Prekybą vykdo per trečias šalis
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius teigė, jog asociacijos nariai atvirai deklaruoja, jog susidurdami su nerimu dėl neoficialių Kinijos sankcijų ir sunkumų, jie įmonių padalinius kuria kaimyninėse šalyse.
„Tokią informaciją man teko girdėti ir Užsienio reikalų ministerijos įkurtoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti problemoms dėl Kinijos. Taip pat mūsų asociacijos narių vykdytoje apklausoje.
Dar kitos įmonės teigė, kad jos sustiprina savo padalinius, esančius netoliese, tarkime, Latvijoje, Estijos sostinėje Taline, Lenkijoje“, – sakė jis.
Kaip pabrėžė, reikia suprasti, kad dažnai iškelti įmonės atstovybės kitur nepakanka, reikia iškelti ir dalį operacijų, užtikrinti finansinių procesų vykdymą.
„Kinija nėra tik pavadinimas, tai – visa veiksmų grandinė“, – pridūrė R. Varkulevičius.
Jo nuomone, vienas iššūkių yra ir tas, kad dabartiniai verslų iškėlimai galimai yra laikini, tačiau ateityje tai gali būti rimta problema.
„Visgi trečių valstybių ieškojimas nepakeičia Lietuvos produkcijos kilmės. Kinai, norėdami padaryti užkardas, matys prekės kilmę.
Tada kitur, tarkime, pas kaimynus, turės būti sukuriama ir vertė, ir produktas, vien pakuoti Vokietijoje ar Lenkijoje nepadės.
Tai daugiausia liečia tas įmones, kurios užsiimdavo reeksportu į Kiniją. Tokie atvejai yra žinomi su medienos įmonėmis, bet jos reagavo labai greitai ir savo pardavimus perorientavo iš biurų kitose valstybėse. Tai vyksta ir, kad padėtis negerėja, faktas“, – kalbėjo atstovas.
Verslininkas: būtų buvęs bankrotas
Vienos medienos įmonės Lietuvoje vadovas, kuris prašė neatskleisti jo valdomos įmonės pavadinimo, sutiko atvirai papasakoti ir paskaičiuoti, kiek jo verslui kainavo Lietuvos ir Kinijos santykių žlugimas.
„Aš iš Lietuvos verslą iškėliau, kai tik buvo sugalvota čia atidaryti taivaniečių atstovybę“, – dar pokalbio pradžioje iškart sakė jis.
Verslininkas teigė, kad dirbant su Kinija jau kuris laikas buvo jaučiama politinė Lietuvos priešprieša šiai šaliai, o įmonės partneriai kinai vis pabrėždavo: „Neprisidirbkite daugiau“.
„Bet Lietuva vis tendencingai kišo sau pagalius į ratus ir, galiausiai, atsidarėme ir atstovybę, o kinai tiesiai šviesiai mūsų įmonei pasakė: „Mes su jumis nebedirbsime, nes jūs esate iš Lietuvos“, – atsiminė vadovas.
Verslininkas teigė, kad jam pačiam neliko nieko kito, kaip gelbėti savo verslą ir užsienyje steigti naują įmonę, tačiau nei kokia ji, nei kur dabar veikia, jis patikslinti nenorėjo.
„Tos šalies bankas man pasakė, kad pasakykite ačiū savo Vyriausybei, kad tokios įmonės ateina dirbti pas mus“, – atvirai kalbėjo jis.
Dabar verslininko įmonė – įkurta kitoje šalyje ir, kaip jis aiškino, jokių problemų dėl prekybos su Kinija jis neturi, tačiau jei ne ji, jį būtų ištikęs bankrotas.
„Nekyla jokių problemų, todėl ir nenoriu kalbėti viešai, kad nebūtų atsekamumo. Dabar dirbame ir nesukame galvos“, – teigė jis.
Paprašytas paskaičiuoti, kokius nuostolius patyrė dėl Lietuvos politinių sprendimų, susijusių su Kinija, vyras teigė, kad pernai paskutinį metų ketvirtį vien dėl Taivano atstovybės atidarymo buvo patirta 2 mln. Eur nuostolių.
„O šiemet, jei turėdavau apie 5-6 mln. Eur pelno per metus, tai šiemet jų per įmonę Lietuvoje neturėsiu“, – teigė jis.
Siekiant toliau dirbti su Kinija ir išvengti problemų, įmones Lenkijoje ir Estijoje pasakojo įsteigęs ir medienos įmonę „Diverus“ valdantis Donatas Jucius. Pasak jo, to buvo imtasi jau prieš tris mėnesius.
Anot jo, šiandien iš Lietuvos vis dar neįmanoma į Kiniją parduoti jokios lietuviškos kilmės medienos.
Finansuoti atsisako ir bankai
Pasak R. Varkulevičiaus, šiandien įmonės bando persiorientuoti į kitas rinkas, tačiau toks dalykas negali įvykti greitai.
„Mes neturime resursų ką papildomai pasiūlyti naujoms rinkoms. Žaliavų ir energetikos kainos yra aukštos, tiekimo grandinės, jeigu veikia, taip pat yra pabrangusios kartais“, – teigė jis.
R. Varkulevičius užsiminė ir apie vieną atvejų, kada turėti įmonės atstovybę kitoje šalyje įmonės taip pat negelbėjo.
„Buvo ir viena įmonė, kuri jau turėdama savo atstovybę kitoje valstybėje pradėjo forminti prekybinio sandorio finansavimą ir tarptautinis bankas toje valstybėje pasakė, kad iš jų centrinio biuro yra rekomenduota neaptarnauti lietuviškų kilmės įmonių transakcijų.
Įsivaizduojate, su kuo susiduriame? Jiems teko pereiti į tvirtesnį banką, kurio akcininkai būtų amerikiečiai. Tai štai susiduriame ir su tokia antrine diskriminacija“, – sakė jis.
Dundulis: įmonė Lenkijoje – planas B
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis taip pat neslėpė, kad patiriant sunkumų dėl prekybos su Kinija jis neatmetantis galimybės vykti į kaimyninę Lenkiją ir ten steigti naują įmonę.
„Jeigu bus problemų, atidarinėsime įmonę Lenkijoje, tiesa, kol kas mes jų neturime.
Bendrai, trikdžių nėra, o jei yra, jie susiję su logistika, bet čia jau kalta ne Kinija. Planas B toks, kad kurtume įmonę Lenkijoje ir su Kinija dirbtume per šią šalį, nes kažką tai reikėtų daryti“, – atvirai galimais planais dalijosi jis.
Prekybos tinklo vadovas sakė kol kas labai nesigilinęs ir nesidomėjęs konkrečiomis verslo sąlygomis Lenkijoje, bet teigė, kad jei reikės imtis priemonių, jų bus imtasi.
„Yra tekę bendrauti su tam tikrais verslininkais, kurie dirba šioje šalyje, tai tikrai jie buvo patenkinti“, – prasitarė jis.
