Šias priemones Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako vertinąs pozityviai. Pasak jo, suprantama, kad konkrečiai Pekino veiksmų žalą mažinančios pagalbos schemos Vyriausybė kol kas negali pasiūlyti, kadangi pastaroji yra vis dar derinama su Europos Komisija (EK).

Todėl tai, kad dėl Kinijos spaudimo nukentėjusiam šalies verslui finansavimą ketinama suteikti pagal COVID-19 pagalbos priemonių schemą, verslo atstovas vadina „greitąja pagalba“. Jis nesureikšmina ir tam tikrų priemonėms taikomų reikalavimų, kaip apribojimas per visą paskolos laikotarpį be „Invegos“ sutikimo išmokėti dividendus akcininkams.

„Iš principo tai buvo lankstus ėjimas, kaip esamas priemones išnaudoti greituoju būdu sprendžiant kitas problemas. Tai, aš sakyčiau, kūrybiškas sprendimas. Kiek jis pasiteisins, aš nežinau“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

LVK vadovas pažymi, kad vertinti, kiek efektyvi ši pagalbos priemonė, bus galima vėliau, kuomet paaiškės, kiek nuo Pekino politikos nukentėjusių lietuviškų įmonių iš tiesų turėjo galimybę pasinaudoti „Invegos“ paskolomis.

Andrius Romanovskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Klausimas, kaip tai bus praktikoje. Nes dabar ši priemonė paleista, bet sunku pasakyti, kaip pats procesas atrodys. Pagrindinis klausimas, kai įmonės ateis, jos pateikinės dokumentus ir bendraus su INVEGA, tuomet matysis, koks iš to rezultatas. Jeigu mes pamatysime, kad įmonės, kurios realiai nukentėjo, bet jų prašymai yra atmetami, tuomet bus vienokia reakcija, bet dabar tikriausiai labai sunku vertinti“, – svarstė verslo atstovas.

INVEGA priimant sprendimą vertins ir rizikas

Nors ministerija ir pati INVEGA komunikuoja, kad paskolomis galės pasinaudoti ir nuo Pekino spaudimo nukentėjusios įmonės, pačiame priemonės Apraše deklaruojamas COVID-19 pandemijos poveikio mažinimo tikslas, o apie Kiniją nėra užsimenama. Dokumente taip pat numatoma, kad finansavimą galima suteikti tik „Invegai“ priimtiną rizikingumo lygį atitinkančioms įmonėms. Vis tik „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pažymi, kad veiklos vykdymas Kinijoje savaime nėra nei lengvinamoji aplinkybė, nei papildoma rizika vertinant paraišką.

„Gavus verslo projektą, yra vertinama daugelis kriterijų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių yra įmonės generuojamas tvarus pinigų srautas, skirtas turimoms ir prisiimamoms paskoloms ir kitiems įsipareigojimams aptarnauti ir panašiai. Tačiau konkreti šalis nėra išskiriama kaip atskiras rizikos veiksnys“, – Eltai atsiųstame komentare teigia K. Motiejūnas.

Tuo metu A. Romanovskis sako nemanąs, kad reikalavimas užtikrinti tvarius pinigų srautus apsunkins galimybes gauti finansavimą veiklą Kinijoje vykdžiusioms įmonėms. Kaip aiškina verslo atstovas, praktiškai nė viena lietuviška įmonė nebuvo priklausoma vien tik nuo šios valstybės rinkos, todėl, pasak jo, galima abejoti, ar šis veiksnys taps priežastimi „Invegai“ atsisakyti teikti paramą.

„Tikriausiai konceptualiai nėra nė vieno verslo, kuris priklausomas grynai nuo prekybos su Kinija. Skirtingais vertinimais, bet ir net pas lazeristus tai sudaro 25–30 proc. Iš principo šitas kriterijus susijęs su tuo, kad įmonė turi būti sveika. Ir tik tam tikroje siauroje vietoje susidūrė su iššūkiais, susijusiais su vienos šalies prekyba, tai čia tikriausiai yra vertinamasis kriterijus, kad ne šiaip įmonė visur turi problemų“, – mano jis.

Verslo atstovas reikalavimus vadina logiškais

Siekiant gauti finansavimą pagal šią pagalbos priemonę, įmonės taip pat turi „Invegai“ pateikti pažymas iš trijų finansų įstaigų, kurios atsisako suteikti paskolą. Kaip aiškina įstaigos vadovas K. Motiejūnas, šis kriterijus yra skirtas, siekiant užtikrinti, kad nacionalinė plėtros įstaiga netaptų konkurente komercinėms finansų institucijoms.

