogramų, gali jas atvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles Savitiškio ir Senamiesčio gatvėse. Jei šiferio susikaupė daugiau, nemokamam jo išvežimui reiktų kviestis įmonės „Ecoservice projektai“ transportą“, – teigė R. Taučikienė.
Šiferį palaidoja
R. Taučikienės surinktais duomenimis, 2018–2020 metais, kai iš gyventojų šiferį nemokamai surinkdavo pačios Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“, iš panevėžiečių išvežta daugiau nei 180 tonų šių pavojingų atliekų.
Pernai į regioninį sąvartyną panevėžiečiai savarankiškai atvežė, o už priėmimą patys ir sumokėjo, 118 tonų šiferio. Dviejose mieste esančiose stambiagabaričių atliekų aikštelėse pernai nemokamai iš miesto gyventojų priimtos 557 tonos šiferio.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Gintauto Ulio teigimu, į sąvartyną suvežamos šiferio atliekos patenka į jam skirtą aikštelę, ten sutraiškomos ir užpilamos žemėmis. Kadangi aplinkai pačios pavojingiausios asbesto cemento dulkės, ant traiškomo šiferio pilamas vanduo, vėliau laistoma ir gruntu užpilta vieta.
G. Ulio teigimu, žemėje atsidūrusi kancerogeninė medžiaga asbestas tampa nebepavojingas ir žmogui, ir aplinkai.