„Verslo subjektas, norėdamas gauti paskolą, „Invegai“ turi pateikti tris atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymas iš skirtingų finansų įstaigų. Toks reikalavimas taikomas, siekiant būti tikriems, kad tikrai skolinsime tik tais atvejais, kai rinka nepatenkina verslo poreikių. Tai yra siekiant nekonkuruoti su finansų įstaigomis“, – komentavo „Invegos“ vadovas.

Tokį kriterijų pagrįstu laiko ir verslo atstovas A. Romanovskis, sakantis, kad valstybės pagalbą teikiančios įstaigos neturėtų tapti privačių rinkos žaidėjų konkurentėmis, o finansavimą įmonėms teikti tik tuomet, kai tai atsisakoma daryti komerciniais pagrindais.

„Valstybė neturi būti alternatyva bankiniam finansavimui. Valstybė turi ateiti tada, kai jau niekas nebegali padėti, ar sakykime dėl valstybės ar dėl pandemijos kažkokių veiksnių nukentėjai, ar negalėjai priimti sprendimų. Tai aš manau, kad tie reikalavimai logiški. Įskaitant tai, kad, jeigu įmonė yra sveika, bankiniame sektoriuje nėra iššūkių pasiskolinti“, – įsitikinęs LVK vadovas.

Klausimų verslui, pasak jo, nekelia ir priemonės Apraše numatytas reikalavimas, kad paskolos gavėjas be išankstinio „Invegos“ sutikimo visą paskolos laikotarpį negali išmokėti dividendų paskolą gavusios įmonės akcininkams.

„Jeigu yra lengvatinės paskolos, tai tikriausiai kažkoks apsikeitimas už tai turi būti“, – svarstė A. Romanovskis.

Trintys su Kinija prasidėjo praėjusį pavasarį

ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar sausio viduryje yra aiškinusi, kad nuo ketvirtadienio „Invegoje“ pradėjusį veikti paskolų paketą, dar vykstant deryboms su EK, nuspręsta pritaikyti šiuo metu veikiančiai europinės paramos nuo COVID-19 veiksnių schemai, taip siekiant sudaryti sąlygas, kad paramos lėšos kuo greičiau pasiektų ir nuo Kinijos veiksmų nukentėjusį verslą.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad su EK šiuo metu derinamas ir kitas, visiškai naujas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas, skirtas pagalbai ES narėms, nukentėjusioms nuo trečiųjų šalių ekonominio spaudimo.

Jau veikiančiai pagalbos priemonei skirta 200 mln. eurų

Tuo metu „Invegoje“ praėjusią savaitę startavusiai priemonei „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ skirta 200 mln. eurų valstybės lėšų: 100 mln. eurų apyvartinėms ir 100 mln. eurų investicinėms paskoloms.

Ši skatinamoji finansinė priemonė turėtų padėti išspręsti išaugusį apyvartinio kapitalo trūkumą. Ji bus įgyvendinama kiek kitaip nei pirmtakė – INVEGA teiks paskolas tiek apyvartinėms išlaidoms, tiek investicijoms tik tiems verslo atstovams, kurie turi realų finansavimo poreikį, geba grąžinti paskolą, tačiau dėl įvairių priežasčių rinkoje finansavimo negauna.

Gauti tiesioginę COVID-19 paskolą apyvartinėms išlaidoms galės tiek smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, tiek didelės įmonės. Maksimali verslo subjektui išduotų paskolų suma negalės būti didesnė nei 5 mln. eurų, o įmonių grupei – 10 mln. eurų, bet ne daugiau kaip 25 proc. 2019 m. apyvartos arba dvigubos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus.

Apyvartinių paskolų palūkanų dydis svyruos nuo 0,1 iki 1,69 proc., pridedant vidutinę metinę palūkanų normą, kuri svyruos nuo 2,9 procento paskoloms iki 1 mln. eurų ir 2,46 proc. paskoloms nuo 1 mln. eurų.

Tiesioginę COVID-19 paskolą investicijoms galės gauti tik SVV subjektai, kurie norės įsigyti ir (ar) finansuoti nuosavą materialųjį ilgalaikį turtą (pvz., pastatus, įrenginius, įskaitant ir rekonstrukciją), įsigyti žemės (šiuo atveju investicija turės būti tiesiogiai susijusi su planuojamų gaminti produktų ar prekių gamyba arba paslaugų teikimu). Taip pat paskola galės būti skirta ir nematerialiajam ilgalaikiam turtui (pvz., patentams, licencijoms ar kitai intelektinei nuosavybei) finansuoti.

Vienam projektui finansuoti galės būti suteikta viena investicinė paskola, o maksimali suteiktų investicinių paskolų suma įmonei ir įmonių grupei (jei gavėjas priklauso įmonių grupei) arba verslininkui negalės viršyti 3 mln. eurų.

Tiesioginių COVID-19 paskolų investicijoms palūkanos priklausys nuo paskolos trukmės ir svyruos nuo 0,1 iki 1,83 proc.